„Jotvingių eldoradas“ – archeologijos paroda, kurios atsiradimo istorija verta filmo scenarijaus, o atrastas jotvingių kapinynas Krukuveke (lenk. Krukówek), Lenkijoje yra vertingiausias iki šiol mokslininkų tyrinėtas. Nuo lapkričio 15 d., antradienio, šią kilnojamąją ekspoziciją klaipėdiečiai apžiūrėti galės Pilies muziejaus šiaurinėje kurtinoje. Lapkričio pabaigoje planuojamas ir parodos pristatymas visuomenei, kuriame dalyvaus ją parengusio Suvalkų apygardos muziejaus (Lenkija) atstovai.

Intriguojantis faktas, jog turtingiausias jotvingių kapinynas buvo rastas pradėjus tirti nelegalią prekybą archeologiniais ginklais bei kitais artefaktais, o dvejus metus trukusios policijos operacijos metu nustatyta tiksli jo vieta. Plėšikų apiplėštas senkapis Krukuveko kaime tapo objektu, pranokusiu drąsiausius archeologų lūkesčius. Sensacingame kapinyne aptikta per 1 000 radinių, kurių amžius siekia daugiau kaip 900 metų ir tai yra viena gausiausių jotvingių paveldą liudijančių kolekcijų.

Ilgą laiką apie šią lietuviams giminišką gentį buvo žinoma itin nedaug. Mokslininkai ieškodami duomenų apie jotvingius nuolatos rankiojo tik pavienius, menkus informacijos fragmentus. Yra žinoma, jog gentis gyvenusi pelkių ir miškų apsuptuose piliakalniuose, o štai laidojimo paminklų iš ankstyvųjų viduramžių praktiškai nežinota.  Archeologinių tyrimų miške netoli Krukuveko metu paaiškėjo, kad jotvingiai X–XIII a. savo mirusiuosius degindavo, o pelenus kartu su įkapėmis išpildavo tiesiog ant žemės tam skirtame lauke. Todėl pats kapinynas aptiktas labai negiliai, o ir pasklidęs jis buvo itin plačiai. Radimvietėje itin gausu pačių įvairiausių kartu su kūnu į laidotuvių laužą keliavusių mirusiųjų įkapių: aprangos detalių ir papuošalų, ginklų, žirgų ekipuotės dalių, darbo įrankių ir kt.