P0

Politika

Lietuvos kariuomenė: dezinformacijos srautui sumažėjus, Rusijos retorika išlieka priešiška

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2022-11-17


Pasak Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento pranešimo, spalį dezinformacijos srautas Lietuvos informacinėje aplinkoje nežymiai sumažėjo. Per praėjusį mėnesį iš viso nustatyti 399 neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys unikalūs atvejai. Rugsėjį fiksuota 414 tokių atvejų. Didžiausio Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos dėmesio spalio mėnesį sulaukė su gynybos sektoriumi susijusios temos. Tai sudarė beveik 64 proc. viso neigiamos informacinės veiklos srauto.

Viena labiausiai priešiškos žiniasklaidos eskaluotų temų – vadinamoji „specialioji operacija“ – Rusijos karas prieš Ukrainą. Rugsėjo 30 d. V. Putinui oficialiai paskelbus keturių Ukrainos regionų aneksiją, Ukrainos prezidentas V. Zelenskis tą pačią dieną pasirašė oficialų prašymą dėl pagreitintos priėmimo į NATO procedūros. Šis Ukrainos prezidento žingsnis priešiškoje informacinėje aplinkoje sulaukė itin didelės priešiškos reakcijos. Teigta, kad Ukrainos stojimas į NATO taps pražūtingas, nes įvykus šiam žingsniui Aljansas subyrės į mažus gabalėlius. Aiškinta, jog nepaisant oficialių pareiškimų apie NATO „atvirų durų“ politiką, Ukrainos narystės Aljanse scenarijus yra Vakarų nepageidaujamas ir jos niekas neketina priimti. Akcentuota, kad Ukrainos priėmimas į Aljansą garantuotų trečiojo pasaulinio karo eskalavimą ir tokio žingsnio savižudybę.

„Spalio mėnesį toliau plėtotas priešiškas naratyvas apie tiesioginį Rusijos karą su NATO. Teigta, jog konkrečios NATO narės dalyvauja operacijų planavime ir pasitelkdamos masinio naikinimo ginklo retoriką šantažuoja Rusiją. Taip pat aktyviai tęsta branduolinių ginklų panaudojimo, branduolinio karo šantažo ir grasinimo Vakarams, JAV bei NATO komunikacinė linija, kuri piką pasiekė spalio 17 d. prasidėjus NATO karinėms pratyboms „Steadfast Noon-22“,- rašoma pranešime.

Jame taip pat teigiama, jog galima NATO ir Rusijos branduolinė konfrontacija spalio 17–24 d. buvo viena svarbiausių temų Rusijos bei Baltarusijos režimų kontroliuojamoje žiniasklaidoje. Pratybos „Steadfast Noon-22“ aktyviai išnaudotos kaip pretekstas  „kaitinti“ Rusijos ir Baltarusijos informacinę erdvę, pateikiant šias pratybas kaip grėsmę minėtų valstybių saugumui.

Propagandinėje žiniasklaidoje skleistos pačios įvairiausios manipuliatyvios žinutės, jog NATO „žaidžia karą“ ir pratybų metu panaudos branduolinį ginklą prieš Rusiją. Teigta, kad organizuodamas masines branduolinio atgrasymo pratybas netoli Rusijos sienų, NATO bando pateisinti savo egzistavimą. Taip pat nepagrįstai aiškinta, jog Vakarai siekia gąsdinti savo piliečius, pasitelkiant branduolinio karo pasaulyje tikimybę, o prisidengiant šiomis pratybos bus iš Belgijos į Lenkiją slapta gabenamos branduolinės bombos.

Tuo metu spalio 22–31 d. dominavo Rusijos skleidžiamas melagingas „nešvarios bombos“ naratyvas – esą, Ukraina ketina panaudoti „nešvarią bombą“ ir tai sietina su JAV bei NATO dingstimi tiesiogiai įsikišti į karą. JAV prezidentas ir Europos valstybių vadovai įvardinti branduolinio terorizmo rėmėjais, o Ukrainos prezidentas V. Zelenskis, dėl tariamai jo naudojamų „branduolinio teroro“ metodų, palygintas su Osama bin Ladenu. „Nešvarios bombos“ komunikacija intensyviai vykdyta plačiai išnaudojant visą Kremliaus kontroliuojamos žiniasklaidos tinklą.

„Lietuvos narystė NATO spalio mėnesį, kaip ir anksčiau, buvo tradiciškai priešiškos informacinės veiklos taikinyje. Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje siekta supriešinti Lietuvos narystę Aljanse su mūsų valstybės politiniais, ekonominiais ir energetiniais interesais. Esą, tiek NATO priklausančios Europos šalys, tiek Baltijos valstybės turi pasirinkti tarp savo nacionalinių intereso ir patiriamo nuolatinio spaudimo iš Aljanso vadovybės. Siekta supriešinti Lietuvos gyventojus keliant retorinius klausimus dėl nuolatinio NATO pajėgumų stiprinimo Lietuvoje. Esą, Aljansas atsiųs į Baltijos šalis sunkiuosius ginklus, raketinės artilerijos sistemas HIMARS ir tai bus daroma vietos rusakalbių gyventojų diskriminacijos, sovietinių paminklų demontavimo kontekste”, – pažymi Lietuvos kariuomenė.

Jos teigimu, propagandinių šaltinių dėmesio taikinyje tradiciškai išliko ir Lietuvos-Rusijos santykių tema. Nors spalis neišsiskyrė prieš Lietuvą nukreiptos propagandos intensyvumu, Rusijos informaciniai kanalai savo vidaus auditorijoje siekė toliau palaikyti informacinę liniją, formuojančią Lietuvos kaip rusofobiškos ir priešiškos valstybės įvaizdį. Sulaukta kaltinimų dėl tariamos revizionistinės istorijos politikos, palaikų išniekinimo, rusofobijos ir tarptautinės teisės principų ignoravimo. Lietuva kartu su Čekija, Estija ir Latvija įvardintos aršiausiomis Rusijos priešėmis.

„Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą šalies politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos narystės NATO reikšmę, skatinti nepasitenkinimą savo valstybe, klaidinti ir bauginti dėl galimos branduolinio karo grėsmės Europoje”, – rašoma pranešime.


    2022-11-17

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt