Gruodžio 17 d., šeštadienį, 10 val. Klaipėdos Senojo turgaus halėje menininkė Saulė Želnytė kviečia į savo instaliacijos parodos „Dovana. Krentantis vanduo – minčių lietus / Gift. Waterfall – Brainstorm“ atidarymą. Instaliacijos atidarymo metu šoks Šeiko šokio teatro šokėja Dovilė Binkauskaitė, skambės Fausto Pociaus muzika pagal Saulės Želnytės garsų koliažus. Šviesų dizaineris – Arūnas Račkauskas.

Video ir meninio objekto interaktyvi instaliacija „Dovana. Krentantis vanduo – minčių lietus / Gift. Waterfall – brainstorm“ yra projekto  „Turėti ar būti?“, skirto Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečiui, dalis,  kuria siekiama įveiklinti Klaipėdos senojo turgaus ekspozicijai skirtą erdvę lankytojų meninei patirčiai. Taip pat, kaip tapytojai, autorei svarbu ieškoti naujų kūrybinių formų spalvinei raiškai perteikti.

„Klaipėda – miestas prie jūros ir marių. Vanduo – jungiamoji mūsų išorės ir vidaus terpė… minčių ir kraujo kunkuliavimas. Turgus – sambūrio vieta mainams. Mes patys lyg atskiros molekulės susijungiame į srautus, kuriuose vyksta mainai: bendravimas siekiant kažką įsigyti, turėti. Kas mums svarbiau: turėti kažką ar būti kažkuo? Ar viena ir kita yra pagrįsta tam tikru naudos patenkinimu? Ar naudingumas sau yra tiesiogiai proporcingas naudingumui mums visiems? Ar įmanoma visame tame mainų šurmuly išgyventi buvimo pojūtį? Patirti buvimą kartu ir dalintis ne tik vartojamais produktais, bet ir stokojama emocija? Juk vis dar bet kokiu veiksmu siekiame patirti tam tikrą naudą. Tai – ir kūrybiniame procese sukurta erdvė, kurioje esantys objektai neskirti įsigyti, bet skirti išgyventi ir patirti. Patirti naudą būti“ , – rašo menininkė.

Instaliacijoje „Turėti ar būti?“ S. Želnytė siekia atskleisti neapčiuopiamą naudą išgyventi akimirkos buvimą, patirti tai, kas neįgyjama už pinigus, bet taip pat gali būti įgyjama mainais, turguje ar bet kurioje kitoje miesto, šalies, pasaulio vietoje. Menininkės kūrinys – tai dovana Klaipėdos miesto žmonėms, skirta ne turėti ją, o būti joje. „Kiekvienas turime savo asmeninį tunelį. Krioklį… kelią, kuriuo atėjome ir kelią, kuriuo sugrįšime atgal. Tai visgi: „turėti ar būti?“ , – klausia kūrėja.

Instaliacijos muzikai S. Želnytė panaudojo garsus iš savo kelionių. Dienoraštinius garsų koliažus jaunasis muzikos kūrėjas Faustas Pocius supynė į vientisą kūrinį, kuriame sluoksniuojasi krentančio vandens, milijoninio miesto garsai ir triukšmas pereinantis į atmosferinį plaukimą.

Saulė Želnytė gyvena ir kuria Klaipėdoje. 2001 m. VDA Klaipėdos fakultete baigė taikomosios dailės studijas ir įgijo menų magistro diplomą. Nuo 1997 m. dalyvauja dailės parodose, šalies ir tarptautiniuose meno projektuose. Personalines parodas Lietuvoje ir užsienyje rengia nuo 2003 metų. Nuo 2014 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narė, jai suteiktas meno kūrėjo statusas.