Daugiabučius šalia Malūno tvenkinio jau statantys verslininkai pristato ir planus vienintelį išlikusį buvusio Joniškės dvaro sodybos pastatą – sandėlį – rekonstruoti į gyvenamąjį namą. Tokius pasiūlymus viešai svarstyti pateikė AB „TS Projects“. Statytojas – bendrovė „DIFF Residential“.
Išlikęs dvaro sodybos ūkinis pastatas yra Kultūros vertybių registre užfiksuotas kaip pavienis kultūros paveldo objektas.
Anot projektuotojų, planuojant rekonstrukciją buvo keliami uždaviniai rasti tinkamą santykį tarp saugomų, vertingų pastato elementų ar jų tipų ir naujai projektuojamų elementų bei „sukurti paprastą racionalią schemą funkcionalumo, statybos ir eksploatacijos požiūriu”.
Tikinama, kad senųjų pamatų fragmentai bus atitinkamai eksponuojami ar kitaip nužymimi atsižvelgiant į patikslintus archeologinių tyrimų rezultatus.
Rekonstruojant pastatą bus išlaikoma dvišlaitė stogo forma. Du jo priestatai, atsiradę sovietmečiu, bus nugriauti.
Pagal konstrukcinių tyrimų duomenis, vienintelė išlikusi autentiška siena – šiaurės vakariniame fasade. Šis fragmentas ir joje esančios autentiškos angos bus konservuojami. Numatoma šią mūro sieną eksponuoti interjere. Taip pat bus išsaugoma ertikio anga šiaurės vakariniame fasade su segmentine sąrama ir jos dvivėrių dvisluoksnių medinių lentų langinių vyriais.
Kitos statinio sienos yra dviejų tipų – sovietmečiu sumūrytas mūras iš pjuvenų betono blokelių ir tuo pačiu laikotarpiu sumūrytas 1,5 plytos storio mūras. Projekte numatoma išlaikyti ir autentiškus pamatus bei stogo medinės gegninės konstrukcijos tipą.
Projektiniuose pasiūlymuose rašoma, kad senojo dvaro sandėlio tūris bus išlaikomas kiek įmanoma autentiškesnis. Pastato aukštis nekeičiamas. Išsaugoma dvišlaitė stogo forma, tūrio proporcijos. O „vertinant jo istoriją jam suteikiama atitinkama architektūrinė kalba”. Kvadratui artimi langai abiejuose aukštuose bus išdėstomi vienas po kitu. Fasadas bus tinkuojamas baltu tinku.
Butai čia planuojami dviejų-trijų kambarių, 50-65 kv. m ploto.
Šių metų liepą Šiaulių bankas pranešė, kad suteikė 3,6 mln. eurų kreditą šioje vietoje jau statomam daugiabučių namų kompleksui „Parko pakrantė“. Daugiabučių projektavimo darbai buvo rengiami bendrovės „Lighthouse Asset Management“ užsakymu. Senuosius pastatus valdė UAB „Lighthouse contracting”. Šių metų gegužę juos įsigijo Uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirta investicinė bendrovė „DIFF Residential”.
Projektas plėtojamas buvusioje Joniškės dvaro sodybų teritorijoje, kur dvaro pastatai stovėjo jau XVII amžiuje. Seniausia parko dalis minima nuo XVI amžiaus. Sovietmečiu teritorija buvo tapusi pramonine zona, po nepriklausomybės čia buvę pastatai buvo tapę Klaipėdos valstybinės akcinės sėklų įmonės nuosavybe.
INFORMACIJA
Su projektiniais pasiūlymais galima susipažinti iki sausio 5 d. adresu Žvejų g. 2-512, Klaipėdoje, darbo dienomis 8-17 val. iš anksto susitarus tel. 8 441 54807; 8 614 41649 arba internetinėje svetainėje: https://www.klaipeda.lt/pp
Pasiūlymus galima tekti iki sausio 5 d. raštu UAB „TS Projects“, Žvejų g. 2-512, Klaipėda, arba el. p. tsprojektai@gmail.com
Viešas susirinkimas vyks sausio 5 d., 16 val., nuotoliniu būdu.
labai panašu į dvarvietės ūkinį :):):)
Labai švarus projektas. Sėkmės!
Ar naujiena? Išdūrė eilinį kartą. Viešinant jau dabar statomus netinkamus šiai buvusios dvarvietės vietai daugiabučius buvo teigiama, kad bus surastas kompromisas ir antrame projektavimo etape čia bus išpildytas miestiečių noras ir bus rekonstruotas buvęs dvaro ūkinis pastatas įrengiant kavinukę bendruomenės ir Trinyčių parko lankytojams. Dabar jau daugiabučiai miesto parkuose tampa norma. Džiaukimės, kad ne dar 2-3 devynaukščiai. Šlovė miesto vadams ir miesto vyriausiam architektui.
Pritariu komentatoriui “varge”
Siaubas kazkoks, kvadratai laimi pigiai polistiroliu, plastikiniais langais isskirtinese vietose.
#Kaimitiskasprestizas
kaip gali subjauroti paveldą, baisu
Labrenciškės dvare sugebėjo žmogus be jokių architektų transformuoti dvaro arklides į gyvenamąjį namą, pažiba ir didžiausia pagarba paveldui. Pastatas švyti iš tolo ir tik pažiūrėjus aišku, paveldas išsaugotas ir nepriekaištingai pritaikytas funkcijai.
Joniškės dvaro atveju – tai siaubas !!! Ar tie projektuotojai žino bent statybos techninį reglamentą ? Net stogo nesugeba suprojektuoti, pajūrio zonoje gegnės užleidžiamos 700 mm mažiausiai. O langai vizualizacijoje – tai katastrofa. Tarybinės mokyklos langai. Kur senosios angų arkos ??
Ir medziai vizualizacijoje blogi. Vanduo kazkoks drumzlinas
Projektuotojai tai projektuotojai, bet kur žiūri paveldosaugininkai? Kontrolės nerasta. Baisu pagalvoti apie tai, kokį kičą Klaipėdoje galima bus priduoti ateityje (pilies bokštas, šv. Jono bažnyčia…).
4 straipsnis. Pajūrio juostos sudedamosios dalys ir ribų nustatymas
1. Pajūrio juostai priskiriama:
1) ne siauresnė kaip 100 m nuo jūros kranto linijos sausumos teritorija, į kurią įeina kopagūbris, prieškopė, klifas ir paplūdimys, besidriekianti nuo Latvijos Respublikos valstybės sienos iki Klaipėdos uosto šiaurinio molo;
2) Kuršių nerija iki Rusijos Federacijos valstybės sienos;
3) Lietuvos Respublikos teritorinių vandenų Baltijos jūros akvatorija iki 20 m gylio izobatos.