Šiaulių apygardos teismas, nagrinėjantis baudžiamąją „Grigeo Klaipėda“ Kuršių marių taršos bylą, antradienį turėjo priimti sprendimus dėl dar dviejų įmonės advokato prašymų.
Šis teismas jau atmetė „Grigeo Klaipėda“ advokato Lino Sesicko prašymus dėl atsarginio teisėjo skyrimo, taip pat dėl bylos grąžinimo prokurorams. Spalio viduryje L. Sesickas teismui buvo pateikęs 51 puslapyje surašytus argumentus, kuriais vadovaujantis prašė baudžiamąją bylą gražinti prokurorams, kad būtų pašalinti kaltinamajame akte neva esantys trūkumai. Kiti advokatai kolegos tokiam prašymui pritarė. Bylą nagrinėjantis teisėjas Boleslovas Kalainis tokio prašymo netenkino. O antradienį vėl surengus teismo posėdį jis sulaukė kitų dviejų įmonės advokato prašymų.
Pirmiausia L. Sesickas paprašė trečiaisiais asmenimis į bylą įtraukti anksčiau įmonei vadovavusį Vidą Beržonskį ir gamybos vadovą Joną Garalį, atleistus nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jų pagalba, pasak prokuratūros, buvo atskleistos nusikalstamos veikos. Šį prašymą advokatas motyvavo tuo, kad Aplinkos apsaugos departamentas (AAD) pareiškė 48 mln. eurų civilinį ieškinį.
Vidas Beržonskis ir Jonas Garalis. Martyno Vainoriaus nuotr.
L. Sesickas dalinosi ir abejonėmis, ar J. Garalį iš viso buvo galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes jis buvo teistas 2009 ir 2015 metais ir neišnykus teistumui, nepasibaigus nuosprendžio vykdymo terminui esą darė nusikalstamas veikas.
„Jis buvo vienas iš tų asmenų, kuris buvo atsakingas už nusikalstamo nuotekų tvarkymo praktikos suformavimą”, – kalbėjo advokatas ir prašė teismo rašytinės nutarties, kad netenkinus tokio prašymo ją būtų galima apskųsti.
Tokį prašymą palaikė ir visi kiti advokatai. Buvo akcentuota, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dar nereiškia ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės, o trečiųjų asmenų statusas esą galimas ir baudžiamojoje byloje.
Prokurorės Gina Skersinskytė ir Vilija Žukauskienė teigė, jog toks prašymas turėtų būti atmestas.
„Šioje byloje ne vien šie asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Visi jie iš esmės pripažino kaltę, neaišku kodėl patraukti tik du asmenis trečiaisiais asmenimis? Ieškinys pareikštas bendrovei, jei bus tenkintas, bendrovė turės teisę regreso tvarka išsiieškoti iš darbuotojų“, – sakė G. Skersinskytė.
Pasak jos, šiuo prašymu galima įžvelgti spaudimą asmenims, davusiems nepalankius parodymus.
AAD atstovaujanti advokatė Indrė Kupcikevičiūtė teigė nematanti logikos, kodėl prašoma įtraukti tik tuos du asmenis trečiaisiais asmenimis. Anot jos, tokio galimybės nėra numatyta ir Baudžiamojo proceso kodekse.
„Grigeo Klaipėda“ advokatas antradienį pateikė ir dar vieną prašymą – pašalinti iš bylos AAD 2020 metų gruodį specialistų parengtą išvadą, nes ji esą yra šališka ir neobjektyvi.
L. Sesickas priminė, kad 2020 m. kovą buvo pateiktas pradinis civilinis AAD ieškinys, kurio suma mažesnė nei 4 mln. eurų. Anot advokato, minėtą išvadą rengę darbuotojai nebuvo laisvi, nepriklausomi, nes buvo pavaldumo santykiuose. Be to, AAD yra ieškovas šioje byloje, o jo darbuotojai teikia išvadą dėl žalos dydžio.
„Toks dvigubas veikimas pagal Baudžiamojo proceso kodekso normas negalimas”, – teigė advokatas, priminęs, kad ir buvusi AAD vadovė Olga Vėbrienė, ir buvęs bei dabartinis aplinkos ministrai viešai kalbėjo apie esą didelę žalą gamtai, tad specialistai esą negalėjo ir teikti jokio kitokios išvados.
Advokatas teigė, jog yra keltinas klausimas ir dėl tų specialistų kompetencijos. Esą mokslininkai turėtų atlikti tokius tyrimus ir teikti išvadas.
AAD advokatė I. Kucikevičiūtė tikino, jog abejoti specialistų objektyvumu nėra pagrindo, o ir toks prašymas esą yra nesavalaikis. Tiek ji, tiek ir prokurorė G. Skersinskytė akcentavo, kad šių darbuotojų funkcijų aprašymuose nurodyta, kad šie turi apskaičiuoti ir įvertinti aplinkai padarytą žalą.
Išklausęs pasisakymus dėl šių prašymų teisėjas paskelbė beveik trijų valandų pertrauką. Po jos teisėjas informavo, kad prašymas dėl J. Garalio ir V. Beržonskio, kurie byloje dalyvaus kaip liudytojai, yra netenkintinas, o prašymas dėl AAD specialistų nušalinimo ir jų išvados nevertinimo kol kas paliktas nenagrinėtas. Šie sprendimai, anot teisėjo, yra neskundžiami.
Po šio paskelbimo L. Sesickas informavo, kad tokias nutartis vis tiek bus bandoma skųsti, tad prašė bylos toliau nebenagrinėti iki paaiškės, ar Apeliacinis teismas priims tokį skundą, o jei priims, esą reikėtų sulaukti jo verdikto. Visgi buvo nuspręsta šiame posėdyje dar pradėti skaityti kaltinamąjį aktą ir G. Skersinskytė jį visą perskaitė.
Kito teismo posėdžio datą derinti su visais advokatais teismui sekėsi itin sunkiai – kita posėdis paskirtas tik kovo pradžioje.
INFORMACIJA
Šioje 109 tomus sudarančioje byloje kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir disponavimo jais bei aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimų pareikšti akcinei bendrovei „Grigeo Klaipėda“ ir dar 14-ai esamų bei buvusių šios įmonės darbuotojų.
Byloje kaltinamaisiais yra pagrindinis „Grigeo“ grupės akcininkas Gintautas Pangonis, dabartinis „Grigeo Klaipėda“ vadovas Tomas Eikinas, anksčiau jai vadovavę Robertas Krutikovas ir Arūnas Pasvenskas (dabar jau pensininkas), „Grigeo Klaipėda“ operatorius Vasilij Jefimov, įmonės nuotekų operatorius Arūnas Skierus, įmonėje nebedirbantis Aivaras Petrokas, technologų grupės vadovas Irmantas Zubrus, finansų direktorius Vidmantas Mačiukas, ekologė Rita Liakstutytė, dabar jau pensininkas Rimantas Jonas Bieliauskas, inžinierius technologas Martynas Butkevičius, gamybos direktorius Žygimantas Žilevičius ir buvusi direktorė, dabar jau pensininkė Rima Ivaškevičienė.
Geras biznio modelis. Henytė galėjo taip padaryt – prasuki nelegalų verslą, pasiimi melejonus, o kai jau artėja galas – priduodi visus ir gauni absoliutų neliečiamumą 🙂
Nor Henytei taip galėjo nepaeit, pacanai po velėna paslėptų