Valstybės, neteisėtai prisijungusios, okupavusios ar aneksavusios svetimas žemes, pirmiausia puola naikinti vietos simbolių: krenta vėliavos, paminklai ir kiti atributai. Neteisėto veiksmo pavadinimai skirtingi, tačiau taip agresoriai bent dėl akių stengiasi jam suteikti teisėtumo pavidalą.
Po to agresija sutelkiama į vietos žmones, kuriems neprašytų svečių atėjimas ir veikimo būdai yra nepriimtini. Rusijos kariuomenės kraugeriški veiksmai Bučoje, kai į masinę kapavietę buvo suversti žvėriškai nužudytų kelių šimtų vietos gyventojų kūnai, yra akivaizdus to pavyzdys.
Terorizmą remiančios Rusijos ideologai Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos 1923 metais vadina okupacija, nors puikiai supranta, kad tai yra netiesa. Tokiu įvardijimu norima sukurti iliuziją, jog lietuviai, užėmę vokišką Klaipėdos kraštą, čia ir elgėsi kaip okupantai.
Atėjūnai visur elgiasi vienodai – būtent tokią mintį bandoma įteigti naiviems Rusijos ir viso pasaulio žmonėms. Ir taip pateisinti savo nuožmių kareivių veiksmus okupuotose Ukrainos žemėse.
Tačiau niekas niekada Lietuvos kariuomenei nemetė kaltinimų, kad 1923 metais įžengusi į Klaipėdos kraštą ji būtų žudžiusi ar kankinusi civilius. Tą faktą Rusijos propaganda nutyli. Nes jis jai nenaudingas.
Tačiau „kovos” prieš vietos simbolius „atvadavus” Klaipėdą nebuvo išvengta. Nors jie ir nebuvo didelio masto.
Gal tas mastas ir būtų buvęs didesnis, bet Klaipėdos mieste daugumą gyventojų tuomet sudarė vokiečiai, o ir visame krašte jų bei memelenderių dedamoji buvo labai didelė, tad bandymai brutaliai keisti simbolius būtų sukėlę neramumus. O jų ir be to užteko: gerokai turtingesnio krašto žmonėms nebuvo lengva susitaikyti su visais Lietuvos biurokratų veiksmais.
Didžiausias tuomet kritęs simbolis Klaipėdoje – Borusijos paminklas. Pasak Visuotinės lietuvių enciklopedijos, Borusija (lot. Borussia) – tai senosios Prūsijos (Prūsos) krašto, kuriame gyveno prūsai ir vakarų lietuviai, pavadinimo sinonimas.
„Terminas vartotas istorinėje literatūroje, ypač lotynų kalba rašytuose istorijos šaltiniuose, norint skirti kraštą nuo vokiečių valstybės Prūsijos“, – rašoma enciklopedijoje.
Bet lietuvių tautiniams entuziastams tokios subtilybės nerūpėjo: vieną 1923 metų balandžio naktį, neva, nežinomi žmonės nuvertė Klaipėdoje, Liepų g. pradžioje, stovėjusį kaizerio Vilhelmo I paminklą ir Borusiją.
Vietos gyventojai pasipiktino, tačiau lietuviškoji valdžia stropiai nusikaltėlių neieškojo… Maža to, neleista Borusijos ir atstatyti, nors dėl to daugybę kartų teikti prašymai bei reikalavimai naujajai valdžiai.
Nors šiandien visuomenėje taip pat esama iniciatyvų atstatyti Borusiją Dangės krantinėje, priešais istorinę rotušę, kur ir dabar tebedominuoja sovietiniam žvejui skirtas paminklas, tačiau miesto valdžia tų iniciatyvų tarsi nemato. Nedaug kas pasikeitė per 100 metų…
Toks žemažiūriškumas vargu bau atneša naudos mūsų visuomenei. Greičiau atvirkščiai – duoda peno priešiškų valstybių propagandai.
Norintys rasti panašumų tarp Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 1923 metais ir Krymo aneksijos 2014 metais, Rusijos propagandistai ieško ir randa paralelių. Tiesa, neminėdami, kad tarp šių įvykių yra beveik 100 metų skirtumas, neminėdami, kad per tą laiką radosi tarptautiniai teisės aktai, kuriuos Ukrainos žemes okupuojanti Rusija šiurkščiai pažeidinėja – taip tvirtina absoliuti dauguma pasaulio valstybių, priklausančių Jungtinių tautų organizacijai.
Kita vertus, priešiškų šalių propaganda nemini ir kitų skirtumų tarp Rusijos veiksmų okupuotose Sakartvelo ar Ukrainos žemėse ir Klaipėdos krašte po 1923 metų. Pavyzdžiui, tuomet Klaipėdos krašto statutu lietuvių ir vokiečių kalbos buvo pripažintos oficialiomis krašto kalbomis. O Kryme?
