Sakoma, Lietuva – jūrinė valstybė. Kai ji turi jūrinį uostą, laivus ir jūra gabenamus krovinius. O kaip yra su jūrine savimone? Pastaroji – viena iš svarbiausių dedamųjų, nes jūrinę valstybę juk kuria žmonės! Savimonė formuojasi išplaukus ir patyrus jūrą. Ji atsiranda arba ne. Kokiais norais ir intencijomis grįsti lietuvių su burėmis ir irklais keliai į jūrą? Kada ir kaip jūra tampa sava, virsta pomėgiu ar manija, kviečianti vis į ją sugrįžti?

Neseniai įvykęs irklinės valties „Lituanica“ ir sportinės jachtos „Ambersail II“ susitikimas Šiaurės Atlante tarp Kanarų salų yra gera proga prisiminti ir istorinėje perspektyvoje įvertinti lietuvių dažnai nutrūktgalviškais norais grįstus kelius į jūrą. Laisvos formos chronologija nepretenduojama išvardinti visus įvykius: minimos kelionės, asmenybės, kurios žymi vienokį ar kitokį lūžį lietuvio jūrinėje savivokoje. Orientuojamasi į pasiekimus ar pasižymėjimą, laisvės pojūtį išpildančioje jūrinėje kultūroje.

1875 m. nepadoriai turtingas Raudondvario grafas Benediktas Henrikas Tiškevičius Prancūzijoje pasistato dviejų stiebų jachtą škuną „Zemajtej“. Pavadinimo intencija nėra žinoma, bet žemaičiai į jūras škuna neišplaukė. Grafas tiesiog norėjo apiplaukti aplink pasaulį, nes buvo aistringas keliautojas. Deja, teko pasitenkinti trumpu plaukimu Europos pakraščiais, jauna amerikietė žmona jūrinėms kelionėms nebuvo atspari.

1905 m. žymiausias Lietuvos muzikas ir dailininkas Mikalojus Konstantinas Čiurlionis ilsėjosi Anapoje prie Juodosios jūros, kur išplaukdavo paburiuoti su vietos žvejų burvaltėmis. Nesiryžčiau teigti, kad keli plaukimai burvaltėmis įkvėpė kūrėją, visgi marinistiniais akcentais jo kūryboje stebėtis nereiktų.

1924 m. Kauno jūrų skautai irklinėmis-burinėmis valtimis „Ruonis“ (vairininkas – Povilas Julius Labanauskas) ir „Gulbė“ (vairininkas – Kostas Jurgėla) Nemunu atplaukė į Klaipėdą ir paskatino kurtis jūrų skautų judėjimą klaipėdiškių tarpe. 

1926 m. spalio 1 d. Klaipėdos jūrų skautai (budžiai) su buriniu kuteriu „Budys“ (kapitonas – Kristupas Plonaitis) Baltijos jūra išplaukė į Liepoją. Ši data žymi Lietuvos jūrinio buriavimo pradžią. Ne vienas jūrų skautas papildė tarpukario Lietuvos prekybinio ir karinio laivyno laivų įgulas.

1932–1933 m. Klaipėdos vaistininko Kazio Mažono jachta „Gulbė“ leidžiasi į tolimiausias keliones tarpukariu, pasiekia Švedijos (Geteborgas), Danijos (Kopenhaga), Norvegijos (Oslas) ir Didžiosios Britanijos (Londonas) krantus.

1934 m. mokslininkas hidrologas Steponas Kolupaila organizavo irklinių baidarių žygį (plaukimą) Nemuno upe ir Kuršių mariomis nuo Alytaus iki Klaipėdos Jūros šventės proga. Dalyvavo apie 100 irkluotojų.  

1937 m. Lietuvos buriuotojų sąjungos jachta „Žalčių karalienė“ (kapitonas – Pričkus Buntinas) savo klasėje laimėjo pirmąją „Gotland Runt“ regatą aplink Gotlando salą. Iki šiol ši regata yra labiausiai prestižinė ilgų nuotolių regata Baltijos jūroje.

