„Šiukšlės priklauso savivaldybei jeigu šiukšlintojas nenustatytas, – taip į Klaipėdos miesto tarybą ketvirtadienį kreipėsi seniūnaitė Rūta Pocienė. – Tikiu, kad nesate klaipėdiečiams priešai ir nelaikote juos kvailais, klaidas reikia pripažinti ir taisyti, o ne išsisukinėti ir tempti gumą, kas erzina ir piktina miesto gyventojus”.

„Mes tą ir įgyvendiname, ką Rūta Pocienė minėjo”, – pradėjus svarstyti klausimą, kas turi tvarkyti bešeimininkes atliekas daugiabučiams namams priskirtose teritorijose aplink konteinerius, tvirtino Savivaldybės administracijos Aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Jievaitienė.

Tačiau politikų tai iškart neįtikimo. Jie apibėrė vedėją, pristačiusią projektą, aibe klausimų, teikė vis naujų idėjų, blaškėsi tarp anksčiau komitetuose pateiktų ir naujų savivaldybės pasiūlymų. Tačiau karštligiškos diskusijos baigėsi neįprastai: už pateiktą sprendimo projektą, be jokių pakeitimų, balsavo 25 miesto Tarybos nariai, balsavusiųjų prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Aistros paskelbus šį projektą kilo dėl to, kad kai kurie jo punktai įsigalioja ne iš karto, o nuo kitų metų liepos 1 dienos: labai daug politikų norėjo įrodyti, kad tai yra didelė neteisybė. Tačiau pagelbėjo savivaldybės Teisės skyriaus vedėjo Andriau Kačalino ir administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio argumentai bei patikinimai, kad niekas pereinamuoju laikotarpiu neskirs baudų, o kai tik bus surastas rangovas bešeimininkėms atliekoms prie konteinerių surinkti, sprendimas bus pakeistas. Tada jau politikai galų gale nurimo ir balsavo vieningai.

„Atvira Klaipėda” anksčiau rašė, kad Klaipėdos miesto savivaldybę teismai ir kitos valstybės institucijos privertė rengti projektą, kuriuo naikinama „pareiga daugiabučių namų savininkų bendrijoms ir namų administratoriams užtikrinti mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelės ir konteinerių stovėjimo vietos tvarką ir švarią aplinką”.

Aistros dėl to, kas turi tvarkyti bešeimininkes atliekas daugiabučiams namams priskirtas teritorijose Klaipėdos mieste virė beveik 10 metų. Savivaldybė ir jos valdoma UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) laikėsi pozicijos, kad visas atliekos ir šiukšlės daugiabučiams gyvenamiesiems namams priskirtose teritorijose yra privalu tvarkyti šių namų administratoriams. O sumokėti už tai turi gyventojai. 

„Savivaldybės, negalėdamos nustatyti / įrodyti daugiabučiams gyvenamiesiems namams priskirtose teritorijose, į kurias nėra apribotas asmenų patekimas, išmestų atliekų priklausymo konkrečiam atliekų turėtojui ar atliekų darytojui fakto, turėtų pačios organizuoti šių bešeimininkių atliekų ir šiukšlių tvarkymą ir neperkelti įstatymu joms pavestos tokių atliekų ir šiukšlių tvarkymo organizavimo pareigos daugiabučių namų patalpų savininkams, administratoriams ar daugiabučių namų savininkų bendrijoms”, – tokią nuomonę buvo išdėsčiusi Aplinkos ministerija dar gegužę.

O Vyriausybės atstovas birželį pateikė atitinkamą teikimą Klaipėdos miesto savivaldybei. Ši nuostata suformuota 2021 metų pabaigoje priimto Vyriausiojo administracinio teismo sprendimo pagrindu.

Savivaldybė, priversta panaikinti tokią prievolę daugiabučių gyventojams, visą naštą dabar ketina pasiimti pati kartu su komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratoriumi – KRATC. Numatoma, kad tokios atliekos bus surenkamos ir tvarkomos Savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytu dažnumu, atsižvelgiant į KRATC pateiktas rekomendacijas.

INFORMACIJA

Seniūnaitės Rūtos Pocienės kreipimosi į miesto Tarybą teiginiai:

2020 metų vasarį seniūnaičių sueigoje siūlėme naikinti konteinerių priežiūros tvarką, kaip neteisėtą. Į mūsų seniūnaičių siūlymus nebuvo atsižvelgta. Nebuvo atsižvelgta ir komitetų posėdžiuose, kai tą patį klausimą kėlėme 2021 m rudenį, jau vadovaudamiesi teismo sprendimu, nustačius, kad tvarka yra neteisėta, nes pažeidžia Atliekų tvarkymo įstatymo principą „teršėjas moka“, o jeigu šiukšlintojas nenustatytas – šiukšlės priklauso savivaldybei.

Vienos bendrijos pirmininkė informavo savivaldybę, kad gretimo namo gyventojai neša stambiagabarites šiukšles, tačiau vietoj to, kad nubausti jau aiškų kaltininką, tai pačiai bendrijos pirmininkei buvo pradėti siųsti reikalavimai  užtikrinti švarą, o kai reikalavimų nevykdė, nors kaltininkas aiškus ir tai nebuvo bendrija, buvo paskirta administracinė nuobauda, Galiausiai pirmininkė kreipėsi į Vyriausybės atstovą Klaipėdos srityje, bei Seimo kontrolierių. 35 lapų išaiškinime tarp gausybės argumentų, tokių, kaip kad bendrija nėra viešąja tvarką prižiūrinti institucija, savivaldybių tarybų tvirtinamos švaros ir tvarkymo taisyklės nėra Atliekų įstatymo įgyvendinimo aktas, atliekų turėtojai mokėdami rinkliavą kartu apmoka ir komunalinėms atliekoms tvarkyti skirtos infrastruktūros eksploatavimo ir atnaujinimo sąnaudas, teigiama, kad Švaros taisyklės prieštarauja aukštesnę galią turintiems teisės aktų reikalavimams.