Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje, teismui nutraukus santuoką bendru pareiškėjų sutikimu ir patvirtinus jų sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vienas iš pareiškėjų apskundė teismo sprendimą, teigdamas, jog teismas neįvertino tokios sutarties sąlygų teisėtumo. LAT perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

LAT pranešime teigiama, jog sudaryta sutartimi sutuoktiniai buvo susitarę, kad po santuokos nutraukimo moteriai atitenka jos vardu registruoti du automobiliai, taip pat nekilnojamasis turtas, o vyras atsisako kompensacijos už atitekusį turtą.

Pirmosios instancijos teismas prašymą nutraukti santuoką tenkino ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal vyro skundą, sutiko su pirmosios instancijos teismo pateiktais argumentais dėl sutarties patvirtinimo.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję bylą rašytinio proceso tvarka, nustatė, kad byloje abiem pareiškėjams atstovavo advokatai, šalys žinojo apie teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl galėjo iki to laiko prieštarauti dėl sutarties, kurią patys buvo pateikę teismui tvirtinti, turinio, atsiimti pareiškimą, keisti, tikslinti sutarties sąlygas ar naudotis kitomis procesinėmis teisėmis, tačiau tokių veiksmų neatliko. Kadangi pareiškimą dėl santuokos nutraukimo teikė abu pareiškėjai, teismai nusprendė, jog nebuvo pagrindo preziumuoti, kad tarp pareiškėjų vyko interesų konfliktas.

Kreipdamasis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą vyras teigė, kad teismai nenustatė viso sutuoktinių turto balanso, taip pat neatsižvelgė į tai, jog buvo prašoma patvirtinti tokią santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pagal kurią visas sutuoktinių turtas atiteko tik vienai pareiškėjai, o kitas sutuoktinis atsisakė kompensacijos. Pareiškėjas taip pat argumentavo tuo, kad teismai netyrė ir nevertino, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių atitiko abiejų sutuoktinių interesus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis suformuota teismų praktika, tokiu atveju, kai teismui pateikiama tvirtinti sutartis, kuria sutariama iš esmės visą santuokoje įgytą turtą paskirti vienam sutuoktiniui, kitam neskiriant jokios kompensacijos, teismui kyla pareiga patikrinti, ar tokia sutartis neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, nepažeidžia vieno sutuoktinio ar kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, taip pat išsiaiškinti, dėl kokių aplinkybių tarp sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė dalijama nevienodai (nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo).

„Tokią pareigą teismas privalo įgyvendinti nepriklausomai nuo aplinkybės, ar pareiškėjai yra atstovaujami advokato ir ar byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, esant atitinkamam šalių prašymui”, – rašoma LAT pranešime.

Jame taip pat teigiama, jog bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai turėjo galimybę sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių teisėtumo patikrą atlikti surengdami žodinį bylos nagrinėjimą, tiesiogiai teismo posėdžio metu išklausyti pareiškėjus ir išsiaiškinti priežastis, dėl ko nukrypta nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, arba šią pareiškėjų poziciją išsiaiškinti kitais būdais (gaudami papildomus rašytinius paaiškinimus ir pan.), tačiau to nepadarė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą, panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši LAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

INFORMACIJA

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje. Remdamasis procesą reglamentuojančiais įstatymais, kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus teisės taikymo aspektu.