Atsisveikinimas su ginklais: pokalbis su pabėgusiuoju nuo „dalinės mobilizacijos”

Svarbu, Veidai

Nuo 2022-ųjų rugsėjo 21-osios, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė „dalinę mobilizaciją”, iš Rusijos išvyko apie 700 tūkst. žmonių. Tokius skaičius pateikia „Forbes”, nors Kremlius tai pavadino žurnalistine antimi. Bėgančiųjų nuo karo populiariausia kryptimi tapo Sakartvelas ir Kazachstanas, tuo metu į Europos Sąjungos šalis išvyko nedaug rusų.

Į Lietuvą, Latviją ir Estiją pavyko patekti tiems, kurie ir anksčiau jau iš dalies buvo privilegijuotieji, t.y. vyrai, vedę Baltijos šalių pilietes, arba turintieji leidimus čia gyventi.

„Atvirai Klaipėdai” pavyko pakalbinti vieną iš tokių vyrų, atsidūrusių Lietuvoje, kurio vardo dėl jo saugumo atskleisti negalime. Mūsų pašnekovas atvyko iš gimtojo Kaliningrado, į kelionę su žmona ir dviem vaikais susiruošęs per keletą valandų.

Моbilizuotieji Kryme. Glava.rk.gov.ru nuotr. 
Rugsėjį paskelbta dalinė mobilizacija neatrodė bauginanti – ji juk dalinė, šaukia ne visus. Tai kodėl iš šalies išvyko tiek daug šeimų? Tarp jų – ir vyrai, netarnavę armijoje, net ir baigusieji aukštąsias mokyklas, kuriems tarnybą atstojo karinė katedra? Kodėl juos taip išgąsdino mobilizacija?

Situacija yra baisi ir tragiška. Kalbėti, jog kažkam tai gali pasirodyti nepakankamai siaubinga, yra nekorektiška.

Reikia suvokti, jog be pabėgimo nuo šaukimo, yra ir kitų motyvų. Žmonės išvyksta jau seniai, tik keičiasi šių srautų apimtys. Vienas draugas, kuris su šeima išvyko dar prieš prasidedant kariniams veiksmams, prisipažino išsigandęs dar 2008-aisiais vykusių įvykių ir išvykti planavo jau seniai.

Kai kas išvyko sudėtingu paskutiniojo praėjusio šimtmečio dešimtmečio laikotarpiu, kai kas – pirmosios ar antrosios Putino kadencijos metu, po Gruzijos karo, po 2014-ųjų, po 2022-ųjų vasario ir kt.

Paskelbta mobilizacija paskatino pabėgti tuos, kurie jau seniai svajojo ar planavo išvykti iš šalies. Susidūrus su realia rizika, jog daugeliui metų gali būti uždarytos sienos, teko veikti čia ir dabar.

Žinoma, reali galimybė sulaukti šaukimo ir atsidurti arba apkasuose, arba kalėjime paskatino pajudėti ir tuos, kurie anksčiau išvykti neplanavo.

O ar mobilizacija iš tiesų yra dalinė, teko pasitikėti Rusijos valdžios garbės žodžiu, tais pačiais, kurie kartu su žiniasklaida prieš tai keletą mėnesių aktyviai neigė tokios mobilizacijos galimybę.

Šias abejones vėliau patvirtino daugybė istorijų. Kariniai komisariatai ne visada elgėsi taip, kaip žadėjo televizorius.

Nereikia pamiršti ir tų, kurie iš tikrųjų pateko į kariuomenės akiratį. Tokie žmonės dažniausiai žino, kas ir kaip vyksta realybėje, ir jų noras tame nedalyvauti suprantamas.

Be to, tų dienų retorika apie galimą branduolinę grėsmę irgi nepridėjo optimizmo. Daugelis sau pasidarė išvadą, jog tai gali būti ne paskutinė mobilizacijos banga.

Daugelis rinkosi tas šalis, kurių politika migracijos iš Rusijos atžvilgiu yra palankesnė – Sakartvelą, Kazachstaną. Kodėl jūs pasirinkote Lietuvą? Kaip jums sekasi čia adaptuotis?

Mano supratimu, Lietuvą pasirinko tie, kuriuos pasirinko pati Lietuva, uždariusi sienas. Tai turintieji giminių ar pagal šeiminę padėtį. Adaptacija vyksta sunkiai, pagrindinis barjeras – kalba. Negalima užsidaryti tik rusakalbių aplinkoje.

O kaip jaučiasi šeima, žmona, vaikai, kuriems tenka kurti naujus socialinius santykius, mokytis kalbos? Ar teko kreiptis pagalbos į psichologus, socialinius darbuotojus?

Prarasti savo namus yra didžiulis stresas šeimai. Kol kas dar iki galo neįsisąmoninome, kas iš tiesų įvyko. Mokykloje su vaikais dirba psichologai, jie jau po truputį adaptuojasi, susirado draugų. Aš Raudonajame Kryžiuje užsirašiau į lietuvių kalbos kursus.

