P0

Konsultacijos

Mažoji renovacija: šildymo sąskaitos gali būti mažesnės penktadaliu (2)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2022-11-11


Šildymo sezonas daugeliui šalies gyventojų kelia stresą. Kokios bus sąskaitos, ar užteks lėšų susimokėti, ar priklauso kompensacija? Ar yra būdų sumažinti sąskaitas?

Senos šildymo sistemos – pinigų švaistymas į orą

Vien Klaipėdoje yra apie 280 daugiabučių, kurie iš sovietmečio paveldėjo ir tebenaudoja elevatorinius šilumos punktus, senus šildymo vamzdynus, kuriais neįmanoma tolygiai paskirstyti šilumos – ją sumažinti ar padidinti pagal gyventojų poreikius.

„Egzistuoja toks mitas, kad jei bute per karšta, tai čia kalti energetikai, kurie pleškina be gailesčio, kad tik daugiau uždirbtų. Bet realybėje namo šildymo sistema yra visiškai autonominė, ir šilumos įleidimas į pastatą reguliuojamas namo šilumos punkte, kuris priklauso gyventojams. Ne energetikai, o gyventojų pasirinktas atstovas – šildymo sistemų prižiūrėtojas – reguliuoja, kiek šilumos namas pasiima iš mūsų šilumos trasų“, – pasakojo Antanas Katinas, AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius.

Problema ta, kad elevatoriniai šilumos punktai yra valdomi rankiniu būdu. Prie jų kone nuolat turi budėti žmogus, kuris pagal lauko temperatūrą sukiotų sklendę ir į butus paskirstytų šilumą: kai lauke šalta – įleisti daugiau šilumos, kai lauke šilta – primažinti šildymą. Tačiau niekas šilumos punkte nesėdi, į termometrą nežiūri ir sklendės nesukioja. Ji nustatoma taip, kad palaikytų maždaug vienodą temperatūrą visą parą.

Visai kitaip veikia automatizuotas šilumos punktas. Ten sklendę reguliuoja automatika. Davikliai pastato išorėje ir viduje fiksuoja temperatūrą, o automatika atitinkamai reguliuoja šilumą įleidžiančią sklendę. Be to, modernia įranga galima suprogramuoti, kad naktį patalpos būtų šildomos mažiau, primažinti karšto vandens temperatūrą ar nustatyti norimą šildymo grafiką. Pavyzdžiui, gyventojų sutarimu sumažinti vienu laipsniu šildymą visam namui. O daugiabutyje tai iškart maždaug 5 procentais sumažintų sąskaitas.

Elevatorinio ir automatizuoto šilumos punkto skirtumai labiausiai jaučiami rudenį ir pavasarį, kai itin svyruoja paros lauko temperatūra: dieną pašvietus saulei įkaista virš 15 laipsnių, o naktimis nukrenta žemiau nulio. Specialistų teigimu, tuomet namai su automatizuotais šilumos punktais sutaupo iki 30 proc. šilumos energijos.

Uostamiestyje ledai pajudėjo

Nujausdama artėjančią nelengvą žiemą AB „Klaipėdos energija“ dar vasaros pradžioje laiškais ir per žiniasklaidą kreipėsi į daugiabučių administratorius ir bendrijų pirmininkus, ragindama kuo skubiau atnaujinti senus šilumos punktus. Mat atnaujinti šilumos punktą ir name esančius vamzdynus gali tik namo savininkai – gyventojai. Ir tam būtina gauti daugiau nei 50 proc. gyventojų pritarimą.

„Centralizuoto šildymo sistemoje mes, šilumos tiekėjai, esame tik savo ūkio šeimininkai. Mums priklauso katilinės, šilumos trasos, perdavimo įrenginiai. O visa, kas yra name – šilumos punktas, vamzdynai, dalikliai – tai gyventojų turtas, kurį prižiūrėti ir tvarkyti turi jų pasirinktas administratorius ar specialistas“, – pasakojo Antanas Katinas.

Taigi, namo administratorius ar bendrijos pirmininkas pirmiausia turi sušaukti gyventojų susirinkimą, ir gauti jų pritarimą mažajai renovacijai. Uostamiesčio energetikai siūlė administratoriams savo pagalbą konsultuojant gyventojus, o jei prireiktų, atlikti ir montavimo darbus.

Nepraėjus nė mėnesiui po uostamiesčio energetikų kreipimosi gerų žinių apie mažąją renovaciją paskleidė ir Aplinkos ministerija. Valstybės parama šilumos punktų ir šildymo sistemos atnaujinimui padidinta iki 80 procentų.

Pasak vieno iš Klaipėdoje veikiančių pastatų administratorių „Green Admin“ atstovo Vaido Barakausko, praktiškai visuose gyventojų susirinkimuose, kurie organizuoti šią vasarą ir rudenį, buvo pritarta mažajai renovacijai.

„Paskelbus apie 80 proc. valstybės paramą mažajai renovacijai gyventojams ši žinia sukėlė nuostabą. Techninių renovacijos niuansų žmonės nežino, tenka paaiškinti, kas ir kaip bus daroma. Bet palyginus su tuo laikotarpiu, kai tik startavo mažosios renovacijos programa, dabar sprendimai atnaujinti šildymo sistemas priimami daug lengviau“, – teigė V. Barakauskas.

Pašnekovo atstovaujama bendrovė vien Klaipėdoje pradėti mažosios renovacijos procesus padėjo 14 daugiabučių gyventojams. Ten, kur susirinkimai įvyko metų pradžioje, atnaujinta šildymo sistema ir mažesnėmis sąskaitomis gyventojai galės džiaugtis jau šį šildymo sezoną. Kas nespėjo – teks palaukti iki pavasario, nes šildymo sezono metu užsiimti namo rekonstrukcija būtų rizikinga.

Klaipėdos energetikų raginimas administratoriams ir padidinta valstybės parama neabejotinai turėjo įtakos šilumos punktų modernizavimo bumui. Lyginant su praėjusių metų spaliu, šiemet elevatorinius punktus pasiryžo pakeisti 39 daugiabučiai.

Pasiryžus atnaujinti namo šildymo sistemą, gyventojams tenka susitaikyti su laikinais nepatogumais. Vien šilumos punkto renovacijos valstybė nefinansuoja. Atliekant šilumos punkto atnaujinimo ar įrengimo darbus reikia pertvarkyti vamzdynus, privaloma įrengti balansavimo priemones ant stovų.

V. Barakausko teigimu, gyventojai dažniausiai pageidauja keisti visą šildymo sistemą, ne tik šilumos punktą ar vamzdynus. Žmonės nori, kad ant radiatorių būtų įrengti termostatai ir jie patys galėtų kambariuose reguliuoti šilumą. Taip pat prašo individualių apskaitos prietaisų, kad aiškiai matytų ir galėtų mokėti už savo suvartotą šilumą.

Šilumos punkto atnaujinimas, priklausomai nuo namo dydžio, gali kainuoti maždaug 16 000 -22 000 eurų. Pasinaudojant valstybės parama, siekiančia 80 proc., suma neatrodo gąsdinanti, lyginant su pilna namo renovacija. Tiek energetikai, tiek namų prižiūrėtojai akcentuoja, kad sutaupymas nėra vienintelis mažosios renovacijos privalumas.

„Iš patirties galiu pasakyti, kad gyvenimo kokybė irgi labai svarbi. Su sena šildymo sistema dažna bėda, kad ji netolygiai paskirsto šilumą. Vidiniai butai peršildomi, žmonės neapsikenčia karščio ir gyvena su atvirais langais, o to pačio namo kraštiniai butai vos pasiekia privalomą 18 laipsnių temperatūrą. Atlikus mažąją renovaciją tokių situacijų nebūna. Ir patalpos šildomos tolygiai, ir sąskaitos mažesnės“, – reziumavo V. Barakauskas.


    2022-11-11

    2 komentarai “Mažoji renovacija: šildymo sąskaitos gali būti mažesnės penktadaliu”

    1. AvatarNesvarbu (IP: 85.232.139.114)

      Teko ir man bendrauti su p. Vaidu, ką žada, tą padaro, juolab, kad mano draugė gyvena name, kur UAB Green Admin pakeitė seną namo mazgą ir dabar džiaugiasi, kad bute normalus šildymas.

    2. AvatarJanina (IP: 90.138.104.134)

      Teko bendrauti su p.Vaidu. pasirodė malonus, išsilavinęs žmogus. Tikiuos mūsų name pavyks sutelkt žmones renovacijai

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt