„Eilinis kartas, kai mums yra užlaužtos rankos”, – tarė miesto Tarybos narys Arvydas Vaitkus, kai politikai sutiko atsisakyti turtinių bei neturtinių teisių į klaipėdiečių lėšomis sukurtą Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stotį ir ją perduoti valstybei.

Dar prieš svarstant šį klausimą meras Vytautas Grubliauskas sakė, kad yra gautas kvietimas gruodžio 1 d. atvykti į Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį pasiaiškinti, kodėl toks sprendimas iki šiol nebuvo priimtas.

Ketvirtadienį sprendimą palaikė 15 Tarybos narių, vienas balsavo prieš, o dar šeši politikai susilaikė. 

Į sprendimą per posėdį įrašytas papildomas punktas, kuriuo Sveikatos apsaugos ministerijai siūloma centralizuojant greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų sistemą į „reorganizavimo sąlygas įtraukti sąlygą, kad viešosios įstaigos Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos (GMP) stoties ilgalaikis materialusis turtas, įvertinus jo fizinį nusidėvėjimą, nuo 2023 m. liepos 1 d. 5 (penkerius) metus būtų naudojamas Klaipėdos greitosios medicininės pagalbos stoties aptarnaujamos teritorijos gyventojų aptarnavimui”.

Tačiau patys Klaipėdos politikai pripažino, kad toks sprendimo papildymas neturi jokios galios. Diskutuojant Vaida Raugelė pastebėjo, kad Tarybos nariai daugiausiai kalbėjo apie turtą, o ne apie tai, kokią naudą atneš sveikatos apsaugos reforma.

A. Vaitkus priminė esą skubotą sprendimą dėl trijų Klaipėdos ir Palangos ligoninių sujungimo į Universitetinę ligoninę, po kurio iki šiol neatsakoma į daugelį klausimų, apstu neaiškumų.

„Motyvuojama per spaudimo priemones, kad jeigu jūs nesutiksite, jums bus panaikinta GMP paslauga…  Būtų įdomu pamatyti, kaip Klaipėdoje uždrausta teikti greitąją medicininę pagalbą”, –  ironizavo jis. 

Pasak jo, nėra gauta atsakymų, kaip bus užtikrinta jau ne 96, o 98 procentų Klaipėdos GMP paslaugų kokybė, kaip yra žadama reformos autorių. Jis pasigedo atsakymo ir į klausimą, kur ir kada Klaipėdoje atsiras dar vienas GMP punktas, leidžiantis pagerinti paslaugos kokybę – sutrumpinti laiką, per kurį ekipažas atvyksta į iškvietimo vietą. 

Meras į tai atsakė prancūziškai: „Déjà vu“ (jau matyta). Pasak jo, tebėra gyvi prisiminimai apie Universitetinės ligoninės steigimą: yra daug panašumų, bet yra ir daug skirtumų. Jungiant ligonines teisės aktai dar buvo tik rengiami, o šiuo atveju visi įstatymai jau yra parengti.

„Dabar jau nebe laikas gręžiotis atgal”, – skėstelėjo rankomis jis ir dar kartą tarė: „Déjà vu“.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba spalio 20 d. po kelias valandas trukusių diskusijų buvo nusprendusi dar nebalsuoti dėl turtinių ir neturtinių Klaipėdos GMP teisių atidavimo valstybei, SAM vykdant greitosios medicinos pagalbos reformą – kuriant vieną nacionalinę įstaigą vietoje dabar esančių 48.

Aiškinamajame rašte prie Tarybos sprendimo projekto buvo nurodytos ir neigiamos pasekmės: „Šiuo etapu neišspręsti turtiniai klausimai, kyla grėsmė dėl Savivaldybei priklausančio turto išsaugojimo ar tinkamo ir teisingo atlygintinumo už jo galimą perdavimą valstybės nuosavybėn bei užtikrinimo, kad šis turtas bus naudojamas Savivaldybės gyventojų aptarnavimui”. 

Lapkričio 9-ąją savivaldybė gavo SAM raštą, kuriame teigiama, kad po reorganizacijos Klaipėdos regioną aptarnaujančiai Klaipėdos GMPS bus skirti 9 automobiliai su reikiama įranga ir vienas masinių nelaimių atvejams skirtas automobilis. Planuojama, kad iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų Klaipėdos miesto savivaldybei bus skiriama apie 1,2 mln. eurų.

Taip pat teigiama, kad „viskas liks kaip buvę” ir Klaipėdos GMPS turtas bus naudojamas tais pačiais tikslais – paslaugų teikimui Klaipėdoje, Palangoje ir Šventojoje. 

Be to, priminta, kad ministerija savivaldybei yra perdavusi 690,52 kv. m dalį negyvenamosios patalpos – pirminės sveikatos priežiūros centro, esančio Klaipėdoje, Taikos pr. 46-3. Jos vertė – 48,8 tūkst. eurų. Priminta, kad perduotas ir branduolinio magnetinio rezonanso tomografas, kurio vertė – 1,6 mln. eurų.