30-metė Natalija visą savo gyvenimą praleido Chersone, kurį šiomis dienomis iš rusų okupantų atsikovojo ukrainiečiai, ir nė neįtarė, jog kada nors ji taps istorinių įvykių liudininke. Jaunos moters gyvenimas buvo puikus: ji gyveno su vyru ir 8-mete dukra Milana, dirbo manikiūro meistre, kūrė ateities planus, bet juos sugriovė į jos miestą atėjusi rusų armija. Po to viskas pasikeitė: policija ėmė persekioti žmones už naujos valdžios kritiką, iš jos namo išvyko visi, išskyrus pensininkus, žmonės ėmė apiplėšinėti parduotuves ir turguje prekiauti prisivogtomis prekėmis.
2022 metais gyvenimas Chersone sugrįžo į sovietinį praėjusio amžiaus 9-ąjį dešimtmetį, kaip trūko prekių ir jas tekdavo „išsimušinėti”. Iki tol klestėjęs pietų miestas tapo juodąja skyle, neaišku, kam priklausančia ir kuriame buvo panaikintos visos žmogaus teisės.
Gegužės pabaigoje į Klaipėdą atvykusi Natalija savo istorija nori žmonėms parodyti, kas vyksta Rusijos užgrobtose teritorijose ir prieš ką ukrainiečiams tenka kovoti.
Vykdė parodomąsias akcijas
„Likus dviems dienoms iki karo, mano vyras išvyko į Klaipėdą, kurioje jis dirba suvirintoju, o aš namie likau viena su dukra. Vasario 24-osios rytą, vos tik man užsikaitus kavos, į duris paskambino kaimynas ir pranešė, jog prasidėjo karas: „Nataša, rinkis daiktus, prasidėjo karas”, – prisiminė pabėgėlė. – Tuo metu mano pažįstamas, dirbantis Ukrainos saugumo tarnyboje, dieną prieš tai su visa šeima jau buvo išvykęs į Zaporožę. Tačiau eiliniai žmonės perspėti nebuvo. Kas žinojo, tas iš anksto patylomis išvažiavo. Mane ištiko šokas, vėliau prasidėjo panika. Mes gyvename šalia Černobajevkos [kaimas už 8 km nuo Chersono], išgirdau, kaip ėmė bombarduoti ten esančius karinius objektus. Iš pradžių pasirodė ugnis, vėliau ėmė kilti tamsūs dūmai”.
Kad yra išsigandusi, Natalija stengėsi neišsiduoti dukrai.
„Bandžiau elgtis adekvačiai, būti pavyzdžiu Milanai. Jos mokyklą tą dieną uždarė, tačiau pažadėjo po savaitės atidaryti. Patikėjau”, – tęsė Natalija.
„Po trijų dienų, mama”, – į pokalbį įsiterpė mažoji Milana, kuri karo pradžią irgi gerai įsiminė.
Iš pradžių mieste pakilo kainos. Cukraus kilogramas nuo 25 grivinų (70 centų) pakilo iki 100 grivinų (2,70 eurų), kiaušiniai – nuo 30 grivinų (80 centų) iki 100 grivinų, duona nuo 23 grivinų (60 centų) iki 50 grivinų (1,35 euro), kilogramas faršo – 350 grivinų (9,5 euro).
„Bet ir esant tokioms kainoms, vis tiek visur buvo eilės. Kiekvienas rytas prasidėdavo nuo stovėjimo eilėje – ryte mieste užsiimdavau po 4-5 eiles. Viena, pavyzdžiui, prie vaistinės, kita – prie mėsos, trečia – prie duonos ir panašiai. Taip ir laksčiau tarp tų eilių kaip užsukta”, – tęsė pasakojimą ukrainietė.
Užėmę miestą, rusai ėmė rodyti filmuotus siužetus, kaip jie vietos gyventojams dalina humanitarinę pagalbą.
„Prieš filmavimus atveždavo žmones iš Krymo, kurie apsimesdavo esantys Chersono gyventojais. Pati mačiau tuos autobusus”, – sakė Natalija.
Kai maisto produktų ėmė katastrofiškai trūkti, Natalijos pažįstami irgi nuėjo tų rusų lauknešėlių pasiimti. Pamatė, jog grikiai, cukrus, makaronai yra ukrainiečių gamybos. Vadinasi, rusai paėmė iš ukrainiečių jų produktus ir juos kaip geradariai dalino.
Pasak Natalijos, guodė nors tai, kad jie ėmė savo produktus, nes „mums nieko svetimo nereikia”.
Karo meto įstatymai
Chersoną okupavus rusams, vietos gyventojai ėmė apiplėšinėti parduotuves. Tarp jų buvo ir Natalijos kaimynė, kurią, vagiančią iš prekybos centro, praeiviai nufilmavo ir video išplatino internete.
„Man pasidarė baisu, paaiškėjus, šalia kokių žmonų tenka gyventi. Viena mano pažįstama iš parduotuvės pavogė sauskelnes ir jas nunešė parduoti į turgų. Ten aš ją sutikau atsitiktinai – ji buvo užsidėjusi peruką, manė, kad jos niekas nepažins. Priėjusi prie jos paklausiau, ar jai negėda pardavinėti vogtas sauskelnes, kurių šiuo metu taip trūksta”, – tęsė pasakojimą karo pabėgėlė.
Turguose nustojo tikrinti parduodamą produkciją, o ten suvažiavusieji prekes ėmė pardavinėti be jokių sertifikatų ir dokumentų.
„Darbo nėra, pinigų nėra, papjovęs kiaulę žmogus mėsą atveža į turgų parduoti. Vienas Dievas žino, ar ta mėsa gera. Po to atsirado kažkokia civilinė policija, kuri ėmė suiminėti tokius pardavėjus ir kontroliuoti turgaus kainas”, – apie gyvenimą okupacijos sąlygomis toliau pasakojo ukrainietė.
Sunki dalia teko ir Natalijos tėvams, kurie kartu su jos 14-mečiu broliu gyvena kaime Nikolajevo srityje. Pirmąją karo savaitę ten dingo elektra ir vanduo. Taip jie gyveno 5 mėnesius – su žvakėmis, dviračiu atsivežtu vandeniu. Mėsą, kad nesugestų, dėdavo į kibirą, kurį įmerkdavo į šulinį. Pasikrauti telefonų eidavo prie kaimo generatoriaus, kur tekdavo laukti eilėje. Nepaisant sunkumų, jie nusprendė likti, nes nori apsaugoti savo pačių rankomis pasistatytą namą ir nedidelį ūkį – vištas, triušius.
Po to naujoji valdžia Chersone įvedė cenzūrą – ėmė areštuoti tuos, kurie pasisakė prieš Rusiją ar tiesiog palaikė Ukrainą.
Gegužės 9-osios proga mieste organizavo pergalės dienai skirtą paradą, į kurį 19-metis Natalijos kaimynas su draugu atėjo nešini Ukrainos vėliava ir skandavo „Slava Ukraini!”
„Rusai iškart juos supakavo, uždarė į areštinę ir sumušė. Visas mūsų kiemas jų laukėme, jaudinomės. Po kurio laiko kaimyno draugą paleido, o jį paliko, kadangi jo tėvas dalyvavo 2014-ųjų Donbaso kare – pas jį rado tėvo nuotrauką iš fronto. Kur jis yra dabar – nežinau”, – sakė Natalija.
Norėtų laiką atsukti atgal
Praėjus keturiems gyvenimo mėnesiams Rusijos okupacijos sąlygomis, Natalija ryžosi išvykti į Lietuvą pas vyrą.
„Mes turime automobilį, tačiau aš nevairuoju. Socialiniame tinkle „Telegram” susiradau vairuotoją, išvykome. Prie sienos teko laukti tris dienas – rusai mūsų nepraleido. Kartu stovėjo tūkstančiai automobilių, bet mums dar pasisekė, nes kiti laukė ir po 7-8 dienas. Kai mus pagaliau praleido, nuvykome į Zaporožės srityje esantį Vasiljevkos kaimą, pakeliui kirsdami net 45 patikros punktus. Kiekviename iš jų tikrino mūsų daiktus. Iš ten nuvykome į Lvovą. Trūko benzino, kurį degalinėse pardavinėjo pagal kažkokius žetonus ir dar užkeltomis kainomis. Mes tų žetonų neturėjome, teko juos iš kitų brangiau pirkti. Galiausiai pasiekėme Varšuvą, o iš ten – ir Lietuvą”, – kelionės vargus prisiminė Natalija.
Ukrainietė prisipažįsta, jog čia jai sunku bendrauti su žmonėmis ir ji nuolat patenka į įvairius konfliktus.
„Atvykusios dvi savaites gyvenome hostelyje, kadangi mano vyras gyvena kartu su kitas darbininkais. Reikėjo išsinuomoti butą, tačiau niekas jo ukrainiečiams nuomoti nenorėjo. Pagaliau vieną aptikome, tačiau šeimininkas pareikalavo 150 eurų užstato, o sutartį sakė sudarysiąs tik po savaitės. Kai aš pareikalavau pirma sutarties, liepė nešdintis”, – pirmą nemalonų susidūrimą prisiminė Natalija.