1939 m. kaunietis jūrų skautas Alfonsas Urbelis Prancūzijoje įsigijo dvistiebį žvejų kuterį su tikslu jį pritaikyti burinėms kelionėms. Savo jachtą pavadinęs „Baltoji lelija“ jis tikėjosi parplaukti į Lietuvą. Kilus karui jis užstrigo su laivu Vakarų Europoje, į Lietuvą taip ir nebegrįžo. Pasiekęs JAV jis tapo jūrų kapitonu, senųjų burlaivių restauratoriumi. Vieną restauruotą jachtą pavadino „Lithuanica“.

1962–1963 m. šeduvietis Bronius Rožinskas perplaukė Atlanto vandenyną jachta „Hermes II“ iš Ščecino į Majamį (JAV). Apie plaukimą per Atlantą jis galvojo dar buriuodamas tarpukario Klaipėdoje. Savo troškimą įgyvendino pasitraukęs su žmona į pokarinę Lenkiją. B. Rožinskas – pirmasis lietuvis, su jachta perplaukęs Atlanto vandenyną, Majamį pasiekė 1963 m. vasario 12 dieną. Savo tolimąsias burines keliones Bronius užbaigė plaukimu iš Majamio pro Panamos kanalą į Los Andželą Kalifornijoje.  

1967 m. kauniečiai buriuotojai su jachta „Banga II“ (kapitonas – Balys Žumbakis) pradėjo buriuoti Rygos įlankoje. Lietuviai buriuotojai pirmą kartą po Antrojo pasaulinio karo išplaukė į Baltijos jūrą.

Lietuviai buriuotojai išsikovojo savo vietą buriavimo sporte. 1969 m. tarptautinėje regatoje „Gryf Pomorski“ Kauno buriuotojų Balio Žumbakio („Drakon“ klasė) ir Jurgio Vilemo („Star“ klasė) vadovaujamos įgulos iškovojo pirmąsias vietas. 

1971 m. TSRS jaunimo čempionu „Finn“ klasėje tapo klaipėdietis Saulius Tamkvaitis. 1985–1986 m. Gintautas Mincė tapo TSRS buriavimo čempionu olimpinėje „470“ jachtų klasėje.

Lietuviai su burėmis pašmėžavo ir už Šiaurės poliarinio rato. 1975 m. Jurgio Vilemo vadovaujama ekspedicija jachta „Vilnis“ iš Baltijos jūros pasiekė Ladogos, Onegos ežerus, toliau kirto šaltąsias Baltąją ir Barenco jūras, finišavo Murmansko uoste.    

Su dar didesniu šalčiu susidūrė dirbti į Jakutską Sibiro rytuose iš Kauno atvykęs inžinierius E. Lozoraitis. 

1989–1990 m. nedidele jachta „Jakuck“ per du plaukiojimo sezonus (dvi navigacijas) jis perplaukė Šiaurės jūrų kelią Arkties vandenynu palei šiaurinę Azijos žemyno pakrantę.   

Palaipsniui lietuviai praskleidžia „geležinę uždangą“ ir pradeda dalyvauti tarptautinėse jūrinių jachtų regatose. 1982 m. Vokietijoje pirmas vietas savo klasėse užėmė lietuvių jachtos „Žalčių karalienė“ (kapitonas – Balys Žumbakis) ir „Audra“ (kapitonas – Ignas Miniotas). 

1988 m. „Ostseeregatta“ Varnemiundėje (Rytų Vokietija) didžiųjų jachtų klasėje jachta „Dailė“ užėmė pirmąją vietą.  

1988 m. lietuvių jachta „Audra“ (kapitonas – Ignas Miniotas) pirmą kartą dalyvavo „The Tall Ships` Races“ regatoje. Jos metu Marienhamne (Alandų salos) buvo iškelta išeivių lietuvių pasiūta ir padovanota trispalvė. 

1989 m. įvyko Žygis per Atlantą, kai trys lietuvių jachtos – „Lietuva“ (kapitonai – Osvaldas Kubiliūnas ir Steponas Kudzevičius), „Dailė“ (kapitonai – Žvaigždras Drėma ir Jurgis Vroblevičius) ir „Audra“ (kapitonai – Ignas Miniotas ir Arūnas Kazakevičius) – perplaukė Atlanto vandenyną maršrutu Klaipėda – Niujorkas – Klaipėda. Įgulos simboliškai sujungė atbundančią Lietuvą prie Baltijos ir išeivijoje. Žygio vadovas Ignas Miniotas organizacines detales derino su JAV lietuvių aktyvistu Valdu Adamkumi ir tuometiniu LTSR komunistų partijos CK pirmuoju sekretoriumi Algirdu Brazausku.

