„Apžvelgdama prabėgusius dvylika mėnesių ir žvelgdama į ateinančių metų planus galiu pasidžiaugti, jog teatrui pavyko įgyvendinti ir net pranokti išsikeltus tikslus“, – tvirtina Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė.

2022-ųjų premjeros

2022 metus Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras dedikavo pasakoms. Didžiaisiais 2022-ųjų pastatymais tapo kelių fantastiniais siužetais grįstų operų ir šokio spektaklio premjeros. Metai prasidėjo nuo didelės apimties Antonino Dvoržako (Antonín Dvořák) operos „Undinė“ premjeros, o rudenį publikai pirmą kartą pristatyta Broniaus Kutavičiaus opera „Lokys“, skirta kompozitoriaus 90 metų jubiliejui.

Publikos susidomėjimo sulaukė ir šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ premjera.

„Muzikiniam teatrui tai labai reikšmingas pastatymas, nes jame pavyko suvienyti skirtingų kartų, tautų ar patirčių kūrėjus ir sukurti ypatingą projektą, kokio mūsų scenoje dar nėra buvę. Triptiko kūrėjais tapo KVMT baleto trupės nariai Daria Verovka ir Yanas Malaki – ukrainiečių šokėjai, pastaraisiais metais savo jėgas bandantys ir choreografijoje, taip pat muzikiniame teatre šokėjos karjerą jau baigusi bei patyrusia choreografe tapusi Aušra Krasauskaitė ir slovėnų choreografas Gajus Žmavcas, kuriam teko anksčiau bendradarbiauti su KVMT baleto artistais statant šokio spektaklių diptiką „Stabat Mater / Šventasis pavasaris“ (2021) bei kuriant choreografinę miniatiūrą „Starfall“, rodytą projekte „Dėmesio! Baletas 2022“. Projektas kelią skynėsi sunkiai, tačiau visas pastangas atpirko išskirtinis rezultatas! Publika vis dar diskutuoja, kokie tie šių laikų kovotojai su vėjo malūnais ir kaip juos vadinti“, – akcentuoja L. Vilimienė.

2022-aisiais Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras pristatė kaip reta daug renginių, skirtų įvairiems jubiliejams. Muzikinis teatras inicijavo bei rugpjūčio 1 dieną 770-ąjį gimtadienį šventusiai Klaipėdai įteikė ypatingą dovaną – oratorijos „Sakmė apie Mėmelburgą“ pasaulinę premjerą, kuria pradėjo II tarptautinio Klaipėdos festivalio programą. Buvusios Mėmelburgo pilies vietoje įrengtoje scenoje pristatytą teatralizuotą oratoriją specialiai šiai progai rašė du Klaipėdoje gyvenantys broliai pranciškonai – kompozitorius, brolis pasaulietis Alvidas Remesa OFS ir libreto autorius, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno vyresnysis br. Sigitas Benediktas Jurčys OFM. Įsimintinu Klaipėdos festivalio baigiamuoju akcentu tapo elingą užliejęs operos gala koncertas, skirtas KVMT 35 metų veiklos sukakčiai paminėti.

Rezidentai pristatė „Buratiną“

Besibaigiant rudeniui ne vien suaugusius, bet ir vaikus pradžiugino kompozitoriaus Jurgio Gaižausko edukacinės operos vaikams „Buratinas“ premjera, skirta kompozitoriaus gimimo 100-mečiui. Tai – sutrumpinta operos versija kamerinei orkestro ir choro sudėčiai, pritaikyta mažesnei erdvei.

Lapkričio 19 ir 20 d. vykę premjeriniai spektakliai užbaigė birželio-lapkričio mėnesiais teatre vykusią Jaunimo rezidenciją, kurios metu J. Gaižausko operą drauge su patyrusiais teatro profesionalais statė atrinkti rezidentai – jaunieji vokalistai, scenografė ir kostiumų dailininkė, Klaipėdos vaikų operos studijos dainininkai.

Viena iš svarbių KVMT repertuaro krypčių – edukaciniai renginiai ir spektakliai. Muzikinio teatro nauja tradicija – edukaciniai renginiai, kurių metu galima diskutuoti su spektaklio kūrėjais, o vėliau stebėti spektaklio repeticiją. Publika jais labai domisi ir laukia susitikimų.

Didelio susidomėjimo sulaukia pernai vėl pradėtos rengti ekskursijos, supažindinančios su Muzikinio teatro užkulisiais: tiek mažam, tiek dideliam įdomu išvysti, kur saugomas spektaklių rekvizitas, praverti siuvyklos duris ar pabendrauti su čia dirbančiais profesionalais. Beje, ekskursijos po užkulisius atgimė Klaipėdos festivalio metu, kai žiūrovams buvo atverti elingo užkulisiai: buvo galima išvysti kaip iš vandens išnyra „vaiduoklių“ laivas, iš kur pasipila vanduo scenoje sukeliantis didžiulę audrą.

Pasaulinės operos dienos proga (2022 m. spalio 25 d.) gilintasi į šio žanro subtilybes diskusijoje-koncerte „Žvelk giliau“, kurioje Dr. Danutės Petrauskaitės kalbinami filosofas ir rašytojas Arvydas Juozaitis, KVMT vyriausiasis dirigentas Tomas Ambrozaitis ir vyriausiasis chormeisteris Vladimiras Konstantinovas gvildeno operos fenomeną, iš ko jis susideda ir kaip veikia, atsiliepdami į temą „Išpakuokime operą“ (Unboxing Opera). Šią dieną drauge su kitais pasaulio operos teatrais Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras kasmet mini kaip asociacijos „Opera Europa“ narys.

Netrūko progų nustebinti

2022-ieji prasidėjo nuo tradicinio Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninio orkestro koncerto, skirto Klaipėdos krašto prijungimui prie Lietuvos (sausio 15 d.). Koncerto programa „Marių pasakos“, kurioje skambėjo pirmąkart KVMT simfoninio orkestro atliekamos Anatolijaus Liadovo ir A. Dvoržako simfoninės poemos bei Nikolajaus Rimskio-Korsakovo simfoninė siuita „Šecherazada“, dar kartą patvirtino nepaprastai išaugusį vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio vadovaujamo orkestro meninį lygį ir potencialą.

Pavasarį pirmą kartą buvo surengtas koncertas „Tautų muzika“, kuriuo norėta atkreipti dėmesį į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro meno kolektyvų tarptautiškumą. Kone ketvirtis Muzikinio teatro darbuotojų – atvykėliai iš kitų šalių, tad norėta publikai pristatyti jų atstovaujamų kraštų kultūrinę paletę.

Gastrolės pakylėja

2022-uosius vainikavo choreografo Martyno Rimeikio sukurto šokio spektaklio „Eglė žalčių karalienė“ gastrolės Poznanės Stanislavo Moniuškos vardo Didžiajame teatre. „Auksiniais scenos kryžiais“ ir „Padėkos kauke“ apdovanoto, prancūzų kultūros kanale „Mezzo TV“ rodyto spektaklio bilietai buvo išpirkti gerokai anksčiau, nei jis pasiekė Lenkiją. Šokio spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ tapo ir gastrolių Lietuvoje lyderiu, nes pradžiugino Tauragės muzikos ir Plungės Mykolo Oginskio festivalių žiūrovus.

Rudenį KVMT kolektyvai aplankė daugybę šalies miestų. Spalį Mažeikių Šv. Pranciškaus Asyžiečio ir Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčiose skambėjo Šarlio Guno „Iškilmingos mišios šv. Cecilijos garbei“. Lapkričio mėnesį Kaune pristatyta Gaetano Donicečio komiška opera „Pulko duktė“. Gruodį po didžiausias šalies scenas – Klaipėdos, Šiaulių ir Kauno – arenas keliavo nepaprastos sėkmės sulaukęs Johno Kanderio miuziklas „Čikaga“.