Ji Klaipėdoje teigė pajutusi, jog visas pasaulis pyksta ant ukrainiečių dėl to, kad jiems čia suteikiama finansinė pagalba, kurios negauna vietiniai.
„Atėjus į Raudonąjį Kryžių ir man paklausus, ar čia yra Raudonasis Kryžius, ukrainietė savanorė atšovė, jog reikia sakyti ne Raudonasis, o Červonyj Krest [ukrainietiškai]. Tarsi tai šiuo metu būtų svarbiausia. Norėjau gauti 20 eurų vertės taloną buities priemonėms įsigyti. Susinervinusi du kartus neteisingai užpildžiau anketą, dėl to savanorė ėmė mane įžeidinėti. Atšoviau, jog toks įspūdis, kad tą taloną ji iš savo kišenės man duoda. Priėjusi kita savanorė man padėjo, bet man jau to talono nebesinorėjo dėl tokio požiūrio. O kai kas tų talonų brangiais džipais ukrainietiškais numeriais atvažiuodavo pasiimti. Ir su auksinėm grandinėm. Buvau nustebusi”, – neslėpė Natalija, kuriai gyvenimas Lietuvoje neatrodo lengvas.
Ji prisipažįsta iki šiol Klaipėdoje nesugebėjusi adaptuotis.
„Čia atvykau ne savo noru, o būtinybės vedama. Bet ir okupacijoje sunku gyventi. Viskas labai brangu. Žmonės kasdien išvažiuodavo, miestas ištuštėjo, vaikui nebeliko net su kuo kieme žaisti. Bet svarbiausia, jog gyventi okupacijos sąlygomis yra baisu. Pradžioje mus puldami bombardavo rusai, dabar kontratakuodami – ukrainiečiai”, – kalbėjo pabėgėlė.
Ji prisipažino tik emigracijoje supratusi, kas yra laimė.
„Prieš karą mes nuolat skundėmės, kad sunku gyventi, kad mažas atlyginimas. Bet ir Europoje, kaip paaiškėjo, ne viskas yra gerai. Dabar norėtume laiką sugrąžinti atgal”, – pokalbį baigė Natalija.
Kiek veilokų susirinko paburbuliuoti ?
Lietuviai vieni iš šlykščiausių padarų europoje, paniurusiais perkreiptais snukiais viskam abejingi!! Specialiai pamesk padirbtą banknotą 10eur. prie praeivių, netoliese sėdinčių ir tau niekas neįspės kad pametei, greit banknotas bus paimtas!! Aš palaikau ukrainiečius, o jūs lietuviai atgrasūs šalti žmogystos mažai kuo skiriatės nuo rusų ir savo tuo mentalitetu!!
Vaje.Ar tik ne pats toks esat? :))
Kuo daugiau Ukrainiečių mirs tuo geriau prie saveka Putina slėptis visiems .
Mūsų vaikų maitinimo kaina darželyje 3€ dienai. Ukrainiečių 3.3€, jie nemoka už maitinimą, nedirba. Dar gauna maisto lauknešelį, kad savaitgalį sotūs būtų. Mokame už juos mes mokesčių mokėtojai . Už būsto nuoma vėl pratese nuoma 6 mėnesius. Ko dar jie nepatenkinti????!!!!
nemokamai ! Dar pageidauja , kad ir mokyklos ” ūkinės veiklas , bei nuomą ” apmokėtų klaipėdiečiai . Nuoma iš verslo ! Manau viskas daroma dėl žmonių pakiršinimo . Atjauta jau dingo .
Jie nepatenkinti,kad reikia dirbti ir usidirbti.Aš jiems duočiau halupa provincijoje,kaip musu senukai gyvena sukasi geria iš šulinio,dušo neturi tualetas lauke.Brudai tie haholai,visai išp..deja.
O ka, negalit pamoket kol karas? Jums bent jau bombos ant galvu nekrenta ir girti rusai po kiema nesislaisto. O tai jau labai daug
Kokie jūs menkaverčiai, ciniški, ir apgailėtini žmogystos…
Bet tau bombos nekrenta ant galvos bent
Na..visokių yra ukrainiečių,visokių rusų ir visokių lietuvių.Dar neaišku jei mums reikėtų bėgti ar visi išlaikytų padorumą.Juk yra ir lietuvių,kurie pastoviai skundžiasi,dirbti nenori ir mąsto kaip daugiau lengvatų „pramušti”Žinau daug ukrainiečių moterų,kurios dirba,su kolektyvu sutaria ir nedejuoja.Aišku teko pažinti ir kitokių.Deja.Belieka išlaikyti padorumą ir prisiminti,kad dauguma jų neteko visko.Ar norėtume atsidurti jų vietoje?
Tai gal nori pasikeist su ukrainiečiais vietomis? Važiuok į Ukrainą pagyventi, kur bet kada rudų bomba ant tavęs gali nukristi. Gėda pavydėt pabėgėliams tų kelių eurų.
Dirba pas mus ukrainiečiai. Į val 13 eurų. Pamaina 12 val paskaiciuokit. Mokesčių nemoka, o jau pasipūtę, manikiūras pasidarę ko jiems ne gyvent. Mes ariam ir mokesčius mokam, o jie.
Nebėra atjautos jau, mums lietuviams taip pat labai sunku, mokesčiai kosminiai, bet vietoj to, kad nors kiek lengviau būtų ir mums, tai mūsų mokesčiai nueina ukrainiečių gerovei. Jau net pikta darosi.
Pačiai kas trukdo nagus susitvarkyti?
Kiek pykčio žmonės turi. Man tiesiog gėda už tautiečius. Sakome kad esame dievo vaikai… Mes tai pat ne apginti nuo karo. Te saugo mus dievas. Nepavydekime vieni kitiems. Padėkime karo metu… Te saugo dievas mūsų planetą. Džiaukimės mylėkime vieni kitus. Tikrai nežinome kas laukia mūsų. Būkime nuoširdus.
Ar kas nors padejo Lugansko, Dombaso zmonems, vaikams, seneliams, kuriuos 8metus bombarduoja. Vusu demokratu akys uzmerktos
Teisybe turi būti,bet kada užpakalius laižo svetimems haholams moka atlygi didesni nei savo Lietuvems,tegul jie usiknisa te haholai galan,man džin,lažda turi du galus bus ir valdžiai ir tiems haholams
Tegul zirzia mūsų morozai.Patys juodai už minimumą dirbą. O rekauja apie mokesčius.I frontą juos kad suprastu kas yra karas
Sveikinu su Chersono išvadavimu iš barbarų savivalės !
Gerbiamasai, atėjo besitraukiantiems iš paskos. Atsitraukimas – ne išvadavimas. Kachovkos hidroelektrinės užtvanka subombinta, gali sugriūti. Toks karybos veiksmas yra. Matykit plačiau, nei sisteminė žiniasklaida nori parodyt.
Padėjau ir padėsiu ukrainiečiams , o kad rusakalbiams jie nepatinka , tai okupantams niekada nepatinka savo tėvynę ir laisvę mylintys , šlovė Ukrainai šlovė jos gynėjams !
?
Padedi ir nežinai , kad padedi ” rusakalbiams ” ukrainiečiams ? Tik kuo rusakalbiai ukrainiečiai ” geresni – blogesni” nuo rusakalbių Lietuvos piliečių ? Žmonės piktinasi dėl vėl ” įsigaliojančios ” aptarnavimo sferoje rusų kalbos ! Lietuvos rusakalbiai žinojo , kalbėti parduotuvėje ar ..ar…turi valstybine kalba ! O dabar, tie rusakalbiai , VISUR gali susikalbėti rusiškai ! Net mes lietuvaičiai su pardavėja , kuri tik mokosi lietuviškai , kalbame rusiškai !! Lengvatos taip pat turi turėti ribas . Dirbi – moki . Taip kaip mes . Nori integruotis ? Ar ne ? Pradedu abejoti .
Pritariu 100%, nes čia gyvenantys rusai labiausiai pyksta ant ukrainiečių, nes jie nors gimę ir užaugę čia, bet nelaiko Lietuvos savo gimtine, todėl ir nemyli nei Lietuvos, nei lietuvių…tik jaučia nostalgiją СССР
Ir aš, padėjau ir padėsiu. O pavydi ir zyzia tie, kurie gyvenime tingi. Viskas jiems blogai. Eikit dirbkite, stenkitės. Darbų yra tiek, kad reikia tik netingėti ir gyventi galima ne blogiau kaip Anglijoje. Tie zyzliai, nevertina, kad bombos ant galvos nekrenta, sėdi vakarais prie televizoriaus šiltuose, šviesiuose namuose. Kiek matau, pilnos parduotuvės dirbančių moterų ukrainiečių. Ir statybose iki karo vyrukai dirbo. Kiek teko susidurti, labai mandagūs, nuoširdūs. Kiekviena tauta turi savų atsilupėlių, morozų. Pažiūrėkite kokių nusmurgėlių, prasigėrusių lietuvių pilna Anglija, Airija. O pas mus minimumas kyla, pensijos kyla. Nustokite zysti , pavydėti. Eikite dirbti. Šlovė Ukrainos gynėjams.