1989 m. rugpjūčio 6 d. grupelė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio ir LTSR komunistų partijos narių pasirašė Gotlando komunikatą. Dokumentą, skelbusį, kad „visų pasaulio lietuvių gyvybinis tikslas yra nepriklausomos Lietuvos valstybės atstatymas“. Dalis pasirašiusių – Vytautas Landsbergis, Justas Paleckis ir Česlovas Kudaba – į Gotlando salą iš Klaipėdos atplaukė jachtomis „Nerija“ (kapitonas – Vincas Valinskas) ir „Ragana“ (kapitonas – Aidas Jurkonis). 

1992–1993 m. jachta „Lietuva“ (kapitonas – Steponas Kudzevičius) tapo pirmuoju laivu su trispalve apiplaukusiu aplink pasaulį. Generaliniu kursu nuplaukta beveik 35 000 jūrmylių (1 jūrmylė – 1,852 km). Plaukimas prasidėjo nuo dalyvavimo transatlantinėje „Columbus`92“ regatoje minint K. Kolumbo Amerikos atradimo 500-ąjį jubiliejų.

1993–1995 m. jachta „Laisvė“ (kapitonas – Ignas Miniotas) apiplaukė aplink pasaulį. Pirmoji lietuvių jachta apiplaukusi audringąjį Pietų Amerikos iškyšulį Horno ragą, apsilankiusi Havajų salyne. 

1994 m. birželio 28 d. suvalkietis inžinierius Gintaras Paulionis Klaipėdos jachtų uostelyje į vandenį nuleido vienišių jūrų keliautojų pradininko vardu pavadintą irklinę-burinę valtį „Alfredas Jensenas“. Klajūnas Gintaras, kurį danai praminė pirmuoju Lietuvos vikingu, simbolizavo tai, kas laisva ir nesutramdoma… Pavykus perplaukti Baltijos jūrą iš Klaipėdos į Kopenhagą, 1994 m. spalio 2 d. G. Paulionis grįždamas pateko į audrą ir žuvo prie pat namų, valtį jūra išmetė Kuršių nerijos pakrantėje netoli Preilos. 

1995 m. sausio 18 d. jachta „Aura“ (kapitonas – Jonas Limantas) praplaukė Pietų Amerikos Magelano sąsiauriu ir apiplaukė Horno ragą trimis savaitėmis vėliau nei „Laisvė“. Kapitonas su įgula (Linas Ivanauskas, Ričardas Ramanauskas ir Gediminas Pilaitis) pirmieji iš lietuvių išlipo Horno rago iškyšulio saloje Čilėje ir pasirašė svečių knygoje švyturio prižiūrėtojo namelyje.   

1997 m. buriuotojas Raimondas Šiugždinis tapo Europos ir Pasaulio čempionu „Laser Radial“ olimpinėje jachtų klasėje. 

1998 m. Artūras Svaldenis vienas su 8,5 m ilgio jachta „Arion“ perplaukė Atlanto vandenyną iš JAV į Lietuvą. 

1999 m. vasarą Vytautas Žalys, Audronius Skurvydas  ir Vytautas Germanavičius irkline baidare „Baltoscandia“ perirklavo Baltijos jūrą. Nuo Palangos iki Kalmaro (Švedija) su keliais sustojimais trijulė nuplaukė 262 jūrmyles (beveik 500 kilometrus) generaliniu kursu. Baidarininkus lydėjo jachta „Ragainė II“.

2005 m. rugpjūčio 25 d. Arūnas Rinkevičius su burlente perplaukė Baltijos jūrą. 9 val. ryte startavęs iš Šventosios Arūnas po 10 val. ir 25 min. pasiekė Gotlando salą nuburiavęs 138 jūrmyles. 

