Nors ir Civilinio proceso kodeksas, ir Teismų įstatymas užtikrina teismo procesų viešumą, išskyrus tuos atvejus, kai teisėjai priima sprendimą rengti uždarus posėdžius, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija („Klasco”) vadovas Vytautas Štumbergas nusprendė, jog visuomenei nebūtina žinoti, kokiais argumentais išvažiuojamame teismo posėdyje jis įrodinės, kad miestą ir toliau turi „puošti” įmonės pastatytos palapinės.

Uosto direkcija, kuri patikėjimo teise valdo valstybinę uosto žemę, dėl tokios situacijos tik skėsčioja rankomis, bylą nagrinėjanti teisėja irgi tikino negalinti priimti jokios nutarties, kuria užtikrintų viešo teismo posėdžio viešumą. O jokios sankcijos už trukdymą žurnalistams rinkti informaciją teisės aktuose privatiems asmenims nėra numatyta.

„Klasco” vadovas Vytautas Štumbergas pasitinka teisėją ir kitas teismo darbuotojas prie įmonės vartų. Martyno Vainoriaus nuotr.

Dėl žurnalisto pasidarytų nesaugu?

„Atvira Klaipėda” praėjusią savaitę rašė, kad bylą nagrinėjanti teisėja Audra Hadrovska patenkino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos (VTPSI) prašymą surengti išvažiuojamąjį posėdį „Klasco” teritorijoje.

Pats bylinėjimasis prasidėjo „Klasco” iniciatyva po to, kai VTPSI dar 2019 m. konstatavo, kad įmonė „2016 metais savavališkai vykdė ypatingojo statinio – sandėlio statybos darbus, neturėdama privalomo statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento, tuo pažeisdama Statybų įstatymo nuostatas”. Kartu buvo surašytas privalomasis nurodymas iki 2020 metų sausio 25 d. nugriauti palapines ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau „Klasco” su juo nesutiko ir padavė ieškinį.

Teismui priėmus sprendimą dėl išvažiuojamojo posėdžio „Atviros Klaipėdos” žurnalistas kreipėsi į „Klasco” vadovą V. Štumbergą klausdamas, ar jis sudarys sąlygas stebėti teismo posėdį, nes į įmonės teritoriją galima patekti tik su leidimais. Iš pradžių V. Šumbergas pareiškė, kad apie tai negali būti net kalbos, nes esą posėdis yra uždaras. Patikslinus, kad taip nėra, generalinis direktorius paaiškino, kad tokį sprendimą turi priimti bendrovės valdyba. Pastarąją sudaro jai pirmininkaujanti Lyda Lubienė, Gintaras Balčiūnas, Armantas Gintautas ir Linas Vidauskas.

Sutarus susiskambinti kitą savaitę, kad būtų galima sužinoti valdybos sprendimą, nei šį pirmadienį, nei antradienį V. Šumbergas į skambučius jau nebeatsiliepė. Antradienį popiet sutiktas prie įmonės vartų jis tikino, kad valdyba sprendimą dėl to, ar įsileisti žurnalistą į įmonės teritoriją, patikėjo priimti jam pačiam. Ir jis nusprendė, jog žurnalistas nebus įleidžiamas, nes čia esą gamybinė teritorija, yra atitinkami saugumo reikalavimai.

Beje, pati „Klasco” ne kartą po savo teritoriją leido vaikščioti ir keliolikai žurnalistų iškart – jokių problemų dėl saugumo tada nekildavo. 

Vytautas Štumbergas 2020-ųjų rugpjūtį žurnalistams ir visuomenės atstovams netoli vienos iš palapinių aiškina apie tai, kaip kraunama amonio salietra. Mato Mačiulskio nuotr.

Paklausus prie įmonės vartų atvykusios teisėjos A. Hadrovskos, gal ji galėtų priimti žodinę nutartį, įpareigojančią „Klasco” užtikrinti viešo posėdžio viešumą, ji tikino negalinti spręsti tokio klausimo.

Ar teisėja iš tiesų neturėjo jokių įrankių tokioje situacijoje, „Atvira Klaipėda” paprašė pakomentuoti Nacionalinės teismų administracijos (NTA). 

ATNAUJINTA. Po keleto dienų NTA atsakė, kad neturi teisės vertinti ar komentuoti teisėjo procesinės veiklos, šiuo atveju viešumo principo nagrinėjant bylą išvažiuojamajame teismo posėdyje užtikrinimo, teisėtumo ar pagrįstumo.

„Paminėtina, kad kiekvienos situacijos vertinimas priklauso ir nuo faktinių bylos aplinkybių ir byloje pateiktos medžiagos. Tad detaliau dėl Jūsų el. laiške keliamų klausimų, susijusių su teismo proceso organizavimu, siūlytume kreiptis į bylą nagrinėjantį Klaipėdos apylinkės teismą”, – rašoma atsakyme. 

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas numato, jog uosto žemė ir uosto akvatorija yra išimtinė Lietuvos Respublikos nuosavybė. Uosto žemę ir uosto akvatoriją patikėjimo teise valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija, kuri turi teisę išnuomoti uosto žemę su uosto veikla susijusioms reikmėms.

Praėjusią savaitę „Atvira Klaipėda” klausė ir Uosto direkcijos atstovų, ar „Klasco” nusprendus neįsileisti žurnalisto į viešą teismo posėdį, ji galėtų padėti tai padaryti. Direkcijos atstovai tikino, kad yra bejėgiai tokioje situacijoje. Esą su teise į žemės nuomą uosto kompanijoms perleidžiamas ir saugumo funkcijos užtikrinimas. Neva ir direkcija turi derintis su „Klasco”, kai nori, kad kokie nors jos darbuotojai patektų į įmonės nuomojamą uosto teritoriją. 

Jokios atsakomybės

Administracinių nusižengimų kodekse atsakomybė už trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas yra numatyta tik valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams. Už tai numatyta bauda nuo 20 iki 140 eurų.

2021-ųjų rudenį klaipėdietis parlamentaras Eugenijus Gentvilas buvo pateikęs Seimui svarstyti šio kodekso pataisas, pagal kurias analogiška bauda už trukdymą žurnalistams dirbti savo tiesioginį darbą galėtų būti skiriama ir privatiems asmenims.

„Lietuvos žurnalistų sąjungos Žurnalistų teisių gynimo ir stebėsenos komitetas sulaukia nuolatinių skundų, jog praktikoje žurnalistams teisėtai rinkti informaciją dažnai trukdo pavieniai fiziniai asmenys, o kartais ir juridiniai asmenys“, – tada buvo cituojamas E. Gentvilas.

Projektą po pateikimo tada palaikė 76 parlamentarai, prieš buvo 7, susilaikė 27. Pasak E. Gentvilo, ši jo siūlyta pataisa jau nebegrįžo į Seimo posėdžių salę, nes Teisės ir teisėtvarkos komitetas grąžino ją tobulinti.

„Buvo kalbama, kad esą remiantis kitais teisės aktais jau galima spręsti tokią problemą. Po tokios išvados nebesiėmiau tobulinti, nes čia jau tikriausiai reikėtų gilesnės teisinės analizės”, – sakė parlamentaras.

ISTORIJA

„Atvira Klaipėda” palapinėmis vadinamų laikinų sandėlių istoriją buvo aprašiusi dar 2018 m. rugpjūtį. Jos atsirado dėl „Klasco” suplanuoto sandėlio Naujoji Uosto g. 23 kapitalinio remonto. Kai įmonė paprašė Savivaldybės administracijos pritarimo tokiam remontui, jo projekte ir buvo numatyta vykstant šiems darbams įrengti „tris laikinas palapines, kurios išspręs nenutrūkstamą sandėlio produktų sandėliavimą/krovą kapitalinio remonto metu”. Kartu akcentuota, kad šios laikinos palapinės stovės tik dvejus metus, kol vyks sandėlio remontas, todėl nepažeis istorinės Klaipėdos dalies – Naujamiesčio – vertingųjų savybių.

2017 m. spalį „Klasco” informavo savivaldybę, kad sandėlis rekonstruojamas „tik iš dalies”, nes kitoje jo dalyje nėra pasibaigusi su klientu sudaryta nuomos sutartis, kurios jis nesutinka nutraukti anksčiau termino, sueinančio 2018 m. gegužę. Pažadėta, kad tada bus pradėti kapitalinio remonto darbai, kurie baigsis 2019 m. lapkritį.

2018 m. vasarą kompanija nuomonę jau pakeitė ir Savivaldybei atsiųstame rašte dėstė, kad „pasikeitus geopolitinei ir rinkos situacijai, keičiantis perkraunamų krovinių tipams, atsiranda papildomų atvirų aikštelių poreikis didesnio krovinių kiekio sukaupimui”, todėl įmonė mato didesnę prasmę ne rekonstruoti minėtą sandėlį, o vietoje jo įrengti aikšteles kroviniams. Dėl to miesto valdžia buvo paprašyta neprieštarauti, jog palapinės būtų eksploatuojamos dar 7 metus, o 2025 m. būtų dar kartą sprendžiama apie tolesnį jų naudojimą.

Reaguodamas į tokį prašymą tuometinis savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas priminė „Klasco” jos 2017 m. spalio raštą ir nurodė, kad miesto valdžią tenkina tik ten minimas palapinių stovėjimo terminas – 2019-ųjų lapkritis.

2019 m. vasarą veiksmų dėl šių palapinių, kuriose laikomi grūdai, ėmėsi VTSPI. 

„Klasco” pradėjus bylinėjimosi procesą iš pradžių buvo aiškinamas dėl to, kuriame teisme turi būti nagrinėjama byla. Šis klausimas keliavo iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris nurodė, kad bylinėjimasis turi prasidėti uostamiesčio teismuose.

Pagaliau prasidėjus bylinėjimuisi dėl esmės 2021 m. rugpjūtį Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė paskelbė, kad įmonės skundas atmetamas kaip nepagrįstas – anot teismo, tokie sandėliai yra nekilnojamojo turto objektas. Tačiau apeliacinį „Klasco” skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodį konstatavo, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, ar palapinės yra nekilnojamieji daiktai, taip pat buvo įžvelgtas pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Čia byla devynis mėnesius buvo sustojusi dėl pakartotinės ekspertizės.