P0

Verslas

Mažmenininkai pelnu nesiskundžia (1)

Atvira Klaipėda

Atvira Klaipėda
2022-12-14


Mažmeninės prekybos sektorius Lietuvoje stiprėja, o dirbančių jame daugėja. Vis dėlto tarp maisto ir ne maisto prekėmis prekiaujančių mažmenininkų pastebima nemažai skirtumų, rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva“ atlikta analizė. Nors pandemijos pradžioje šis sektorius patyrė nemažai sunkumų, dabar mažmeninės prekybos bendrovės tapo stipresnės – sumažėjo bankroto ir vėlavimo mokėti rizikingumas.

„Maxima“ pirmauja tarp maisto prekėmis prekiaujančių mažmenininkų. Palmiros Mart nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje veikia 21 674 mažmeninės prekybos įmonės, pernai tokių buvo 20 849 – tai 825 bendrovėmis daugiau. Tačiau maisto prekių mažmenininkų skaičius traukiasi, o daugėja prekiaujančių ne maisto prekėmis.

Šiemet per vienuolika mėnesių maistu prekiaujantys mažmenininkai bendrai uždirbo daugiau kaip 4,7 mlrd. Eur pajamų, palyginti su 4,4 mlrd. Eur pernai (7,6 proc. daugiau), o ne maisto gaminių prekyboje šiemet ir pernai gautos pajamos išliko panašios – 5,1 mlrd. Eur. Maisto prekių pardavėjų pajamų vidurkis per mėnesį išaugo nuo 2,9 mln. Eur (2021 m.) iki 3,1 mln. Eur (2022 m.), o šis rodiklis tarp prekiaujančių ne maisto prekėmis mažėjo nuo 834 tūkst. Eur iki 801 tūkst. Eur.  

Maisto prekių mažmeninės prekybos įmonių skaičius krito nuo 6474 pernai iki 6400 šiemet, o ne maisto prekių mažmeninės prekybos bendrovių skaičius augo nuo 14375 iki 15364. Maisto prekyboje dirbančiųjų skaičius mažėjo nuo 48252 pernai iki 47890 šiemet, ne maisto gaminių prekyboje dirbančiųjų skaičius išaugo nuo 56912 iki 59219. 

„Pandemija paskatino įmones naujai organizuoti prekybą, didinti pardavimo kanalų skaičių ir mažinti sąnaudas. Maisto prekyboje pastaruoju metu daugėja savitarnos ir fasuotos produkcijos zonų, todėl mažėja poreikis kasininkėms ir produkciją sveriantiems darbuotojams. Tuo tarpu per metus Lietuvoje buvo įsteigta beveik tūkstantis naujų ne maisto prekybos įmonių, todėl šiame sektoriuje darbuotojų skaičius išaugo 2,3 tūkstančio“, – pranešime pažymi Jekaterina Rojaka, „Creditinfo Lietuva“ strategijos ir verslo plėtros vadovė.

Mažiausiai bankrotų

Šiuo metu kredito biuras pastebi skirtingas rizikingumo keitimosi tendencijas tarp maisto ir ne maisto prekybos įmonių, tačiau bendrai paėmus jis nėra aukštas. Pagal vėlavimo atsiskaityti riziką po 9 proc. maisto ir ne maisto prekybos įmonių šiuo metu priklauso aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms. Šių metų pradžioje maisto prekybininkų analogiškas rodiklis siekė 12 proc., ne maisto – 14 proc., o 2021 m. pradžioje rodikliai buvo atitinkamai 18 proc. ir 27 proc.

Tarp maisto prekybos įmonių aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklauso 6 proc. bendrovių, tarp ne maisto gaminių prekiautojų tokių yra 5 proc. Analogiški rodikliai šių metų pradžioje buvo 6 proc. ir 8 proc., kai 2021 m. pabaigoje jie siekė 10 proc. ir 15 proc.

Iš viso nuo 2007 m. Lietuvoje bankrutavo 1009 mažmeninės maisto prekybos įmonės, o pastaraisiais metais bankrotų skaičius keitėsi taip: 2020 m. – 16, 2021 m. – 12, 2022 m. – 14. Daugiausia bankrotų šiame veiklos sektoriuje buvo fiksuojama 2016–2018 m., kai per metus nemokios tapdavo nuo 131 iki 175 įmonių.

Iš ne maisto prekybos mažmenininkų per tą patį laikotarpį bankrutavo 1857 įmonių, iš jų šiemet nemokios tapo 63, pernai – 49, o 2020 m. – 39. Panašiai kaip maisto prekybos sektoriuje, daugiausiai bankroto atvejų buvo fiksuojama 2016–2018 m. – nuo 192 iki 279 kasmet.

Palyginti su ankstesniais laikotarpiais, abiejuose sektoriuose jau keletą metų išsilaiko panašus skolų skaičius. Šiuo metu kredito biuro sistemoje tarp maisto prekybos mažmenininkų registruota 2240 skolų, kurių suma siekia 2,3 mln. Eur. Metų pradžioje skolų skaičius buvo 2253 (2,6 mln. Eur), o 2020 m. sausį šie rodikliai buvo aukštesni – skolų skaičius – 2471, о bendra jų suma – 2,6 mln. Eur.

Ne maisto prekių mažmenininkai šiuo metu turi 4071 registruotą skolą, kurių suma siekia 7,5 mln. Eur. Šių metų pradžioje šie rodikliai atitinkamai 4107 (6,9 mln. Eur), o 2020 m. pradžioje – 4579 (7,7 mln. Eur).

Pirmauja vaistinės

Didžiausių maisto prekių mažmenininkų dešimtukas pagal pernai gautas pajamas rikiuojasi taip: „Maxima LT“ (1,76 mlrd. Eur), „IKI Lietuva“ (719 mln. Eur), „Norfos mažmena“ (587 mln. Eur), „Lidl Lietuva“ (578 mln. Eur), „RIMI Lietuva“ (395 mln. Eur), „Gelsva“ (91 mln. Eur), „Eiginta“ (68 mln. Eur), „Čia market“ (45 mln. Eur), „Gulbelė“ (41 mln. Eur) ir „Grūstė“ (37 mln. Eur).

Ne maisto prekių mažmenininkų dešimtuką sudaro šios įmonės: „Eurovaistinė“ (278 mln. Eur), „Nemuno vaistinė“ (191 mln. Eur), „TOPO grupė“ (182 mln. Eur), „Gintarinė vaistinė“ (167 mln. Eur), „Pigu“ (144 mln. Eur), „Depo Diy LT“ (126 mln. Eur), „Makveža“ (102 mln. Eur), „Ermitažas“ (99 mln. Eur), „Felit“ (94 mln. Eur) bei „Norfos vaistinė“ (69 mln. Eur).


    2022-12-14

    Vienas komentaras apie “Mažmenininkai pelnu nesiskundžia”

    1. AvatarNesuprantu (IP: 90.131.45.80)

      Nesuprantu žmonės blogai gyvena o vis perka ir perka, ir vis daugiau, iš kur tie pinigai pas juos?

    Parašykite komentarą

    El. pašto adresas nebus skelbiamas. Visų komentarų autorių IP adresai yra skelbiami viešai.

    Parama

    Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos" žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja - paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai" sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

    Paremti
    Atviri dokumentai

    VšĮ „Klaipėda atvirai" kiekvieno mėnesio pradžioje skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat - detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

    Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai" dalininkų sąrašą.

    Su dokumentais galite susipažinti čia
    Informacija

    Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso
    VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

    Puslapio taisyklės. 

    Redakcijos tel. + 370 650 77550
    el. paštas: info@atviraklaipeda.lt