Likus mėnesiui iki 100-ųjų Klaipėdos krašto prijungimo metinių uostamiestyje ketvirtadienį buvo pristatyta šiai sukakčiai paminėti skirtų renginių programa, kurioje iš viso gali būti apie 70 įvairių renginių ir projektų.  

Sukakties proga iš JAV pagaliau amžinojo poilsio į Klaipėdą gali grįžti vadinamajai sukilimo operacijai vadovavusio Jono Budrio-Polovinsko ir jo žmonos palaikai.  

Pasak renginiams pristatyti skirtoje spaudos konferencijoje dalyvavusio Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, 2023-iaisiais nebus dienos ar dviejų šventės, kuri minima jau ne pirmus metus – sukakčiai paminėti bus skirti visi metai. 

„Tikiu, kad tie metai bus, kai Lietuva deramu dėmesiu, deramu susidomėjimu atsigręš į Klaipėdą. Buvo sutelktos visos kūrybinės pajėgos, kurios yra Klaipėdoje ir tolėliau nuo jos. Laikiausi pozicijos, kad dalyvautų kuo daugiau klaipėdiečių kūrėjų, parodant tą potencialą, kuris turimas”, – sakė meras.  

Renginių startu taps sausio 14-ąją „Švyturio” arenoje vyksiantis koncertas „Mūsų vienas vardas – Lietuva”, kuriame pasirodys iš Klaipėdos kilę ar jai sentimentus jaučiantys atlikėjai Monika Liu, Steponas Januška, Kristina Jatautaitė, Edgaras Lubys, Liepa Mondeikaitė, Žilvinas Žvagulis, Irena Starošaitė, grupės „Pikaso”, „Man-go”, Bjelle ir Norbertas, Monika Linkytė, Vilius Popendikis, Rūta Ščiogolevaitė ir Vaidas Baumila. Šventiniam koncertui ruošiama speciali scenografija ir trumpieji dokumentiniai filmai, kuriuose bus įamžinti žingsniai per Klaipėdos krašto istoriją.

Bilietų, kainuosiančių tik 4 eurus, prekyba prasidės jau gruodžio 19 d. interneto platformoje Bilietai.lt ir jos kasose. Vienu metu bus galima įsigyti ne daugiau kaip 4 bilietus.  

Sausio 15-ąją, kai vyks teatralizuotas buvusios Prefektūros šturmas Sukilėlių gatvėje ir tradicinis minėjimas Skulptūrų parke, ant Vilniaus rotušės bus rodomas edukacinis filmukas apie Klaipėdą. 

V. Grubliauskas tikino, kad minėjimui šiuo metu rekonstruojamame Skulptūrų parke kliūčių nebus – tą dalį esą jau pavyko sutvarkyti. 

Šventinę dieną užbaigs Klaipėdos dramos teatre vyksiantis iškilmingas renginys „Klaipėda – Lietuvos vartai į pasaulį 1923“, kurį transliuos LRT. Renginį kuria scenografė Vita Eidimtaitė, choreografė Agnija Šeiko, dirigentas Tomas Ambrozaitis, scenarijaus autorius – Gintaras Grajauskas, kostiumų dailininkė – Aina Zinčiukaitė, režisierius – Marius Tumšys, kompozitoriai – Giedrius Kuprevičius, Vladimir Konstantinov ir Gintautas Litinskas. Tarp atlikėjų – Beata Ignatavičiūtė, Kristina Jatautaitė-Stanevičienė, Donatas Bielkauskas, Edmundas Kučinskas, Simonas Donskovas, Rokas Spalinskas, Steponas Januška, Tadas Girininkas ir Monika Liu.

Meras akcentavo, kad tai pirmas sukakties minėjimas, kai jame aktyviai dalyvauja ir Prancūzijos ambasada. 

Minėjimui pažymėti prieš porą metų sudarytai grupei vadovavęs vicemeras Arvydas Cesiulis teigė, kad pradžioje intensyvesniam jos darbu trukdė COVID-19 pandemija, tačiau vėliau jos veikloje esą dalyvavo daugybė žmonių, „siūlymų buvo gausybė”.  