Už reikšmingiausius darbus ir nuopelnus teatro menui Klaipėdoje kuriantiems teatralams įteikus „Padėkos kaukes“ paaiškėjo, kad teatro meno kūrybine komanda tituluota Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėjų komanda už vienaveiksmius šokio spektaklius „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“, o nominacija „Už nuopelnus teatro menui“ skirta solistui Šarūnui Juškevičiui. Operos solistė Lina Dambrauskaitė apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi“ už Mari vaidmenį G. Donizetti operoje „Pulko duktė“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras).

Laukiama rekonstrukcijos finalo

Tikimasi, kad šiemet bus baigti Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato atnaujinimo darbai, kuriuos atlieka generalinis rangovas „Infes“. Jau įrengtas pastato konstruktyvas, atlikta didžioji dalis fasado darbų. Pastato viduje šiuo metu atliekami inžinerinių sistemų įrengimo darbai, įrenginėjimas didžiosios žiūrovų salės akustinis kiautas. Tuo pat metu taupant laiką montuojamos reikalingos scenos technologijų sistemos. 

„Muzikinis teatras yra sudėtingiausias teatro tipas: čia veikia orkestras, choras, šokėjai, solistai, tad visos inžinerinės sistemos turi tiksliai sąveikauti laike ir erdvėje. Muzikiniame teatre ypač svarbūs akustikos niuansai, čia turi būti efektyvi, tačiau negirdima vėdinimo sistema, nepriekaištingai veikti scenos mechanizmai su trimis aukštyn-žemyn 10 m amplitude judančiomis platformomis“, – pasakoja Muzikinio teatro vadovo pavaduotojas Naglis Stancikas.

Naujajame priestate atsisakyta senosios architektūros – jis taps moderniu statiniu, tūriu bei masteliu ryškiai kontrastuojančiu su senaisiais pastatais. Čia įsikurs dvi žiūrovų salės. Suprojektuotos masyvios stiklo plokštumos, banguojantis dinamiškas stiklo pluošto betono fasadas, o tai nulėmė sudėtingus monolito darbus: daug laužtų, ovalių formų, masyvių konstrukcijų. Plokštės KVMT pastatui pagal projekte numatytų išlenkimų matmenis specialiai gamintos užsienyje. Išlikusioje senojo pastato dalyje svarbiausiu akcentu tapo antrajame aukšte įrengta Kolonų salė, kuri darniai susijungė su holu, esančiu naujajame priestate. 

Didžiausio dėmesio ir profesionalumo reikalauja Didžiosios žiūrovų salės įrengimas. Tai sudėtingos formos apie 19 m aukščio patalpa, išgaubta visomis kryptimis, su specialiais laiptais, turinti kelis šimtus skylių iš apačios įrengiamam tyliam vėdinimui.

Išvien su Ukraina

Praėjusieji metai visiems atnešė ir naujų skaudžių patirčių. Vasarį Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą palietė visą pasaulį, o Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą – tiesiogiai.

„Kaip žinia, mūsų teatre dirba daug ukrainiečių, ypač daug jų KVMT baleto trupėje. Netikėtai prasidėjus karui, dalis mūsų baleto trupės narių buvo Kyjive. Grįžti iš karo apimtos šalies pavyko tik merginoms, o trys baleto artistai dėl visuotinės mobilizacijos negalėjo išvykti. Devynis mėnesius vyko intensyvus susirašinėjimas su įvairiomis institucijomis, kasdienis moralinis palaikymas, situacijos stebėjimas, o visai neseniai įvyko tai, ką galima vadinti tikru kalėdiniu stebuklu. Mūsų baleto trupės nariai ukrainiečiai grįžo ir jau šoka spektakliuose. Buvo surengti koncertai, kurių metu surinktos lėšos, tarpininkaujant labdaros ir paramos fondui „Baltijos impresijos”, pervestos Ukrainiečių kultūros ir švietimo centrui „Rodyna“, teikiančiam pagalbą nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Vyko daug Ukrainai palaikyti skirtų renginių“, – pasakoja vadovė L. Vilimienė.