„Taip jie gyveno 5 mėnesius – su žvakėmis, dviračiu atsivežtu vandeniu. Mėsą, kad nesugestų, dėdavo į kibirą, kurį įmerkdavo į šulinį” Tai nesuprantu mėsą merkdavo į šulinį ( reiškia šulinį turėjo) , o vandens važiuodavo parsivežti? Tai čia kaip? Man gaila ukrainiečių, bet kai baigsis karas jie grįž atgal??? Lietuva nėra tokia didelė, kad priimtų migrantus iš ua, by, rus. Tai čia gausis kaip senais laikasi. Užėjau į kavinę Vilniuje, padavėja ukrainietė, lietuviškai nekalba. Na aš rusiškai susikalbėjau, bet kodėl turėčiau??? Ir šeip jau tie pabėgėliai čia per daug sau leidžia.
Vargas tau, žmogau, kad net rašyti be klaidų nemoki. Nevykelio požiūris įdomus tik tokiems pat nevykeliams kaip jis pats, dar ir „vatnikams”, kurie yra super lūzeriai.
Galėjo kavinėje angliškai kreiptis .
Tai kad Jūs ir lietuviškai su klaidomis rašote….
Dauguma mano sutiktų taip vadinamų ukrainiečių arba žmonių su Ukrainos pasu – yra rusai. Jie ir tarpusavyje kalbasi rusiškai. Tik vieną šeimą girdėjau kalbant ukrainietiškai… tik vieną…. Nelabai man aišku kas ruseliams nepatinka ir ko jie tikisi? Gal viskas turi būti veltui? Jei moteris, Lietuvoje dirbantis vyras ir mergaitė nesugeba išgyventi, tai ką kalbėti vienoms moterims su keletu vaikų??? Joms reikia pagalbos, bet ne dirbantiems žmonėms. Šį kartą prisipažįstu – nesupratau teksto :))))
Matai vyras cia dirbo siuntė pinigus. Ten su tais pinigais jautėsi carienė. O čia viska nori dykai, išp…….jo.
Manau, jog teksto prasmė labai aiški. Svarbiausia, kuo daugiau pavaidinti „nuskriaustą”!! Juk, teksto herojė iš visų pusių tiesiog „apgulta” storžievių, jos nesuprantančių, neužjaučiančių lietuvių. Per tuos pusę metų, kuriuos ji gyvena Klaipėdoje (su savo dirbančiu vyru), taip ir nesutiko nei vieno lietuvio, kuriam ji galėtų pasakyti „ačiū”!! Nors, jei visiškai atvirai – tai, manau, jog daugumai ukrainiečių tautybės žmonių elementarus dėkingumo jausmas yra tarsi „išoperatuotas” . Jie jo tikrai neturi …
Tikra tiesa, dirba pas mus ukrainečiai, privalom su kiekvienu šneketi rusiškai, kai kurie išvis nemoka ukrainetiškai.
Aš ne prieš pabegelius bet kaip ju bus daugiau negu vietiniu, beje veliavos ant kiekvieno kampo jau , tada mes prašysim raudonojo kryžiaus kad mus išvežtu
Deginti tas vėliavas reik tegul savo Ukrainoje kabina.
Nesuprantu ką norėjo pasakyti, kur sunkiau, namuose ar Klaipėdoje. Straipsnio autorė aiškiai nusireikusi negatyviai, pagalba menkinama, be jokio įrodymo, panašu į ” girdėjau sakė”
Nejuokink tu, kloune, su teksto suvokimu problemos? Dalbajobas
Klaipėdoje ir jei būtu žinojusi ,kad europoje nėra lengva,būtu likusi ,be europos.
Atvykus į šalį kur vyras dirba suvirintoju ir kur iš dangaus nekrentas bombos,kur viešas transportas yra nemokamas ukrainiečiams,kur gauna paramą tiek verkšlenti yra nepateisinamas..Neparašė nieko kiek išmoko kalbos,kiek prisidėjo prie savanoriavimo,kiek atliko darbų už suteiktas išmokas ir tt..kaip sakė viena darbuotoja kuri susijusi su išmokomis ,laukdami koridoriuose išmokų jie pilna burna niekina ją skiriančią šalį ir garsiai kalbėdami rusiškai garbiną rusus ir jų karą..toks įspudis kad dauguma čia ramiai sau laiko leisti atvyko ir laukia tarnų ir pinigų ..turėtų būti gėda tokiems emigrantams
Visų pirma lietuviai dirbo labiausiai –sunkiausiuose darbuose tai–Anglijoje ar tai Norvegijoje ir kitose vakarų,pietų europos šalyse į kuriuos anglas,norvegas niekada neis dirbti.Ir dirbo kaip arklys –tik žemės ukiuose,fabrikuose,senų žmonių slauguose ir atlyginimai daug daug kartu žemesni nei anglo ar norvego.O apie –manikiuristes ar kokį geresni ,švaresni darbą galėjai tik pasvajoti ir dar be anglu kalbos žinių tai neįmanoma!!! –O pas mus tai –You are Welcome !!;,kad ir be lietuvių kalbos .Aš manyčiau pradžioje–reiketu mokintis lietuvių kalbos,jeigu darbas tiesiogiai susijęs su žmonemis!!Tokia tvarka ir reikalavimas yra visame Globaliame pasaulyje.Ir kas nori,stengiasi –išmoksta.Ir tik kai išmoksta kalba, gali kandidatuoti į geresnį darbą,geriau apmokama
Aš į šalia namų esančią camelia vaistinę jau neisiu . Įdarbino ukrainietę , kuri moka pasakyti skaičius , o jei ko klausi lietuviškai , atsako – nesuprantu . Tai aš dabar norėdamas gauti info turiu kalbėti rusiškai ? Veršlenantys apie tuos , kurie ” gyvena 30 metų ir nemoka lietuviškai ” padarėte tokią dovaną , kad jie dabar tikrai nekalbės . O kam ? Kur eini ten susikalbi rusiškai , anksčiau nors liežuvį lietuviškai privalėjo palaužyti .
Asmeniškai
Gal priminti kaip į Angliją lietuviai važiavo ne dirbt, o pašalpų? Britai todėl ir paliko ES…20€ pagailėjo…jos vyras bent jau dirba….
Nu nei vienas atvykes Ukrainietis manes neapgavo ir ko blogo nepadarė, o va čia gyvenančius nuo sovietų ir puikiai lietuviškai šnekančiu pažystu kuriė nieko gero nėra padare tik cypia ant Ukrainos ir pila šiukšles, tokiems ir Lietuva bloga ! O pagiežingų rusų čia kas trečias kuriė koja duos nukąsti kad tik rusijos šūdas čia suplauktu ir jie galėtu jame dvokti!
Iš tų tūkstančių, radusių prieglobstį Klaipėdoje, didelė dalis susirado darbus, stengiasi išgyventi ir neverkšlena, netgi minimaliai jau pramoko lietuviškai, puikiai suprasdami savo statusą ir galimybes. Šiame straipsnelyje minima moterėlė yra tik maža dalelė iš visų pabėgėlių tarpo. Ir mūsų visuomenėje, tarp lietuvių, nuo seno yra ir vis atsiranda „nepritapusiųjų”. Tai jiems tas negerai, tai anas… ir jokio noro bent bandyti prisitaikyti, pritapti, priimti bendras visuomenės žaidimo taisykles. Jiems vis rodosi, kad ne Mahometas turi ateiti pas kalną, o kalnas pas Mahometą. Yra, matyt, ir daugiau „nepritampančių” ukrainiečių, kažkodėl manančių, kad visuomenė ir aplinka turi prisitaikyti būtent prie jų. Tai jiems viuomet ir atrodo, kas visi aplink nedraugiški ir agresyvūs savanaudžiai. Tačiau čia reikėtų aiškiai suformuluoti: ar „nepritapimas” yra visos visuomenės, ar tki nepritapėlių problema. tada bus mažiau priekaištų ir badymosi pirštais.
Nenori, tai ir neprisitaiko.Iš pašalpų juk geriau gyventi.Europoje ukrainiečiai jau parodė savo kultūrą…..
E, muhomedu mums mažiausiai reikia. Ten tai visai svolaciai. … O ukrainiečius palaikau. Karas! Jie saugo ir LIETUVA!
Visos jos ten išpizdeje, nieko jos nemoka, tik kaip lipti ant koto sugeba kol vyrai aria. Pažekit kas daros pilnas Skelbiu portalas lužta nuo ju paslaugu, viska jos ka sugeba tik griaužti,o šita kokia manikiurininke gal tik pasidarydavo manikiura.
