Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos tyrimų departamento Hidrologinių tyrimų skyriaus specialistai, siekdami įvertinti Baltijos jūros paplūdimių pločio pokyčius po metų pradžioje vyravusių stiprių audrų, lapkritį atliko papildomą krantų pokyčių monitoringą. Jis buvo vykdomas Melnragės, Girulių ir Palangos rekreacinėse zonose.
Nors Melnragės paplūdimyje šiuo metu yra skardžiai, liudijantys apie intensyvią kranto eroziją, anot minėtų specialistų, Melnragės, Girulių paplūdimiai per metus atsistatė ir, palyginti su balandį vykdyto eilinio krantų pokyčių monitoringo duomenimis, praplatėjo nuo 5,2 iki 21,5 metro.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Tikėtina, kad paplūdimys praplatėjo dėl palankių hidrometeorologinių sąlygų bei atlikto smėlio papildymo Melnragės zonoje. Palangos paplūdimys per metus neatsistatė, o dar labiau susiaurėjo ribose nuo 17 iki 27,4 metro abiejose Palangos tilto pusėse”, – rašoma pranešime.
Melnragės ir Girulių paplūdimių būklė vertinta dviejuose paplūdimio ruožuose, o Palangos paplūdimyje – 4-iuose jūros kranto ruožuose.
Juo labiau bus gilinimas uosto įplaukos kanalas, juo labiau bus ilginami įplaukos kanalo molai, tuo labiau stiprės Lietuvos pajūrio krantų erozijos procesas. O uosto įplaukos gilinimo ir vartų ilginimo darbų pasekmės pajūriui bus neigiamos, ilgalaikės, tiesioginės ir reikšmingos. Tai nustatyta dar 2018 metais. Ką darom?..