Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-12-12 |
Seime užregistruotas žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama verslinės žvejybos pasitraukimo iš Kuršių marių, gerinant žuvų išteklių būklę Lietuvos vidaus vandenyse.
„Šio įstatymo projekto tikslas iš esmės yra toks pat, kaip ir prieš beveik porą metų registruoto įstatymo projekto dėl verslinės žvejybos uždraudimo Kuršių mariose, kurį palaikė visų Seimo frakcijų nariai. Dvejus metus dirbome, daug kartų susitikome su socialiniais partneriais, įstatymas buvo svarstomas Seimo komitetuose, tačiau susidūrėme su pasipriešinimu, kuris daugiausia buvo nukreiptas į kompensavimo modelį. Išgirdome susirūpinimą ir galimas grėsmes, todėl šiandien registruotas naujas projektas, kuriuo numatomas paprastesnis ir aiškesnis pasitraukimo iš verslinės žvejybos modelis” – apie įstatymo projektą pranešime kalba jo iniciatorė, Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.
Įstatymo projekte numatyta galimybė Kuršių mariose žvejojančioms įmonėms pasitraukti iš verslo gaunant išmoką. Ūkio subjektas, perleisdamas teisę į žvejybos kvotas aplinkos ministro įgaliotai biudžetinei įstaigai, įsipareigoja nutraukti verslinę žvejybą tame vidaus vandenų telkinyje. Šia galimybe pasinaudojusios įmonės gautų išmoką, kuri būtų apskaičiuojama vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta metodika ir išmokama iš valstybės biudžeto lėšų.
Šiuo metu vien Kuršių mariose žvejoja 46 įmonės, nors atliktos mokslinės studijos rodo, jog norint išvengti kai kurių žuvų rūšių pergaudymo, mariose turėtų žvejoti perpus mažiau įmonių, rašoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte. Taip pat dokumente pabrėžiama, kad Lietuvoje kasmet deklaruojama 1 tūkst. tonų žuvies sugavimų, o importuojama apie 130 tūkst. tonų žuvininkystės produktų, todėl tai neturėtų didelės įtakos žuvininkystės produktų rinkai. Svarbu ir tai, kad daugelio vidaus vandenyse žvejojančių įmonių pajamos iš žvejybos verslo siekia vos kelis tūkstančius eurų per metus, darbo užmokestis dažnu atveju minimalus.
Ankstesni verslinės žvejybos ribojimai vidaus vandenyse jau pasiteisino ekonominiu ir aplinkosauginiu požiūriu. 2015 m. apribojus verslinę žvejybą bendra žuvų biomasė Lietuvos ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto.
Teigiama, jog 2013 m. uždraudus verslinę žvejybą Kauno mariose žuvų biomasė šiame telkinyje išaugo daugiau nei 4 kartus.
Norėdami komentuoti, turite prisijungti.
Parašykite komentarą