Ir ne tik jis: visi, kurie rinksis į iškilmes Skulptūrų parke, prie paminklo 1923 metų sausio 15-osios Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos karinių veiksmų dalyviams, turės užsidėti šalmus. 

Mat, nors UAB „Plungės lagūna”, rekonstruojanti šį parką, tesėjo savo žodį ir beveik jau sutvarkė paminklo aplinką, tačiau visi darbai dar oficialiai yra nebaigti.

Tad pagal Lietuvos teisės aktus statybvietes lankantys asmenys turi būti atitinkamai ekipiruoti. Panašiai gali klostytis situacija ir Sukilėlių gatvėje, prie buvusio prefektūros pastato. Čia savivaldybės užsakymu VšĮ „Projektas  LT” už 30 tūkstančių eurų organizuoja teatralizuotą istorinio įvykio rekonstrukciją „Prefektūros šturmas“. Nors greta rekonstruojamos gatvės ir pastatai. 

Trečiadienį Skulptūrų parke apsilankęs Klaipėdos meras, jo pavaduotojai ir kiti oficialūs asmenys buvo be šalmų. Statybininkai to nereikalavo. Politikai apžiūrėjo paminklą, rūpinosi, kad kiek galima daugiau būtų estetizuota aplinka, klausinėjo statybininkų, ar nereikia pagalbos.

Šie aiškino, kad visi takai, vedantys prie paminklo, yra nutiesti.

O paklausus, kaip privažiuos prezidentas Gitanas Nausėda, kažkuris iš jų pusiau juokais, pusiau rimtai žemaitiškai tarė: „Prezidentas – paprastas žmogus, gal ateis ir iš toliau”.

Ateiti iš toliau gali ir reikėti: nors sutarta, kad iš Liepų gatvės pusės rekonstruojamą parką juosiančios tvoros bus laikinai nuimtos, tačiau naujai pastatyti vartai yra gan siauri.

Skulptūrų parko rekonstrukcijos projekto autorė Margarita Ramanauskienė sako, kad rekonstrukcija vyksta pakankamai skandžiai, nors daug kas ją vertina skeptiškai. Visų suinteresuotų pusių pasitarimai parke vyksta kas savaitę, randasi vis naujų objektų.

Architektei pačiai tądien labiausiai rūpėjo netoli paminklo Juliui Liudvikui Vyneriui (Julius Ludwig Wiener) įrenginėjama vieta eksponuoti senųjų kapinių, kurių vietoje šiandien yra rekonstruojamas sovietmečius įrengtas parkas, antkapiai. 

Neseniai Skulptūrų parke pastatytas ir naujas paminklas 22 nežinomiems Vokietijos kariams, žuvusiems per I pasaulinį karą.

Ir nors diskusijos apie šio parko rekonstrukciją nerimsta, akivaizdu, kad jis tampa šviesesnis, erdvesnis, patrauklesnis ir įdomesnis.

INFORMACIJA

Miesto centre tarp Liepų ir S. Daukanto g. įsikūręs Skulptūrų parkas užima beveik 10 ha ploto. Didžiausią parko dalį užima valstybės saugoma kultūros vertybė – Klaipėdos senųjų kapinių kompleksas. Miesto kapinės šioje teritorijoje buvo įkurtos 1820 metais ir tam tikrą laiką veikė pokariu, kol sovietinė valdžia panaikino kapines ir šioje vietoje įkūrė Skulptūrų parką.

Kapinių teritorijoje yra Klaipėdos mecenatų Liudviko Juliaus Vynerio, ir Gerlachų šeimos kapai, 1923 metų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos dalyvių memorialas. Šalia buvusios vakarinės kapinių ribos yra Napoleono karus menantis gynybinis įtvirtinimas, vadinamasis šancas.

Rekonstrukcijos darbai vykdomi pagal UAB „Klaipėdos projektas“ parengtą techninį projektą. Jame I etapu buvo numatyta šalinti sausus, pažeistus, nustelbtus ir neperspektyvais vadinamus medžius, išardyti susidėvėjusią takų dangą, senus šviestuvus, įrengti naują parko apšvietimo tinklą, perkelti tris skulptūras, įrengti pėsčiųjų takų tinklą, vaikų žaidimų ir krepšinio aikšteles.

II etapo darbams priskirti simboliniai vartai prie Liepų gatvės ir Kristijono Donelaičio gatvės, memorialas prie Trilapio gatvės, Gerlachų šeimos kapavietės sutvarkymas, gynybinio šanco remontas, atminimo ženklai – akmeniniai kryžiai.

Paskutinio etapo metu buvo numatyta įrengti gėlynus, sodinti naujus medžius, krūmus, pasėti veją, aptverti parką tvora, pastatyti informacinius stendus, įrengti terasą edukacijai ir lauko prekybai.

Po kai kurių visuomenininkų ir politikų spaudimo buvo peržiūrėti sprendiniai dėl dalies medžių kirtimo, atsisakyta terasos, automobilių aikštelės, nežinioje pakibo krepšinio aikštelės įrengimas – šie darbai esą perkeliami į kitus etapus, nors jie visi šiuo metu vykdomi kartu.