Dalbajobas tu konkretus ? man rodos pats liptum ant to koto per kara ? jei tokias nesamones tesugebi rst
Eitvi ką čia mali šūdžiau! matyt tau niekas neduoda tad iš pavydo ir pili savo prasmirdusia pagiežą !
Tu vidada toks pozytyviai bukas?
Pagarba ir mandagumas žmogų puošia, o kas dėl jūsų išsakytų minčių man gėda kaip lietuviai. Ar kartais tik ne vyrai naudojasi tokiomis paslaugomis ir palaiko tokį verslą. Iš kur tiek pykčio. Rusų planai buvo Pabaltijo šalis užpulti pirmas, bet tėl to, kad mes NATO priklausome ir suveiks 5 straipsnis, jiems teko atsisakyti tos minties. Jei būtų pas mus karas gerbiamasis kur jūs būtumėte ir kaip jaustumėtės kai jūsų turtas visas sunaikintas. Gal prieš ižeidinėjant reikėtų pagalvoti, o jei tau tai atsitiktų ir kur pačiam tektų atsidurti. Man atrodo, kol jūsų pačių gyvenimas nepamokys, tol jūs būsite žiaurūs, bet kai pamokys bus per vėlu. Man GĖDA už tokius lietuvius, kurie taip rašo ir atsiliepia negražiai, kurie kelia kainas buto nuomos kainas, kurie naudojasi karo situacija. Aš nelinkėčiau mums tai patirti ką patiria ukrainiečiai, nes jei liksi gyvas bus gerai bet, kad plikas ir basas tai jau tikrai. Aš pavyzdžiui ir pinigais prisidėjau ir pagalbos centruose dirbau. Aš manau, reikia būti kartu ir padėti vienas kitam, o ne replikuoti, kad nemoka lietuviškai kalbėti, norėčiau tą rašytoją kaip jis šnekėtų ukrainietiškai per kelis mėnesius. Kokie mes mandrūs ir gudrūs, kai pas mus neįvyko karas, o jūs pasidomėjote, kad pas mus NATO pagalba ateitų tik per 2 -3 mėnesius, tai kas iš mūsų Lietuvėlės liktų. Mes nei ginkluotės turime nei karių reikiamo kiekio. Tai gal neigiamai rašantys eisite į pirmas gretas ir kovosite ar patys pirmi pabėgsite iš Lietuvos. Man GĖDA už tokius lietuvius, jūs net tokiu metu negalite susivienyti, ko jums dar reikia, kad pas jus atsirastu atjauta, nuoširdumas, supratingumas, pagarba vienas kitam.
Vyras Klaipėdoj jau seniai dirba suvirintoju, o ji „nuvariusi” į Raudoną kryžių dar „akis drasko” dėl 20 € vertės talono. Alio!!! Primenu – vyras dirba čia suvirintoju. Kaip tai pavadinti ?? Aukščiausio laipsnio NAGLUMAS!!! Ir dar drįsta guostis, kad ten dirbanti moteris nebuvo su ja maloni. Sako, ko ji čia „purkštauja”. Juk, tą 20 € taloną ne iš savo kišenės duoda. Iš tos moters kišenės, brangioji!! Ir šitas 20 € talonas, ir visos kitos išmokos, kurias jūs čia atvykę gaunat – tai pinigai iš Lietuvos paprastų, dirbančių žmonių kišenės!!! Būtent iš jų kišenės ir jūs gaunat į savo kišenę. Mūsų pačių žmonės su jumis, galima sakyti, dalinasi savo duonos kąsniu, o jūs kuo atsidėkojat?! Perskaičiau Jūsų straipsnį ir neradau nei vieno dėkingumo žodžio. Na, nors vienam žmogui. Nei vieno!!! Vien tik pretenzijos, nepasitenkinimas ir begalinis verkšlenimas. Kodėl daugelis iš jūsų čia atvykusių taip elgiatės?! Tuomet aš Jums pasakysiu – Jūs neturit nei GĖDOS, nei SĄŽINĖS!!!
Vakar ryte, trys jauni žmonės vyrukas ir dvi merginos , apie 10 ryto Bandužių gatvėje buvo taip priliuobę , kad nejautė jokios gėdos tiesiai iš butelio gerti alų ir rėkti ” nikuda nepajedu ot siuda ”
, vyrukas ! Ramino ! Veiksmas rytinis prie mokyklos , su pilnais krepšiais matyt grįžinėjo namo iš parduotuvės . O stotelėje simpatiška mergina kažkam telefonu GARSIAI guodėsi ” pašla , nedali , skazali tolko novim priezžim , o ti s marta , a ja skazala ozolatili ” !!! Viešas transportas turi būti visiems mokamas ! Dirbi – moki , taip kaip visi klaipėdiečiai . Mano užuojauta jiems dingo , manau didžioji dalis – ekonominiai , tie kurie seniai veržėsi į Europą , o ne karo pabėgėliai . Karas – blogis ! Dar su ta mokykla kokie reikalavimai , apmokėti komunalinius ir kitus mokesčius iš klaipėdiečių ” kišenių ” ! Manyčiau suįžūlėjo .
Pritariu visu 1000% naglumas ir nedekingumas juodas,pati su jais susiduriu beveik kasdien,pritariu autoriui
Po bomba visiems nepatenkintems pabiegelias….tiesiog…kad garsiau kalbetu….ir be karo prisiminkite lietuvius neadekvatus visame pasaulyje.o raudonam kryžiui net neaukoju, nes nematau adekvačiai veiksmų iš jų puses
Tu ,”lietuvė” bent skaityti moki? Tada dar kartą…. Kas nedavė red crose talono?
Pritariu 100%
Pidarai tie haholai ir tiek čia mono nuomone
Atslūgo jiems ūpas į tą europą veržtis ,supranta po biųki ,kad čia dar chujoviau .Į ten vyras pinigus siuntė ir jį gerai išpizdejus gyveno
Kaime pritaptų.Sodinti,auginti,derlių nusiimti.
Bet ne. Visos grožio specialistės susirinko.
Mūsiškiams Airijose ir kitur kas iš karto patogumus,darbus,butus davė.Vaikus į darželius,mokyklas priėmė.
Vien pretenzijos is tu ukraineciu, viskom nepatenkinti. Dirbti nenori, asmeniskai samdziau remonto atlikti, tai vien chaltura. Fuuu didziausis
O jau iš lietuvių tai chaltūros nebūna.. visur visokių yra. Yra daug dirbančių ir viskas ok, pavydas tik lietuviškas čia kaip visada bujoja.
Europa prižadėjo kalnus eurų, tai dabar ir reikalauja iš visur, kad juos išlaikytume. Tinginiai ir išpyzdėję ukrainiečiai.
Tikra tiesa pasakyta ??
Gyvulys tu
Tiesa 100%
Tai,kad jie dirba sunkius darbus.Pasidomėk statybose ir transporto įmonėse.
Asilas
Nusišneki, pilna dirbančių ukrainiečių, tik pavydūs tautiečiai verkia, kad kažkas dėl karo gauna nuolaidas, kurias beje valdžia skyrė, ukrainiečiai jų neprašė.
Gal galit nutodyt saltini, kur Europa tuos kalnus zadejo? O savo krastiecius, metu metais ispanijose ir anglijose ant pasalpu sedejusius, pamirsote?
Ar tai NORMALU!? Ji skundžiasi kad čia su vyru-suvirintoju sunkiai gyvena!? Klounai! Čia moterys su vaikučiais gyvena,o Jų VYRAI kaunasi su ta utelėta tauta,- ŠLOVĖ JIEMS PER AMŽIUS! Ir visokeriopa pagalba,bet čia….Vyras- BAILYS, ir taip jai sunku!?
Turėkit GĖDOS!
Tik nereikia, vyras iki karo išvažiavo dirbt, senai LT dirbo. Toks jausmas, kad visi lietuvaičiai kaip vienas grįžtų iš užsienių gint tėvynės. Ji dėl požiūrio skundžiasi, kad prisitaikyti sunku, o ne dėl ko kito, skaityt išmokit.
Nenusipaistik, gyvenimo mepažysti, mamos suneli. Begioji pakampem, karys begtum pirmas šikna suraukes.
Baisu, kai atvažiavę čia žmonės kelia reikalavimus, neįvertina paramos, patys nenori dirbti… Suvirintojo alga tikrai gera, galėtų pati eiti dirbti, bet juk valytoja dirbti nesiruošia, geriau tik konflktuoti. Dėkoti jie taip ir neišmoko, liko sovietais.
,?
Vyras dirba Lietuvoje, gauna suvirintojo algą ir neįmanoma įsikurti kukliai ir mokintis lietuvių kalbos kad pradet dirbt?Pas ukrainietę tvarkiausi nagus ir nieko, nereikėjo tos lietuvių kalbos.Reikia stipraus noro, nes atvyksta moterys su vaikais kurių vyrai kariauja.ką joms daryt?
Nu tai rusiškai temoka jie kalbėti ir niekada jie jokios lietuvių kalbos neišmoks. Galite ir toliau pas slavus nagus tvarkytis.