Dar praėjusių metų gruodį Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų atverstoje civilinėje byloje, kurioje bendrovės „Grigeo Klaipėda“ ir uostamiesčio savivaldybės valdoma „Klaipėdos vanduo“ skundžia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) nurodymą pašalinti senąjį nuotekų tinklą, užfiksuotas šioks toks proveržis.

Šalys pagaliau išdėstė savo pozicijas, tačiau bylinėjimasis truks toliau – nuspręsta, jog be liudytojų, galinčių papasakoti apie sovietmetį, čia negalima apsieiti.

„Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginiai. Oro grupės nuotr.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad pernai gruodį teismo posėdis šioje byloje užtruko vos kelias minutes, nes paaiškėjo, jog „Grigeo Klaipėda” pateikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nes esą bando įteisinti dar 1989-1991 m. pagal tuo metu galiojusius reikalavimus suformuotą nuotekų tinklą. Kadangi tam neprieštaravo nei „Klaipėdos vandens”, nei VTPSI atstovės, galiausiai nuspręsta bylos nagrinėjimą stabdyti, kol išsispręs su minėto tinklo įteisinimo galimybe susijusios aplinkybės.

Visgi pusmetis nieko nepakeitė, bet ir šį birželį surengtas teismo posėdis netruko ilgai – bylą nagrinėjantis teisėjas Mantas Ūsas patenkino „Grigeo Klaipėda” advokato prašymą į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti Valstybinių miškų urėdiją bei uostamiesčio ir Klaipėdos rajono savivaldybes, o kad jos galėtų pateikti savo pozicijas bus padaryta pertrauka.

Surengus dar vieną posėdį „Grigeo Klaipėda“ interesus pradėjęs ginti advokatas Osvaldas Martinkus dėstė, kad įmonė nemato „tam tikros logikos, kodėl surašyti savavalinės statybos aktai ir reikalavimai”.

Anot jo, „Grigeo Klaipėda” dabar priklauso 1979 metais pagal tuometinės Pramonės ir prekybos ministerijos nurodymą statyti buvę Klaipėdos miesto valymo įrenginiai. Tik gerokai vėliau miestas juos perdavė įmonės pirmtakei AB „Klaipėdos kartonas”.

„Ginčo nuotekų tinklas buvo pirminis tinklas, kito tinklo įmonė neturi. Manau, kad ir vamzdis tų pačių metų yra. Nuotekų valykla negalėjo veikti jei nėra tinklo. Vamzdis yra priedas, kaip priklausinys prie pagrindinio daikto – nuotekų valyklos. 1995 metais buvo atlikta inventorizacija, bet tik to, kas ant žemės buvo, bet tai nereiškia, kad tinklo nebuvo. Įmonė buvo privatizuota su visais tinklais ir nuotekų valykla. Tokie reikalavimai prieštarauja logikai, teisingumo, sąžiningumo principams. Visuomenėje kilęs pasipiktinimas buvo dėl kito vamzdžio, bet čia ne tas vamzdis, kuriuo apeinama, čia tas, kuriuo tekėjo išvalytos nuotekos”, – dėstė advokatas.

Anot jo, statybos leidimas anais neegzistavo, užtekdavo vyr. architekto suderinimo.

Tuo metu AB „Klaipėdos vanduo” advokatė Jolita Juškaitė aiškino, kad jos klientė nesinaudoja vamzdžių tinklu, dėl kurių yra duoti nurodymai – tai esą daro „Grigeo Klaipėda”, kuri ir turi tą vamzdyną nugriauti arba įteisinti. Anot advokatės, Klaipėdos vandentiekininkai į šį tinklą buvo pasijungę tik kažkada laikinai, kai buvo statomas naujas tinklas.

„Yra plombavimo aktai – 30 metų nesinaudojama”, – sakė teisininkė.

Tuo metu VTPSI atstovė Jurgita Kurtinaitienė tikino, kad aktus ši institucija surašė teisėtai ir pagrįstai. Anot jos, tinklo statybos metai nekeičia fakto, nes ir pagal tuometinį reglamentavimą buvo privaloma turėti projektą, turėjo būti statybos leidimo funkciją atlikdavęs vyriausiojo architekto spaudas. Specialistė akcentavo, kad užbaigus statybą teisinis statinių registravimas visuomet būdavo atliekamas. Prielaidą, kad vamzdynas buvo įrengtas 1994 metais inspekcija padarė pagal „Klaipėdos vandens” pateiktus dokumentus.

O. Martinkui paprašius ir teismui leidus kitame posėdyje apklausti buvusią Klaipėdos rajono vyr. architektę ir vieną iš tuometinių įmonės darbuotojų, procese vėl buvo padaryta pertrauka.