Lietuvos apeliacinis teismas priėmė sprendimą panaikinti Šiaulių apygardos teismo sprendimą ir tenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, ieškinį, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančiomis AB „Klaipėdos nafta“ (KN) akcininkų patvirtintas bendrovės akcijų suteikimo taisykles ir vėliau priimtus sprendimus dėl akcijų suteikimo jos darbuotojams.

Ieškiniu taip pat buvo prašoma pripažinti niekinėmis bei negaliojančiomis akcijų suteikimo sutartis, kurios buvo sudarytos su 357 bendrovės darbuotojais, įskaitant ir vadovus.

Remiantis surinktais duomenimis, KN valdybos iniciatyva ir sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti įmonės akcijų suteikimo darbuotojams programą, kuria siekta paskatinti ir motyvuoti darbuotojus – pusę kiekvienam darbuotojui mokėtinos premijos sumos išmokėti bendrovės akcijomis.

Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorei L. Paulikienei išnagrinėjus pareiškimą dėl galimų pažeidimų, nustatyta, kad priimti sprendimai prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms.

Prokuratūros pranešime teigiama, jog bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas ir juo patvirtintos taisyklės bei valdybos sprendimo dalys dėl premijų mokėjimo darbuotojams bendrovės akcijomis prieštarauja galiojančiam Akcinių bendrovių įstatymui. Pastarasis nesuteikia teisės neatlygintinai darbuotojams ir vadovams suteikti akcijų bendrovės, kurios daugiau kaip pusė akcijų nuosavybės teise priklauso valstybei.

Šiaulių apygardos teismas, išnagrinėjęs minimą ieškinį, šių metų balandžio 8 d. jį atmetė. Viešąjį interesą ginanti prokurorė L. Paulikienė šį Šiaulių apygardos teismo sprendimą apskundė apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.

Ketvirtadienį Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundą, priėmė sprendimą panaikinti minėtą teismo sprendimą ir patenkinti prokurorės ieškinį.

„Lietuvos apeliacinis teismas sprendime sutiko su prokurorės pozicija, kad įstatymo iniciatoriai nuosekliai ir kryptingai siekė netaikyti darbuotojų skatinimo akcijomis instituto valstybės ar savivaldybės valdomose bendrovėse”, – rašoma prokuratūros pranešime.

ATNAUJINTA. Tuo metu KN savo pranešime akcentuoja, kad Aapeliacinis teismas pripažino, jog skatindama darbuotojus akcijomis įmonė valstybei ir akcininkams žalos nepadarė, tad nėra jokio pagrindo teigti, kad valstybės ar bendrovės turtas buvo švaistomas ar valdomas neracionaliai, o KN darbuotojams akcijos buvo suteiktos atlygintinai ir vertinamos kaip jų uždarbio dalis. Teismo sprendimu, restitucija nebus taikoma – darbuotojai neturės grąžinti gautų akcijų ir atlyginti žalos.  

„Apeliacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad visos darbuotojams suteiktos akcijos įsigytos išimtinai bendrovės premijų fondo lėšomis akcijų biržoje iš kitų privačių asmenų. Taigi, darbuotojams suteiktos akcijos buvo ne Lietuvos Respublikos, bet pačios bendrovės nuosavybė. KN įsigijo savų akcijų ir jų dalį – kaip premijas, pagal premijavimo tvarką ir galiojusias taisykles suteikė savo darbuotojams. Valstybei nuosavybės teise priklausančios akcijos ar kitas jai nuosavybės teise priklausantis turtas niekam neperleistas, jų vertė nesumažėjo, jos nebuvo suvaržytos ir apsunkintos”, – rašoma KN pranešime.

„Šis sprendimas svarbus tuo, kad apeliaciniame teisme apgynėme eilę svarbių nuostatų – bendrovė skatindama darbuotojus akcijomis nepadarė valstybei žalos; akcijos darbuotojams buvo suteiktos kaip atlygio dalis, o ne neatlygintinai, skirtingai nei teigė tiek prokuratūra, tiek kai kurie tretieji asmenys, o darbuotojai gavę premijas akcijų forma, negali būti laikomi nesąžiningais Nors teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje skelbiama, kad prokuratūros ieškinys patenkintas, faktiškai ieškinys apimtyje dėl restitucijos taikymo ir menamo žalos atlyginimo nebuvo tenkintas. Galutiniame rezultate – akcijomis skatinti darbuotojai neturi grąžinti gautų akcijų, o jas pardavę atlyginti žalą“, – komentuoja KN Administravimo ir korporatyvinio valdymo direktorius Rytis Valūnas.

Visgi bendrovė dar vertins, ar šį sprendimą skųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime 2018 m. buvo priimtos KN akcijų suteikimo taisyklės nustatė trejų metų Akcijų suteikimo darbuotojams programą 2019-2021 m., kuria buvo siekiama suteikti papildomą paskatą darbuotojams įsitraukti į bendrovės tikslų ir strategijos įgyvendinimą. Vadovaujantis šiomis taisyklėmis bei kitomis bendrovėje galiojančiomis procedūromis, KN 2019 m. „Nasdaq Baltic“ biržoje įsigijo akcijų, kuriomis darbuotojams buvo išmokėta iki 50 proc. premijos už 2018 m. pasiektus rezultatus. Suteikiant akcijas darbuotojams, valstybei buvo atskaityti ir sumokėti visi mokesčiai. Vėlesniais laikotarpiais KN darbuotojų akcijomis neskatino.

Pagal bendrovės atlygio gaires metinės premijos bendrovės darbuotojams yra skiriamos tuomet, kai bendrovė pasiekia išsikeltus verslo tikslus, o premijos dydis skiriamas atsižvelgiant į darbuotojų pasiektus asmeninius veiklos rezultatus ir kaip sekėsi jų siekti vadovaujantis KN vertybėmis.

Savo ruožtu Apeliacinio teismo pranešime spaudai pažymima, kad tiek ginčo metu galiojęs, tiek naujai įsigaliojęs teisinis reglamentavimas neturėtų būti aiškinamas taip, kad yra numatytas draudimas perleisti tik valstybei priklausančias bendrovės akcijas ar išleisti naują akcijų emisiją, turinčią neigiamos įtakos valstybės turimų akcijų dalies proporcijai.

Įstatymo iniciatoriai nuosekliai ir kryptingai siekė iš viso netaikyti darbuotojų skatinimo akcijomis instituto valstybės ar savivaldybės valdomose bendrovėse, pabrėžia teismas

„Tokiam įstatymo imperatyvui nėra jokių išlygų tol, kol įstatymų leidėjas nepakeitė įstatymo ir aiškiai nenustatė šio draudimo išimčių. Dėl to netoleruotina valstybės valdomų bendrovių įstatymams prieštaraujanti praktika suteikti savo akcijas darbuotojams“, – pažymėjo Apeliacinis teismas.

Anot jo, taikyti restituciją tiek natūra, tiek ekvivalentu pinigais būtų neproporcinga darbuotojų teisės į darbo užmokestį aspektu, nes KN, atgavusi akcijas ar gavusi jų vertės atlyginimą ekvivalentu pinigais, tuo pat metu kaip darbdavė įgytų pareigą iki galo atsiskaityti su darbuotojais ir sumokėti akcijų vertės premijos dalį pinigais. Pritaikius restituciją, darbdavė, atgavusi mažesnę akcijų vertę, dar turėtų pareigą sumokėti tokią pat sumą ir akcijų verčių jų suteikimo metu ir restitucijos taikymo momentu skirtumą darbuotojui kaip neišmokėtos premijos dalį. Taip bendrovė patirtų papildomų išlaidų tiek delspinigių už pavėluotą atsiskaitymą su visais darbuotojais, tiek akcijų verčių jų suteikimo metu ir restitucijos taikymo momentu skirtumo pavidalu.

Valstybei, kurią atstovauja Energetikos ministerija, priklauso 72,47 proc., UAB koncernui „Achemos grupė“ 10,43 proc. AB „Klaipėdos nafta“ akcijų, dar 17,10 proc. KN akcijų kotiruojamos „Nasdaq Baltic“ biržoje.