2006 m. lapkričio 9 d. į Klaipėdos uostą įplaukė Klaipėdos universiteto mokomasis burlaivis „Brabander“. Jo denyje lietuviai praktikantai susipažįsta su jūra ir ruošiami jūreivystės studijų kadetai. Ilgametį kapitoną Valdemarą Vizbarą neseniai pakeitė Ričardas Ramanauskas.

2008 m. Pekino olimpinėse žaidynėse Gintarė Volungevičiūtė „Laser Radial“ jachtų klasėje laimėjo sidabro medalį. Tai vienintelis Lietuvos buriuotojų medalis, iškovotas olimpiadoje. 2012 m. Boltenhagene (Vokietija) prie Baltijos jūros G. Volungevičiūtė tapo pasaulio čempione.  

2008–2009 m. jachta „Ambersail“ etapais su 11 įgulų apiplaukė aplink pasaulį tiesiausiu ir greičiausiu keliu pietinėse platumose, apsukant tris „didžiuosius“ iškyšulius – Gerosios Vilties (Afrika), Liuvino (Australija) ir Horno (Pietų Amerika). Vienintelis buriuotojas, plaukęs visus etapus, buvo kaunietis Linas Ivanauskas.

2008–2010 m. su savo statybos 10 m jachta „Ragainė II“ buriuotojas Andrius Varnas „turistiniu režimu“ apiplaukė aplink pasaulį. Kelionėje kapitonui kompaniją palaikė dukra Rasa ir jos draugas baskas Egoi.

2010 m. birželį Paulius Paulionis, Marius Norvaiša ir Domantas Laukevičius trimis vienvietėmis baidarėmis perirklavo Baltijos jūrą maršrutu Klaipėda – Gotlando sala (Švedija) – Elando sala (Švedija). Baidarininkus lydėjo jachta „Lietuva“.  

2010 m. rugpjūtį debiutuodama aukščiausio lygio tarptautinėje sportinių jachtų regatoje „Seven Star Round Britain and Ireland Race“ jachta „Ambersail“ (kapitonas – Simonas Steponavičius) užėmė antrą vietą.

2011 m. jachta „Jigy Jigy“ (kapitonas – Šarūnas Sodeika) savo klasėje tapo nugalėtoja prestižinėje Baltijos jūros „Gotland Runt“ regatoje, taip po 74 metų pakartotas jachtos „Žalčių karalienė“ pasiekimas. 

2014–2015 m. Rokas Milevičius tapo pirmuoju lietuviu dalyvavusiu jūrinių jachtų „Volvo Ocean 65“ regatoje aplink pasaulį „Volvo Ocean Race“. 

2022 m. gruodžio 26 d. keliautojas Aurimas Valujavičius iš Ispanijos uostelio Ayamonte irkline valtimi „Lituanica“ pradėjo kelionę „Irklais per Atlantą“. Jis turi tikslą paminint 90-ąsias S. Dariaus ir S. Girėno  skrydžio metines perirkluoti vienui vienas Atlanto vandenyną rekordiniu tempu. 

2023 m. Lietuvos jachta „Ambersail II“ (kapitonas – Rokas Milevičius) pirmą kartą dalyvauja prestižinėse jūrinių jachtų „Volvo Ocean 65“ lenktynėse „Ocean Race“.

Dvi lietuvių jūrinės įgulos – „Lituanica“ ir „Ambersail II“ – 2023 m. sausio naktyje prasilenkė Atlanto vandenyno Kanarų salyne. Keliautojas Aurimas Valujavičius irklais mosavo link Šiaurės Amerikos krantų, grupė azartiškų buriuotojų ginė savo jachtą link Žaliojo Kyšulio salų. Šis susitikimas liudija Lietuvos ir jos žmonių pasiekimus jūriniame Vakarų pasaulyje. Laisvi, drąsūs, pasitikintys, neapsiribojantys ir norintys siekti vis aukštesnių tikslų. Tai – lietuviai, persisėmę jūrinio pasaulio dvasia! Naktiniame Atlante prasilenkdami ant bangų, jie vienas kitą puikiai suprato. Ne kalba, o žinojimu, kodėl plaukia į jūrą. O jūrą kiekvienas atranda savaip, žino – su jūra Lietuva ir mes – didesni.