P0

Švietimas

Ukrainiečiai sako, kad lietuvių kalba yra sunki, o lietuviai – greitakalbiai

Atvira Klaipėda

Renata Raudienė
2022-12-08


2022-aisiais, siaubingo karo Ukrainoje metais, Lietuvos viešosios bibliotekos solidarizavosi ir plačiai duris atvėrė karo pabėgėliams ukrainiečiams. Imanuelio Kanto biblioteka skubiai reagavo į esamą situaciją ir jau balandžio mėnesį pradėjo organizuoti lietuvių kalbos pamokas nuo karo pabėgusiems suaugusiems ukrainiečiams.

Pamokos vyko iki gruodžio 5 dienos. Iš viso bibliotekoje suorganizuota 11 mokymų grupių, apmokyta ir sėkmingai baigiamuosius testus išlaikė 150 ukrainiečių. Dar 20 ukrainiečių buvo laisvais mokymų klausytojais, lankė pamokas individuliai pagal asmeninius poreikius. Pamokos buvo atviros visiems. Beje, mokymuose dalyvavo tik 5 proc. vyrų. Ukrainiečius mokė penkios mokytojos, turinčios pedagogo kvalifikaciją. Mokymai organizuoti pagal individualiai pasirinktą mokymų programą, kurios rezultatas atitiko A1/A2 kalbos mokėjimo lygį pagal bendrųjų Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo metmenų kalbos mokėjimo lygius. Bendra vienos grupės mokymų trukmė – ne mažiau 40 ak. val. Užsiėmimai vyko po 3 ak. val. 2 kartus per savaitę.

Apie tai, kaip ukrainiečiams sekėsi perprasti lietuvių kalbos niuansus, kalbame su  mokytoja Irena Petrulioniene.

Švietimo vidus

Praėjo devyni mėnesiai nuo pirmosios pamokos ukrainiečiams, pasidalinkite įspūdžiais, kaip sekėsi mokymai?

Ukrainiečiai labai sąžiningai mokėsi lietuvių kalbos, didelė paskata jiems buvo tai, kad už pamokas bibliotekoje nereikėjo mokėti. Aš stengiausi juos išmokyti daug elementarių, kasdienybėje reikalingų frazių, mandagumo posakių, kaip orientuotis važinėjant viešuoju miesto transportu, skatinau skaityti ir išmokti stotelių pavadinimus, gatvių pavadinimus, įsiklausyti į pokalbius ar atskiras frazes parduotuvėje, kavinėje, poliklinikoje ir kt.  Patardavau skaityti skelbimus, reklamas. Labai svarbu žodžius ir tekstus skaityti garsiai, raiškiai tariant priebalsius, kad pasijustų artikuliacija. Tai geriausia daryti namuose. Taikėme įvairius mokymo metodus: verbalinį, vizualinį, informacinį, žaidybinį. Mokėmės dainuoti lietuviškas dainas, kalbėjome apie lietuvių ir ukrainiečių tradicinę kultūrą, Klaipėdos ir Lietuvos istoriją. Atsipalaidavus kalbos mokymas tampa lengvesnis. Mokantis gelbėjo tarptautinės frazės bei ukrainiečių ir lietuvių kalbų panašumai: pavyzdžiui, žodis „dėkoju“ ukrainietiškai – „diakuju“, „knyga“ – „knyha“, „miestas“ – „misto“ ir kt. Dažnai patys moksleiviai padiktuodavo temas, tai, kas jiems aktualu. Ukrainiečiai sako, kad lietuvių kalba yra sunki, o lietuviai – greitakalbiai, todėl jiems visada patariu: paprašykite lietuvių, kad kalbėtų lėčiau.

Kas besimokantiems lietuvių kalbos buvo sudėtingiausia?

Pirmiausia jiems labai sunku, nes jų mintys užblokuotos siaubingais prisiminimais. Jiems rūpi, kaip gyvena gimtinėje palikti šeimos nariai, giminės. O Lietuvoje, vėlgi, labai svarbu įsikurti, rasti darbą, užsidirbti pinigų. Mokantis lietuvių kalbos didžiausi iššūkiai kilo dėl linksniavimo ir lietuviškų žodžių galūnių, veiksmažodžių asmenavimo. Aš visada patariu savo mokiniams – nebijokite kalbėti, nebijokite klysti.

Papasakokite apie save. Kokie jūsų saitai su Ukraina?

Mano mama – ukrainietė, tėtis – lietuvis, tarnavęs Ukrainoje. Esu ilgametė Klaipėdos ukrainiečių tradicinės kultūros ir folkloro klubo pirmininkė, vadovavau ansambliui „Prosvit“. Anksčiau su klubo nariais aktyviai veikėme, dalyvaudavome renginiuose, šventėse, rašėme projektus, gaudavome finansavimą. Labai mėgstu rankdarbius, siuvinėti, esu papuošusi ne vieną ukrainiečių tautinį kostiumą tradiciniais raštais.

Ko norėtumėte palinkėti savo mokiniams?

Miela širdžiai sulaukti to momento, kada mokiniai pradeda suprasti ir geba pasakyti, ko jie nesupranta! Smagu sulaukti grįžtamojo ryšio – išgirsti ne tik lietuviškai tariamus žodžius, bet ir jungiamus sakinius. Linkiu ir toliau mokytis lietuvių kalbos, mokyti savo vaikus bei mokytis kartu. Džiaugiuosi, kad vis dar yra norinčių ir besidominčių lietuvių kalbos mokymais bibliotekoje. Mokiniai nori tęsti mokymąsi, man džiugu!

Ukrainiečių žemė be galo graži, turtinga, derlinga, svetinga, todėl ir gundo  svetimšalius. Linkiu, kuo greičiau taikos jų tėvynei, saugaus grįžimo namo ir laimingo gyvenimo jų saulėtoje žemėje.


    2022-12-08

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos adresas: Bangų g. 5A-3F, Klaipėda, LT-91250, Tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt