Daugumai Klaipėdos miesto tarybos narių nepasirodė įtikinami argumentai, kad Maksimo Gorkio progimnazijai duoti Klaipėdos uostamiesčio pavadinimą yra lyg vadinti sviestą sviestuotu.

Ketvirtadienio rytą, prieš miesto Tarybos posėdį dėl šio klausimo į politikus kreipėsi šios mokyklos Tarybos pirmininkė Jelena Kulik ir prašė balsuoti už po bendruomenės apklausos pasirinktą Uostamiesčio pavadinimą.

„Mokykla šalia uosto, ir šefė jos buvo iš uosto. Keičiasi situacija ir būtų smagu, kad būtų naujas vardas”, – teigė J. Kulik.

Sprendimo projektą pristačiusi Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė priminė, kad dar balandį Klaipėdos miesto tarybos Kultūros, švietimo ir sporto komitetas pasiūlė mokyklos bendruomenei apsispręsti dėl naujo pavadinimo.

Anot vedėjos, 70 proc. mokykloje vykdytos apklausos dalyvių pasisakė už tai, kad pavadinimas būtų pakeistas ir iš įvairių variantų pasirinko būtent Uostamiesčio variantą.

L. Prižgintienė pripažino, kad Savivaldybės administracijos vyriausioji kalbos tvarkytoja Asta Chrustaliova abejojo dėl tokio pavadinimo tinkamumo, tačiau Valstybinės kalbos komisijos narys Albinas Drukteinis esą paaiškino, kad toks pavadinimas galimas. Konsultuotasi dar ir su specialia šios komisijos konsultante, kuri ir patvirtino, kad pavadinimas galimas, jis esą pabrėžia mokyklos savitumą. Esą tikrai būtų pritariama ir tokiems pavadinimams kaip Vilniaus sostinės mokykla ar Kauno laikinosios sostinės mokykla. 

Vedėja akcentavo, kad tokiam pavadinimui pritarė ir Švietimo taryba. Kartu ji pabrėžė, jog mokyklos nuostatai, kuriuose įrašomas ir pavadinimas, turi būti suderinti su mokyklos taryba, tad jei pastarajai kitoks pavadinimas pasirodytų nepriimtinas, ji gali nederinti nuostatų ir liktų Maksimo Gorkio progimnazija.

Progimnazijos direktorė Irina Narkevičienė patikslino, kad bendruomenė dar rinkosi tarp Gintaro, Humanistinės pedagogikos mokyklos ir Šviesos pavadinimų.

„Mums uostamiesčio labai gražus pavadinimas”, – sakė ji. 

Tačiau miesto Tarybos narė Nina Puteikienė bandė įtikinti kolegas, kad „be kalbos dalykų dar yra toks mokslas logika”. Anot jos, siūlomas naujas pavadinimas yra tokios tautologijos, kaip kad „sviestas sviestuotas” pavyzdys. Esą jis kalbos atžvilgiu gal ir neklaidingas, bet loginės argumentacijos atžvilgiu matyti akivaizdi klaida.

„Vieni politikai nori patogiai surinkti rusakalbių balsus ir nubalsuos už bet kokį pasiūlytą”, – teigė N. Puteikienė.

Kartu ji pasidalino įžvalga, jog nemano, kad ta mokykla „amžinai bus rusakalbių”. Esą ji priklauso ne bendruomenei,  o visiems miestiečiams, tad reikia gerbti ir kalbą, ir Klaipėdą.

Politikė dėstė, kad progimnaziją būtų galima pavadinti  Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmečio mokykla arba kurios nors nusipelniusios asmenybės vardu.

„Siūlau atidėti klausimo svarstymą ir rasti pavadinimą, kuris nebūtų niekinis. Tai sviesto sviestuoto pavadinimas, nes visa Klaipėda yra uostamiestis. Yra ne lietuvių kalbos, o kitos kalbos logika”, – sakė N. Puteikienė, pabrėžusi, kad jos poziciją palaiko kalbininkė Dalia Kiseliūnaitė.

Tuo metu pasisakę Tarybos nariai Laima Juknienė, Andrius Petraitis, Arvydas Vaitkus akcentavo pagarbą mokyklos bendruomenės apsisprendimui. 

„Svarbiausia, kad įvyko vertybinis lūžis ir mokyklos bendruomenė sutinka, kad reikia keisti pavadinimą. Svarbiausia, kad kalbininkams nekliūva. Aš besąlygiškai pritariu bendruomenės pasirinkimui. Pavadinimas nekliūva jokiais aspektais”, – tikino meras Vytautas Grubliauskas. 

Už siūlymą atidėti sprendimo priėmimą pasisakė 6 politikai, prieš buvo 18, susilaikė trys.

Balsuojant dėl naujojo – Klaipėdos uostamiesčio progimnazijos – pavadinimo jį palaikė 24 miesto Tarybos nariai, prieš balsavo Lina Skrupskelienė, susilaikė Edmundas Kvedris, N. Puteikienė ir vicemeras Arūnas Barbšys.

Maksimo Gorkio vardas šiai švietimo įstaigai buvo suteiktas Klaipėdos miesto vykdomojo komiteto 1946 metais. Šio socrealizmo literatūros pradininku laikomo rašytojo vardu ankstyvuoju sovietmečiu buvo pavadinta ir dabartinė Liepų gatvė.