Aplinkos ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru vienam kenksmingiausių sveikatai teršalų – kietosioms dalelėms KD_2,5 – nustatė griežtesnes ribines vertes, atitinkančias Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijas. Jos bus taikomos miestuose ir miesteliuose planuojamai ūkinei veiklai, pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai įstatymą atliekant  poveikio aplinkai (orui) vertinimą.

PSO Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra aplinkos oro taršą yra paskelbusi kancerogenine žmogui. Yra pakankamai įrodymų, kad oro tarša sukelia plaučių vėžį, nustatytas  tiesioginis ryšys tarp oro užterštumo ir padidėjusios šlapimo pūslės vėžio rizikos, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitų  susirgimų.

Europos aplinkos agentūros duomenimis Lietuvoje dėl oro taršos kietosiomis dalėlėmis KD_2,5 priešlaikinių mirčių skaičius 100 tūkst. gyventojų 2019 m. Klaipėdoje buvo – 83.

2021 m. PSO gairėse KD_2,5 kalendorinių metų ribinė aplinkos oro užterštumo vertė rekomenduojama 2 kartus mažesnė nei 2005 m. ir net 4 kartus mažesnė už šiuo metu taikomą Europos Sąjungoje pagal oro kokybės direktyvos reikalavimus.

KD_2,5 koncentracija kai kuriuose Lietuvos miestuose ne tik viršija PSO rekomenduojamus lygius, bet ir yra arti ar net viršija pagal ES reikalavimus nustatytą didesnę normą ( 20 µg/m³).

Lietuvoje veikiančiose oro kokybės tyrimų stotyse 2021 m. išmatuota didžiausia KD_2,5 vidutinė metinė koncentracija buvo Vilniuje, Žirmūnuose (13,8 µg/m³) ir Kaune, Petrašiūnuose (13,4 µg/m³), mažiausia – Naujojoje Akmenėje (7,2 µg/m³) ir Klaipėdoje, Šilutės pl. (7,6 µg/m³).

Vyriausybė savo programoje užsibrėžė iki 2030 m. miestuose ir miesteliuose perpus sumažinti žmonių sveikatai kenksmingą oro taršą ir įpareigojo nustatyti griežtesnes ribines aplinkos oro užterštumo vertes pagal PSO rekomenduojamus oro užterštumo lygius.