Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose sausio 20 d., penktadienį, 17.30 val. atidaromos dvi parodos – Andriaus Zakarausko paroda „Kūlvirstis liečiant ir neliečiant“ ir Kamilės Uždavinienės, Dovilės Dagienės, Emilijos Petrauskienės ir Radvilės Rimgailės-Voicik paroda „Augalų albumas“.

„Kūlvirstis liečiant ir neliečiant“

Paroda koncentruotai atskleidžia paskutinių kelerių metų A. Zakarausko tapybinius ieškojimus.

Kūlvirstis – užuomina apie dinamišką būseną, tarsi išjudinančią pagrindą po kojomis ir suteikiančią laikiną svaigulio jausmą, o pavidalus aplink trumpam suliejančią į formų ir spalvų sūkurį. Tad šis gimnastikos pratimas A. Zakarauskui tampa lyg pačios tapybos metafora, tapytojui įdomus virsmo momentas: dažo virtimas potėpiu ir vėliau – vaizdu.

Potėpiai ir jų dinamiška gausa kūriniuose laviruoja tarp abstrakčių dėmių ir atpažįstamų objektų. Neretai šios pažįstamos detalės nurodo į dailės istorijos pavyzdžius, ypač į religinius siužetus ir kontekstus, itin svarbius aliejinės tapybos istorijai ir nulėmusius jos raidą. Tapytojo apmąstomas prisikėlusio Kristaus vaidmuo materializuojamas sklandančiu tapybinėje plokštumoje potėpiu. Pačią paveikslo plokštumą menininkas traktuoja kaip dar vieną savarankišką siužeto dalyvį. Ji virsta atvira, sąlygiškai švytinčia erdve, kuri liečiama rankomis bei tapybos įrankiais ir konstruojama lyg žemėlapis.

Paskutiniuosiuose darbuose A. Zakarauskas remiasi sinoptiniais žemėlapiais, kuriuose nužymėtos šalto ir šilto oro masių slinktys rezonuoja su šiltų ir šaltų spalvinių dėmių judėjimu jo tapyboje.

„Augalų albumas“

Į laiką galima žiūrėti ne tik kaip į upę. Galime pasinerti į jį kaip į ežerą, sujudinti dugno nuosėdas, pajusti ir suprasti protėvių patirtis ir pomėgius. Pabandykime užuosti dvaro bibliotekos kvapą. Pamatyti opierių šūsnį ir dulkelių stulpą pro ne iki galo užtrauktas užuolaidas besiskverbiančiame saulės spindulyje. Viršutinėje knygų spintos lentynoje guli albumas. Galbūt tai klaipėdiečio Ernst Gustav Julius Waldhauer (1814–1883) augalų albumas* (lot. flori legium)? Albumo puslapiuose jis sukūrė subtilią augalų pasaulio realybę, botaniko svajonių išsipildymą – tų pačių genčių, bet retai gamtoje kartu žaliuojantys, augalai pavaizduoti greta, o jų skirtumai tiksliai akcentuoti.

Ir visi vešlūs, sveiki, pasipuošę pavieniais ar į žiedynus sutelktais žiedais, vaisiais. Tai – meilės augalams, kolekcininko aistros ir dailininko talento liudytojas. Kažkur netoliese rastume ir išsipūtusius aplankus su trapiais, patamsėjusiais, neišvaizdžiais sudžiovintais augalais, ant kai kurių etikečių užrašyta Flora des Kreises Memel (liet. Klaipėdos krašto flora). Visų pasaulio herbariumų pavyzdžius naikina laikas: graužia vabzdžiai, pernešant jie išsibarsto, sulūžta. Kartais – žūsta karo liepsnose. Bet tai, kas išlieka, – kelionių, šiltų vasaros dienų ir atradimo džiaugsmo liudytojai.

Abi parodos veiks iki vasario 19 d.

INFORMACIJA

A. Zakarauskas (g. 1982) Vilniaus dailės akademijoje 2005 m. įgijo tapybos bakalauro, 2010 m. ‒ magistro laipsnius. Nuo 2004 m. dalyvauja parodose, surengė personalinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Italijoje, 2018 m. tapo pirmuoju Lietuvos menininku, surengusiu individualią parodą Kinijoje. 2009 m. menininkas laimėjo „Jaunojo tapytojo prizo“ konkursą, 2011 m. jam buvo skirta Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premija. Tapytojo kūryba pristatoma prestižinėse galerijose ir tarptautinėse šiuolaikinio meno mugėse. Jo darbų yra „Lewben Art Foundation“, MO muziejaus ir Lietuvos dailės muziejaus, Europos Centrinio banko kolekcijose, kūryba pristatoma Nacionalinės dailės galerijos nuolatinėje ekspozicijoje.