Rusijoje paskelbta mobilizacija Lietuvos gyventojus padalino į dvi stovyklas. Vieni mano, jog reikia priimti visus, kurie atsisako kelti ginklą prieš ukrainiečius, kiti gi sako, jog daugelis yra apsimetėliai. Kaip jūs manote, ar į Vakarus nepatrauks prisitaikėliai, kurie netrukus pradės „kenkėjišką veiklą”, visur ieškodami rusofobijos įrodymų, savo idėjas skleisdami tarp tos šalies, į kurią laikinai atvyko gyventi, rusakalbių bendruomenių?

Kol kas aš dar per mažai bendrauju su Lietuvos gyventojais, kad suprasčiau jų požiūrį į tai, kas vyksta. Atvykusieji, su kuriais man tenka susidurti, yra atviri, taikūs, europietiškų pažiūrų žmonės. Jie greičiau dalyvavo „kenkėjiškoje veikloje” namuose, Rusijoje, kai dar tikėjo, jog kažką galima pakeisti į gerą.

Ką patartumėte savo nelaimės draugams?

Negalima užsidaryti rusakalbėje aplinkoje, mokykitės kalbos, studijuokite kultūrą, po truputį integruokitės.

Kas jūs esate pagal išsilavinimą ir ką šiuo metu veikiate?

Ieškau darbo rinkodaros srityje.

Kiek laiko planuojate likti Lietuvoje?

Kol neįsivyraus taika.

Kaip jūsų artimieji reagavo į jūsų išvykimą?

Be susižavėjimo, žinoma. Vyresnioji karta liguistai reaguoja į kardinalius pokyčius. Jiems sunku suprasti situacijos sudėtingumą, juos baugina neaiškios perspektyvos.

Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas?

Nerimas dėl rytdienos dingo, bet dėl ateities vis dar neramu.

Kas turėtų atsitikti, kad jūs grįžtumėte namo?

Rusijoje turi pasikeisti valdžia.

Kaip manote, kiek dar tęsis karas ir kaip jis baigsis?

Karas baigsis taika ir gėrio pergale. Kada ir kaip – niekas pasakyti negali. Bet suprantu, jog jis gali tęstis dar ne vienerius metus.

1 Comment

  1. Tik sėkmės

    Palinkėčiau Pašnekovui sėkmės adaptuotis, mokytis kalbos. Palinkėčiau, kad visi , jam gyvenant čia, pas mus, būtų geranoriški. Ir kad jis pats spinduliuotų tuo geranoriškumu. Kadangi jis ir taip jau gyveno ne savo tėvynėje( „trofejinėje” , po karo „gautoje” Rytų Prūsijoje), jam šalis ne tiek labai ir svarbi.

    Reply

Submit a Comment

El. pašto adresas nebus skelbiamas. IP adresas bus rodomas viešai. Būtini laukeliai pažymėti * ženklu.

Pranešti klaidą
Please enable JavaScript in your browser to complete this form.

PANAŠŪS STRAIPSNIAI

Nuomonės

Karas „ne iš tos” pusės

Kovo 22-oji Pamaskvėje Rusijoje. Teroro aktas pramogų ir prekybos centre „Crocus City Hall”, kurio metu žuvo (antradienio vakaro duomenimis) 139 ...
2024-03-27
Skaityti daugiau

Nuomonės

Vladimiras Putinas pralenks Josifą Staliną

Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimo darbininkai praėjusįjį savaitgalį „nupiešė” savo lyderio pergalę tris dienas trukusioje procedūroje, kuri buvo pavadinta prezidento ...
2024-03-20
Skaityti daugiau

Verslas

Gero maisto festivalyje - maisto gaminių įvairovė

Balandžio 6 d. Klaipėdos „Akropolis“  lankytojus pakvies į naują renginį – gastronomijai dedikuotą Gero maisto festivalį. Atėjusieji į renginį galės ...
2024-03-19
Skaityti daugiau

PARAMA

Jei Jums patinka „Atviros Klaipėdos” žurnalistų rengiami straipsniai ir tikite visiškai atviros bei nepriklausomos žiniasklaidos idėja – paremkite mus, nes į VšĮ „Klaipėda atvirai” sąskaitą pervedama parama yra pagrindinis mūsų pajamų šaltinis.

ATVIRI DOKUMENTAI

VšĮ „Klaipėda atvirai” kiekvieną mėnesį skelbia, kiek per praėjusį sulaukė paramos. Taip pat – detalią atskaitą apie visas praėjusio mėnesio išlaidas.

Čia galite rasti ir portalo Etikos kodeksą bei VšĮ „Klaipėda atvirai” dalininkų sąrašą.

Susipažinti su dokumentais.

INFORMACIJA

Portalas „Atvira Klaipėda” priklauso VšĮ „Klaipėda atvirai”. Plačiau apie įstaigą ir portalą galima paskaityti čia.

Puslapio taisyklės.

Redakcijos tel. + 370 650 77550
el. paštas: info@atviraklaipeda.lt

Pin It on Pinterest

Share This