Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
Pirmasis visiškai atviras naujienų portalas
 | 2022-12-28 |
Apie 400 gyvenamųjų namų Klaipėdoje administruojančios bendrovės „Paslaugos būstui” vadovei Rasai Rimaitei teismuose pavyko atsikratyti tik vienos iš trijų Savivaldybės administracijos paskirtų nuobaudų.
Kartu neskundžiamoje nutartyje Klaipėdos apygardos teismas akcentavo, kad daugiabučių administratoriai privalo ūkinių ir finansinių planų projektus pateikti derinti į gyventojų pašto dėžutes įmetamais pranešimais, nebent visi arba dalis namo gyventojai yra išreiškę kitokį pageidavimą ir jis yra tinkamai įformintas.
Martyno Vainoriaus nuotr.
„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad viename iš Klaipėdos apylinkės teismui pateiktų skundų R. Rimaitė prašė panaikinti jai skirtą 200 eurų baudą. Ją moteris užsidirbo po to, kai Savivaldybės administracijos Statinių administravimo skyrius atliko patikrinimą ir nustatė, kad „Paslaugos būstui” vieno Birutės g. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrovė nepateikė derinti savo parengtų 2020 metų ir 2021 metų priežiūros ūkinių ir finansinių planų bei jų nepatvirtino. Taip pat buvo konstatuota, kad administratorius ne pagal paskirtį panaudojo kaupiamąsias lėšas – apmokėjo prie daugiabučio esančio suoliuko remonto darbus už 75,2 Eur.
R. Rimaitė skunde teismui dėstė, kad minėto plano projektas 2020 m. buvo paskelbtas administratoriaus internetinėje svetainėje, o vėliau jį patvirtino gyventojų susirinkimas. Bendrovės vadovės įsitikinimu, popierinių dokumentų su informacija apie tokį planą dėliojimas į pašto dėžutes yra perteklinis reikalavimas. 2021-ųjų planas, anot jos, buvo jau buvo paviešintas ir interneto svetainėje, ir į pašto dėžutes sumestais pranešimais.
Nesutiko direktorė ir su pretenzijomis dėl suoliuko remonto – anot jos, tokie suoliukai yra namo laiptinių stogelių konstrukcijos dalis ir priskiriami prie bendro naudojimo objektų.
Šią bylą išnagrinėjusi teisėja Rasa Stonkuvienė konstatavo, kad R. Rimaitės skundas yra tenkintinas iš dalies. Anot teismo, iš pateiktų faktų nėra nustatyta, jog administratorius nevykdė pareigos derinti su patalpų savininkais daugiabučio priežiūros ūkinių ir finansinių planų ir juos patvirtinti. Tuo metu remontuodamas suoliuką iš kaupiamųjų lėšų administratorius, teismo nuomone, padarė pažeidimą. Tad teismas panaikino tik tas savivaldybės nutarimo dalis, kuriose administracinė teisena vykdyta dėl planų ir pasisakyta dėl nuobaudų bendrinimo.
Kitą skundą tam pačiam teismui R. Rimaitė buvo pateikusi dėl nuobaudos, kurią savivaldybė jai buvo skyrusi už tai, kad net ir po pakartotinio raginimo „Paslaugos būstui” nepateikė paaiškinimo dėl galimai vieno Mokyklos g. daugiabučio gyventojams neteikiamos informacijos apie savo veiklą, metinių veiklos ataskaitų, neorganizuojamų visuotinių patalpų savininkų susirinkimų. Už tai direktorei irgi buvo skirta 200 eurų bauda.
Skunde teismui direktorė tikino, kad pirmasis savivaldybės el. paštu siųstas raštas nebuvo gautas, dėl to ir neužregistruotas dokumentų valdymo sistemoje, be to esą šių metų vasarį epidemiologinė situacija šalyje buvo labai sudėtinga, COVID-19 liga sirgo daug administracijos darbuotojų, o pakartotiniame raginime nebuvo numatytas atsakymo terminas.
Šį R. Rimaitės skundą nagrinėjo ta pati teisėja ir jį jau atmetė. Teismas akcentavo, kad interneto paslaugų teikėjo suformuotas išrašas rodo, jog savivaldybės siųstas el. laiškas buvo pristatytas į „Paslaugos būstui” gautųjų laiškų katalogą. Kartu pabrėžta, jog elektroniniu paštu siunčiami dokumentai yra laikomi įteiktais kitą dieną nuo pranešimo išsiuntimo oficialiai nurodytu elektroninio pašto adresu. Anot teismo, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad R. Rimaitė buvo pagrįstai pripažinta kalta ir nubausta už administracinio nusižengimo padarymą.
Abi šios nutartys galėjo būti skundžiamos Klaipėdos apygardos teismui ir R. Rimaitė pasinaudojo tokia teise.
Apygardos teismo teisėja Dalia Kursevičienė, išnagrinėjusi skundą dėl neparašyto atsakymo į Savivaldybės administracijos tarnautojų laišką, nusprendė, kad pirmos instancijos nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl yra naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama.
Neskundžiamoje nutartyje rašoma, kad R. Rimaitė neabejotinai pažeidė administratoriaus pareigas, tačiau jos veiksmuose teismas neįžvelgia tyčios. Anot apygardos teismo, tokiu neveikimu nebuvo siekiama elgtis piktybiškai ar kitaip trukdyti Savivaldybei laiku išnagrinėti pareiškėjo kreipimąsi.
Panaikinus pirmos instancijos nutarimą R. Rimaitei iš valstybės buvo priteista 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Tuo metu kitas apeliacinis procesas bendrovės vadovei susiklostė daug prasčiau nei pirmoje instancijoje – skundą išnagrinėjusi teisėja Aurelija Sadauskaitė panaikino tą apylinkės teismo sprendimą, kuriuo buvo buvo pripažinta, jog R. Rimaitė nepadarė pažeidimo informuodama daugiabučio gyventojus apie ūkinius ir finansinius planus.
Neskundžiamojoje nutartyje akcentuota, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų apie visų daugiabučio gyventojų ar jų dalies pareikštą pageidavimą planus derinimui gauti kitokiu būdu, todėl administratoriaus pareiga parengtus planų projektus pateikti derinti į gyventojų pašto dėžutes įmetamais pranešimais yra „imperatyvi ir vykdytina”. Kartu teismas akcentavo, kad administratorius ateityje gali planus derinti ir el. laiškais, tačiau tam būtinas tinkamai išreikštas ir įformintas visų arba dalies namo gyventojų pageidavimas.
Pasisakydama dėl suoliuko remonto teisėja akcentavo kad ir teisinis reglamentavimas, ir Aukščiausiojo Teismo praktika leidžia daryti išvadą, jog pagal savo technines savybes jis nėra statinys ar inžinerinis įrenginys ir niekaip negali būti laikomas bendrosios pastato konstrukcijos dalimi. Argumentas, kad kad suoliukas yra namo įėjimo stogelių konstrukcijos dalis, anot teismo, yra nelogiškas ir prieštarauja galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintai namo bendrųjų konstrukcijų sąvokai. Anot teismo, net jeigu suoliukas ir būtų įtrauktas į daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų aprašą, bet kokie šio įrenginio remonto darbai turėtų būti numatyti ilgalaikiame plane.
Tad teismas neskundžiama nutartimi panaikino dalį Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo ir paliko galioti visą Savivaldybės administracijos nutarimą.
Parašykite komentarą