Vicemeras informavo, kad ilgą laiką esminio postūmio negavusi idėja perkelti iš JAV į Klaipėdą karinei 1923-iųjų operacijai vadovavusio J. Budrio-Polovinsko ir jo žmonos palaikus „įgavo visai kitokį pagreitį ir spalvą”, nes tuo ėmė rūpintis Užsienio reikalų ministerija. V. Grubliausko teigimu, perlaidojimas turėtų įvykti kitąmet.

Tiesa, A. Cesiulis pripažino, kad dar nėra nuspręsta, kur amžinojo poilsio gali atgulti ši išskirtinė asmenybė ir jo sutuoktinė. Vicemero nuomone, tam geriausia vieta būtų prie paminklo žuvusiems 1923-iųjų sausį Skulptūros parke, nors kai kurie istorikai ir mano, kad tai nėra panteonas, čia turėtų ilsėtis tik žuvusieji kariai. Kaip alternatyva regimos Smiltynės kapinaitėse, kur ilsisi buvęs ir kitas buvęs Klaipėdos krašto gubernatorius Jonas Žilius, taip pat prisidėjęs prie šio krašto prijungimo, pirmasis lietuvis kapitonas, vadovavęs ir uostui Liudvikas Stulpinas.   

V. Grubliauskas patikino, kad kitąmet meniškais kryžiais bus įamžinti ir Skulptūrų parke, tuometinės miesto kapinėse, tarpukariu palaidoti Lietuvos kariai.  

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys savo ruožtu informavo, kad jau dabar šioje įstaigoje galima išvysti tris ypač unikalius objektus: Tilžės akto originalą, J. Budrio-Polovinsko mauzerį, kuris Klaipėdoje buvo ir prieš 100 metų, bei jo atsiminimų pirmąją dalį, kuri iki šiol dar nebuvo publikuota.  

Pasak Klaipėdos savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjos Eglės Deltuvaitės, iš viso kitąmet numatoma įgyvendinti 48 projektus, dar 22 idėjos laukia patvirtinimo. Tarp jų – ir Stasio Šimkaus konservatorijos šimtmečiui skirtas koncertas su paroda, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro opera ir šokio miniatūrų premjera.

Klaipėdos universitetas išleis knygą „1923-ieji. Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: dalyviai ir jų liudijimai“, surengs nemokamas ekskursijas miestiečiams, tarptautinę mokslinę konferenciją, kuri vadinama svarbiausiu kitų metų akademiniu renginiu. Bus išleista ir komiksų knyga-istorinis romanas knyga „Jūros druska ant lūpų“. Lietuvos jūrų muziejus surengs parodą apie šaltuosius jūrų pajėgų ginklus.  

Sausio 16-ąją Klaipėdos moksleivių lauks išskirtinė istorijos pamoka – 9 val. visose mokyklose bus rodomas Edmundo Jakilaičio prodiusuotas filmas „Pūga prie Mėmelio“.

Tradiciškai bus rengiamas ir naktinis žygis „Sukilėlių keliais”. Jis vyks jau 22-ą kartą, dalyviai žygiuos iš Kretingos iki Klaipėdos valstybinės kolegijos Liepų gatvėje.  

Pasak A. Cesiulio, iš turėtų planų nepavyko realizuoti idėjos, kad Lietuvos bankas išleistų proginę monetą. Taip pat nepavyko prikviesti Prancūzijos karinių laivų.  

2023 m. sausį turėtų pasirodyti apyvartinių monetų numizmatinis rinkinys, skirtas Klaipėdai ir Klaipėdos kraštui. Tai bus įprastos (apyvartinės) eurų monetos su 2023 m. data, bet įpakuotos į dėžutę su dedikacija Klaipėdai ir palydimuoju tekstu lietuvių ir anglų kalbomis

Bendra minėjimo programai skirta suma – beveik 800 tūkst. eurų.  

Visą renginių programą galima rasti čia.