Statybos leidimo neturintį vamzdyną, į kurį buvo nuvestos neišvalytos nuotekos, eksploatavusi „Grigeo Klaipėda” bandys įteisinti siūlydama atitinkamą taikos sutartį Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai (VTPSI).

„Grigeo Klaipėda“ nuotekų valymo įrenginiai. Oro grupės nuotr.

„Atvira Klaipėda” jau nekart rašė, kad dar prieš metus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose buvo pradėta civilinė byla, kurioje bendrovės „Grigeo Klaipėda“ ir uostamiesčio savivaldybės valdoma „Klaipėdos vanduo“ prašo panaikinti VTPSI nurodymą pašalinti nuotekų tinklą.

Paskutiniame šios bylos posėdyje „Grigeo Klaipėda“ advokatas Osvaldas Martinkus pateikė 1988 metų rekonstrukcijos ekspertizės dokumentus. Anot teisininko, jie rodo, kad ši statyba „buvo kuruota ministerijų lygmenyje”. Esą remiantis šia dokumentacija galima ruošti taikos sutartį ir įteisinti vamzdynus.

Visgi šalys sutiko, kad kol bus paruoštas toks taikos sutarties projektas, bylą nagrinėti galima ir toliau.

VTPSI atstovė Dalytė Rapalienė teismo posėdyje aiškino, kad būtent į šį ginčo vamzdį buvo nuvestos neišvalytos „Grigeo Klaipėda” nuotekos, dėl kurių dabar vyksta baudžiamasis procesas.

„Prokuratūra toje trasoje ir šulinį buvo vieną atidengusi”, – sakė specialistė.

Pasak jos, „to kriminalinio įvykio pasekoje atsirado” ir šis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad visa trasa neturi statybos leidimo.

Tuo metu „Klaipėdos vandens” advokatė Jolita Juškaitė klausė, kaip VTPSI galėjo nežinoti apie tokį vamzdį, jei jis 1994-1996 metais buvo naudojamas Gargždų nuotekoms.

O. Martinkus šiame posėdyje tikėjosi apklausti buvusią ilgametę Klaipėdos rajono vyriausiąją architektę Zitą Kelbauskienė ir vieną buvusį „Klaipėdos vandens” vyr. inžinierių, tačiau jiems nepavyko įteikti šaukimų.

Kaip liudytojas apklaustas „Grigeo Klaipėda” inžinierius technologas Martynas Butkevičius, esantis vienu iš kaltinamųjų minėtoje baudžiamojoje byloje, teigė, jog šis vamzdynas turėjo būti pastatytas apie 80-uosius metus ir „visą gyvenimą buvo eksploatuojamas”. Anot jo, iki 1998 metų šiuo vamzdynu tekėjo ir miesto, ir įmonės nuotekos. Šio vamzdyno pradžioje esą kas dvi savaites nuotekas tikrindavo „Klaipėdos vandens” specialistai, tikrindavo jas ir Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.

Vaida Lendraitienė, „Grigeo Klaipėda” statybos darbų priežiūros inspektorė, tikino, kad vamzdynas turėjo būti pastatytas panašiu laiku kaip ir valykla. Ji įmonės archyve esą rado tik 1989 metų projektą, kurį rengė Ukrainos projektuotojai. Anot moters, pirminių statybos dokumentų buvo ieškoma ir Klaipėdos regioniniame, ir Lietuvos centriniame valstybės archyvuose, bet niekas nieko nerado.

„Prieš tai dirbau Klaipėdos savivaldybėje ir galiu pasakyti, kad tokių neregistruotų tinklų yra begalės. Pavyzdžiui, lietaus tinklai neregistruoti. Manęs tai nenustebino”, – sakė V. Lendraitienė.

Kitas šios bylos posėdis numatytas sausio viduryje.