Iki pat 18 amžiaus vidurio Klaipėdos uostas apėmė tik Dangės upės žiotis. Gylis prie upės krantinių čia siekė apie 10 pėdų – pavertus į metrus tai vos daugiau kaip trys metrai. Šiandien didžiojoje dalyje uosto yra pasiektas 15–15,5 metrų gylis. Tačiau prireikė ne vieno šimto metų, kad Klaipėdos uostas suklestėtų.

XVI a. antroje pusėje – XVII a. pradžioje miestiečiams ne kartą buvo uždrausta verstis jūrų prekyba, laivininkyste ir laivų statyba. Apribojimai panaikinti tik 1657-aisiais. Klaipėdos uostas vaduotis iš sąstingio pradėjo suklestėjus prekybai mediena.

Laivų statybos Klaipėdos uoste pradžia laikomas XVI amžius. Nors burlaiviai uoste ir buvo statyti, tačiau neaktyviai – ne vieną dešimtmetį Klaipėdoje registruotus burlaivius buvo galima suskaičiuoti ant pirštų. Burlaivių statyba Klaipėdos uoste suklestėjo XIX amžiuje, teigiama, kad kurį laiką Klaipėda galėjo pasigirti turinti vieną didžiausių burlaivių laivynų regione. Tačiau atsiradus garlaiviams, burlaivių era baigėsi.

Nuo 1900-ųjų Klaipėdoje nebeliko nė vieno jūrinio burlaivio, priklausiusio klaipėdiečių laivininkystės kompanijoms.

Apie ankstyvąjį Klaipėdos uosto vystymąsi ir plėtrą laidoje papasakos Lietuvos jūrų muziejaus istorikai Dainius Elertas ir Romualdas Adomavičius, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikas dr. Julius Žukas.

„Istorinės Klaipėdos pėdos” – tai edukacinis projektas, skirtas atskleisti, kaip vystėsi ir augo Klaipėdos miestas. Projektą kuria naujienų portalas „Atvira Klaipėda”. Jis iš dalies finansuojamas Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros programos „Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečio minėjimas”.