Štai Kryme okupacinė Rusijos valdžia nubaudė 2022 metų grožio konkurso „Mis Krymas“ nugalėtoją Olgai Valejevą už tai, kad ji sudainavo ukrainietišką dainą „Červona Kalyna”.
Krymo valstybės taryba pareikalavo, kad ukrainiečių daina „Chervona Kalina” būtų pripažinta ekstremistine.
Maža to, vienas Krymo valstybės tarybos atstovas Volkovas „Chervona Kalina“ palygino su Adolfo Hitlerio „Mein Kampf“ (Rusijoje pripažinta ekstremistine medžiaga). Anot Volkovo, ukrainietiškos kompozicijos atlikėjai turėtų būti įkalinti.
„Taravos Anikės” atlikimui Lietuvai prijungus Klaipėdos kraštą sankcijos nebuvo taikomos… 1923-aisiais po kelių mėnesių kaip vienintelė mokamoji ir atsiskaitymų priemonė buvo įvestas litas, paskelbtas lietuvių ir vokiečių kalbų vartojimo administracinėse įstaigose įstatymas. Bet nemažai vietos gyventojų lietuviškai nemokėjo, kalbėjo vokiškai ir niekas jų už tai į tamsiąją nesodino.
Kraštui buvo suteikta įstatymų leidimo, teismo, administracijos, švietimo ir iš dalies finansinė autonomija, palikti galioti svarbiausi senieji Vokietijos įstatymai. Krymo ir kitų Rusijos okupuotų žemių gyventojai šiandien apie tokias laisves gali tik pasvajoti…
Siulyciau pasivartyti istorinius zemelapius – Klaipedos krastas NIEKADA nebuvo Lietuvos dalimi….. O jei si regiona vadint istoriskai Lietuvisku, tada reikejo ji atsiimti iki Ventspilio?
Pasimokinkit istorijos ponai, pries diskutuodami apie ja. …
Okupanto mentaliteto atstove, jei Kalavijuočių ordinas atėjo anksčiau ir užgrobė baltų genčių žemes iki susivienijimo Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, tai neduoda teisės okupantui šeimininkauti ir aiškinti, kad jam priklauso Klaipėdos kraštas, kadangi Nemuno dešinysis ir kairysis krantai, nebuvo Lietuvos dalimi, valdant Vytautui. Istorija mena, kiek kartų LDK ir žemaičiai siekė atsiimti kraštą, deja, nesėkmingai. Dalinai Vytauto svajonę ir darbus užbaigė Simonaitis, Vanagaitis ir kiti mazlietuviai, padedant Vytauto Lietuvai . Garbingai minėsime šimtmetį, be Borusios, be nutautinimo, lietuvių pažeminimo simbolio.
Palyginimas palyginimui nėra tapatūs. Okupantų, nesvarbu – nacių ar sovietų, palyginimai panašūs
Melagingi ir niekingi teiginiai, kurių tikslas užgrobti jiems nepriklausomus kraštus, žemės. Kaizerinė Vokietija pateikė išmąstymus dėl Prūsijos, o Putino Rusija dėl Ukrainos. Pasirodo, kad tokios tautos kaip ukrainiečiai nėra. Tai Rusijos žemės, kurias užgrobė naciai, banderos. Tokios šlykščios versijos, kurių tikslas okupuoti, vienija ukrainiečių tautą nepasiduoti, kovoti. Taip pat pašalinti paminklus, kurių tikslas rusifikacija
Kas buvo okupantai, o kas tik susigrąžino savo žemės? Okupantai atėjo iš vakarų – Kalavijuočių ir Kryžiuočių ordinai. Vėlesni vokiečių istorikai pateikė tokią versiją, kad žemes asimiliuotos, išnaikintos tautos valdyti turi teisę vokiečiai, nes jie perėmė nebeegzistuojančios tautos krašto pavadinimą Prūsija. Borusija – Prūsijos krašto, kuriame gyveno prūsai ir vakarų lietuviai, pavadinimas.. Borusijos paminklas turėjo tik ideologinę misiją – Vokietijos teisę į prūsų ir lietuvių kraštą. Gal išdrįskime tiesai pažiūrėti į akis, Borusios gynėjai.
Rytų Prusijos okupacija buvo vykdoma vyžuotu okupantu o Krymo okupacija vyko kerziniais batais avinčiu okupantu , toks ir skirtumas .
Klaipėdiečiai galėtų jungtis iniciatyvai atstatyti „Borusiją”
Gražus svertas buvo su gražiu paminklu. Tai dabar ten stovi kolchoznikas kažkoks tai .
Jei čia apie dainą „Червона калина”, tai rašykite kaip tariama – „Červona”. Nes už antraštės „Xервона” įsižeidę ukrainiečiai jus, ponai raštininkai, pasiųs paskui rusišką laivą.