Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) pirmoje instancijoje laimėjo dar vieną ginčą su Centrine projektų valdymo agentūra (CVPA), paskyrusia jai finansinę sankciją. Šįkart – dėl laringoskopų (prietaisas gerkloms apžiūrėti) pirkimo pačioje COVID-19 pandemijos pradžioje.

Laringoskopija. medtronic.com nuotr.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad KUL turi net 16 bylų su CVPA. Dalį ligoninės skundų Vilniaus apygardos administracinis teismas jau išnagrinėjo. Šįkart buvo aiškintasi dėl 2020 m. kovo 18 d. KUL sprendimo laringoskopo komplektą (iki 20 vnt.) pirkti neskelbiamų derybų būdu.

Tada ligoninė pakvietė pasiūlymą pateikti du tiekėjus – UAB „Medita“ ir UAB „Kavita“. Balandžio pradžioje konkurso laimėtoju buvo pripažinta UAB „Medita“, su kuria buvo pasirašyta sutartis ir įranga buvo patiekta pagal du užsakymus.

Šį pirkimą įvertinusi Valstybės kontrolė konstatavo, kad KUL esą nepagrįstai pasirinko neskelbiamų derybų pirkimo būdą, nustatė konkurencijos neužtikrinančius ir tiekėjus diskriminuojančius techninės specifikacijos reikalavimus bei neatsakė į tiekėjo laiku pateiktą prašymą. Remdamasi tokiomis išvadomis CVPA pradėjo savo tyrimą ir konstatavo pažeidimą bei paskyrė vadinamąją finansinę korekciją – pripažino netinkamomis europinėmis lėšomis finansuoti 3150 Eur ligoninės išlaidų.

Nesutikdama su tokiu skundu KUL kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti tokį sprendimą.

Skundą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjos Vita Valeckaitė, Gitana Butrimaitė ir Jolita Rasiukevičienė, akcentavo, kad perkamos priemonės buvo susijusios su koronavirusu sergančių pacientų gydymu, o pirkimo sąlygos atitiko skubos aplinkybę, tad organizuojant šia procedūras buvo iškilusi dviejų vertybių – Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų skaidrumo ir lygiateisiškumo principų laikymosi ir visuomenės sveikatos apsaugos – konkurencija.

„Vien tai, kad vertinant situaciją iš dabarties pozicijų, gali būti padaryta išvada, jog dalies prekių įsigijimas galbūt galėjo būti atliktas taikant įprastines pirkimų procedūras ir nepaneigiant pacientų teisių, nepanaikina skubos situacijos viešojo pirkimo paskelbimo metu ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad perkančiosios organizacijos prognozės dėl prekių kiekių buvo akivaizdžiai neteisingos. <…> Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai pasaulinei beprecedentei ekstremaliai situacijai, kuriai tiksliai prognozuoti nebuvo galimybių, perkančiajai organizacijai turėtų būti suteikta didesnė diskrecijos teisė, nes, priešingu atveju susidarytų situacija, kai, siekiant bet kokia kaina išvengti bet kokio viešųjų pirkimų principo pažeidimo kiltų grėsmė kitai vertybei – visuomenės sveikatai, kuriai, teisėjų kolegijos vertinimu, turėtų būti teikiamas prioritetas”, – rašoma sprendime.

Pasisakydamas dėl teiginių, kad techninėje konkurso specifikacijoje nurodyti reikalavimai buvo pritaikyti vieno konkretaus gamintojo „R. Riester GmbH“ laringoskopo modeliui, teismas akcentavo, kad teisinis reglamentavimas įtvirtina galimybę neskelbiamų derybų būdą vykdyti pirkimą apskritai nesudarant jokios tiekėjų konkurencijos. Taigi šiuo atveju KUL, anot teismo, sukūrė kad ir hipotetinę tiekėjų konkurenciją – ją padidino, o ne apribojo.

„Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad antrasis tiekėjas apskritai neturėjo galimybės (pats ar pasitelkęs kitus asmenis) patiekti nurodytos įrangos, todėl negalima daryti vienareikšmės išvados kad vien faktas, jog jis pasiūlymo nepateikė, savaime reiškia, jog jis buvo diskriminuojamas. <…> Dėl šios priežasties perkančioji organizacija negali būti baudžiama už tai, kad savo noru padarė daugiau nei įstatyme nustatytas elgesio minimalus standartas ir pakvietė pasiūlymus pateikti du tiekėjus”, – rašoma sprendime.

Atmetė teismas kontrolierių bei tikrintojų pretenzijas KUL ir dėl to, kad ji  neatsakė į UAB „Kavita“ paklausimą, kuriuo ji siekė, kad įstaiga tikslintų pirkimo objekto specifikaciją. Anot teismo, ligoninė pagal pirkimo sąlygas buvo įsipareigojusi atsakyti į tiekėjų prašymus paaiškinti pirkimo dokumentus, bet nebuvo įsipareigojusi tikslinti perkamos įrangos specifikacijos pagal tiekėjų pageidavimus.

Tad teismas nusprendė KUL skundą tenkinti ir panaikino CVPA sprendimą. Toks verdiktas dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Nuo šio pirmadienio KUL kartu su Klaipėdos jūrininkų ligonine ir Palangos reabilitacijos ligonine tampa naujo darinio – Klaipėdos universiteto ligoninės dalimi. Šios naujos įstaigos įstatai Registrų centre įregistruoti pirmadienį. Ligoninės steigėjais yra Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas.