Kol karo Ukrainoje veiksmų intensyvumas sumažėjo, atkreipiau dėmesį į du mūsų žiniasklaidos pranešimus, kurie mane „užkabino”.

1. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pirmadienį paskelbė atliekanti ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje. Tarp įtariamųjų įvairiomis korupcinėmis veikomis yra įstaigos vadovas Mantas Staškevičius, jis sulaikytas. STT pranešime užsimenama, esą įvairiomis korupcinėmis veikomis įtariamas įstaigos vadovas, veikdamas su kitais asmenimis „reikalaudavo kyšių iš verslo subjektų”. O ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dėl minėtų įtarimų sustabdė p. Staškevičiaus tarnybinę veiklą ir nušalino nuo pareigų.

2. Lietuvos Apeliacinis teismas išteisino korupcija kaltintą Panevėžio miesto merą Rytį Račkauską ir kartu su juo teistą verslininką, krepšinio klubo „Lietkabelis“ prezidentą Alvydą Bieliauską. Bylą prieš juos prieš keletą metų pradėjo STT Panevėžio miesto skyrius, apkaltinęs miesto lyderį korupcija – esą už kažkurias asmenines paslaugas, p. Račkauskas žadėjo organizuoti didesnę nei vieša paramą „Lietkabelio” krepšinio klubui. Nors teismų maratone ta pati byla dar gali rastis Aukščiausiajame teisme, jau dabar atrodo, kad STT šiuo konkrečiu atveju (p. Račkausko veiklą teisėsauga ėmė tirti dar 2016 m., jis buvo sulaikytas, nušalintas nuo pareigų, tačiau proceso metu sugebėjo laimėti mero rinkimus) akivaizdžiai perlenkė lazdą.

Ir ne tik šiuo konkrečiu atveju. Tiesą sakant, kaskart, kada STT agentai žiniasklaidai trimitų fanfaromis ima trimituoti apie garsų aukšto pareigūno suėmimą, dėl to kyla nemažų abejonių. Mat Lietuvoje įprasti ir publikos labai mėgiami „antrankių šou”, kuriuos žiniasklaidos kanalai transliuoja vos ne „gyvai” teismuose bylų pavidalu bliukšta.

Deja, ne be pasekmių tuose šou dalyvavusiems žmonėms. Andai Lietuvos verslo konfederacijos prezidentui, lobistui Andriui Romanovskiui iš tokios mėsmalės pavyko išeiti sutrikdytam, bet sveikam ir gyvam. Net prisiteisti iš valstybės padorią finansinę kompensaciją. Buvusiam Šakių rajono merui Juozui Bertašiui „pasisekė” mažiau. 2012 m. STT agentų sulaikytas, kalintas tardymo izoliatoriuje pareigūnas prarado sveikatą bei garbę ir mirė 2021 m. rudenį.

STT, kitų teisėsaugos institucijų atstovai tokiomis progomis paprastai siekia parodyti esą Lietuvoje vis mažėja suimamų ikiteisminio tyrimo metu įtariamųjų skaičius. Tačiau problema egzistuoja: politikai ką tik taisė Baudžiamojo proceso kodeksą, siekdami aiškiau apibrėžti, kokiais atvejais teismai turėtų tenkinti teisėsaugos reikalavimą įtariamiesiems taikyti kardomąjį suėmimą. Klausimas tik, ar tokios priemonės padės ir situaciją pagerins.

Man pačiam teko girdėti aukštų STT pareigūnų pasipiktinimą, esą jų „supakuotus” kaltinamuosius teismai išteisina, niekais paversdami
pareigūnų darbą. Jei neklystu iš atminties, prisimenu tokią tezę: „Teismai yra linkę kalbėti ne apie korupciją, o apie žmogaus teises”…

Mano gi darbo žiniasklaidoje patirtis rodo, kad tiriant garsias bylas teisėsaugai prireikia šou žiniasklaidoje iš esmės dviem atvejais: jeigu tyrėjai pajunta spaudimą „iš viršaus” pakreipti tyrimą žinomai klaidinga kryptimi arba kada visiems tampa aišku, kad tyrimo metu surinkti įrodymai teisme subliukš, todėl dar prieš teismo procesą padedant žiniasklaidai yra nebloga sukurti atitinkamą visuomenės nuomonę ir tokiu būdu „paspausti” teismą. Jokiu kitu atveju net bukiausias teisėsaugininkas nesidalins informacija apie tyrimą su žiniasklaida.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komentuodamas problemą smiliumi duria į Prezidentūrą. Esą STT yra vienatinė teisėsaugos institucija, kurios vadovą skiriant kandidatūra nederinama nei su Seimu, nei su Vyriausybe. STT vadovo skyrimas yra išskirtinė prezidento institucijos prerogatyva bei privilegija. Pono Šedbaro teigimu, todėl kaip tik STT itin trūksta griežtos politinės kontrolės. Kad po garsių sulaikymų šou STT vadovas žinotų: jeigu teisme iš garsių bylų liks tik šlapia bala, rasis tikimybė netekti pareigų. Ir aš su tokiu požiūriu greičiau sutinku nei nesutinku.