Dalykinė reputacija niekada nebuvo tokia vertinga ir tuo pačiu lengvai pažeidžiama Teigiama juridinio asmens dalykinė reputacija lemia gerokai geresnius finansinius rezultatus bei juridinio asmens vertės didesnę apsaugą, padeda pritraukti talentingus darbuotojus, išlaikyti esamus klientus ir pritraukti naujus, sumažinti tikrinimo, krizių ir konkurencinių išpuolių poveikį. Taigi, juridinio asmens dalykinė reputacija yra strateginis turtas, didele dalimi lemiantis jo sėkmę.

pix4free.org nuotr.

Informacijos, nuomonių ir idėjų visuomenės informavimo priemonėse bei socialiniuose tinkluose skleidimo galimybės (informacijos viešumas, sklaida, prieinamumas, veiklos metodai ir galimybė kurti ir kontroliuoti informacijos turinį) lemia, jog juridinio asmens dalykinė reputacija gali būti lengvai pažeidžiama. O tai gali sukelti itin neigiamus padarinius – klientų, tiekėjų bei darbuotojų praradimus, ženklius finansinius nuostolius. Kaip yra pažymėjęs B. Franklin, norint sukurti gerą reputaciją, reikia atlikti daug gerų darbų, tačiau užtenka tik vieno blogo darbo ją sugriauti.

Lietuvos teisės sistemoje juridinio asmens dalykinės reputacijos apsauga įtvirtinta įvairiuose teisės aktuose – Civiliniame kodekse, Visuomenės informavimo įstatyme, Konkurencijos įstatyme ir kt. Juridinio asmens reputaciją taip pat netiesiogiai pripažįsta ir saugo Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad juridinio asmens dalykinė reputacija gali būti pažeista ne tik paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, žeminančius dalykinę reputaciją, bet ir paskleidžiant nuomonę, kuri yra nesąžininga, neturinti pakankamo faktinio pagrindo, suponuojanti neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, yra įžeidžianti.

Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuomonė taip pat turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškraipant faktų ir duomenų; pagrįsta ir objektyvi kritika ginama, jei ji išreiškiama tinkamai – neįžeidžiant asmens, nesiekiant jo žeminti ir menkinti, o turint
pozityvų tikslą – išryškinti asmens ar jo veiklos trūkumus ir siekiant juos pašalinti.

Civilinis kodeksas įtvirtina ir tam tikras išimtis – asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla.

Vadovaujantis teisiniu reglamentavimu ir teismine praktika, juridinis asmuo pažeistą dalykinę reputaciją gali ginti tiek alternatyviais ginčo gynimo būdais, kreipdamasis į dalykinę reputaciją pažeidusį asmenį, taip pat į Žurnalistų etikos inspektorių arba Visuomenės informavimo etikos komisiją, tiek teisme.

Pažeistos dalykinės reputacijos gynimas alternatyviais gynimo būdais

1. Paneigimo arba atsakymo (replikos) teisė

Juridinis asmuo turi teisę reikalauti, kad subjektas, paskleidęs apie jį tiesos neatitinkančius bei juridinio asmens reputaciją žeminančius duomenis, juos paneigtų arba suteiktų atsakymo (replikos) teisę. Teisė į paneigimą yra dažnai tapatinama su atsakymo (replikos) teise, tačiau šios dvi priemonės nėra tapačios – Visuomenės informavimo įstatymas nustato konkrečius reikalavimus paneigimui (forma, vieta, laikas ir t.t.), kai atsakymo (replikos) teisės realizavimui nėra nustatyta jokių specialių reikalavimų.

2. Skundas Žurnalistų etikos inspektoriui

Pagrindinė Žurnalistų etikos inspektoriaus užduotis yra užtikrinti juridinių bei fizinių asmenų teises bei visuomenės apsaugą visuomenės informavimo srityje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad socialiniai tinklai (pvz., Facebook, Youtube, Instagram, TikTok) taip pat priskiriami prie visuomenės informavimo priemonių ir įeina į Žurnalistų etikos inspektoriaus apsaugos sferą.

Juridinis asmuo, manantis, kad jo dalykinė reputacija buvo pažeista, gali teikti skundą Žurnalistų etikos inspektoriui ir reikalauti, kad Žurnalistų etikos inspektorius: įspėtų informaciją paskleidusį asmenį; reikalautų, jog informacija paskleidę asmenys ją paneigtų; sudarytų asmeniui galimybę pačiam atsakyti ir paneigti informaciją.

Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintas Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimų privalomumas bei galimybė taikyti administracinę atsakomybę asmeniui, nevykdančiam sprendimo. Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimo apskundimui įstatymas numato 30 dienų terminą.

Iš Žurnalistų etikos inspektoriaus veiklos ataskaitų matyti, kad į šią instituciją dėl dalykinės reputacijos gynimo kreipiasi vis daugiau juridinių asmenų: 2021 m. gauti 44 skundai, 2020 metais gautas 41 skundas, 2019 metais – 33 skundai, 2018 metais gauti 39 skundai – beveik dvigubai daugiau palyginti su 2017 metais, per kuriuos gauta 20 skundų.

3. Skundas Visuomenės informavimo etikos komisijai

Nors Visuomenės informavimo etikos komisija turi teisę konstatuoti pažeidimus bei įpareigoti atsakingą viešosios informacijos leidėją ar skleidėją įgyvendinti paneigimo tvarką, tačiau Visuomenės informavimo etikos komisijos kompetencija yra siauresnė nei Žurnalistų etikos inspektoriaus. Visuomenės informavimo etikos komisija nagrinėja skundus, susijusius tik su profesine etika, todėl prieš teikiant skundą svarbu įvertinti Visuomenės informavimo etikos komisijos kompetencijos apimtį.

4. Skundas administraciniam teismui

Tuo atveju jei netenkina Žurnalistų etikos inspektoriaus arba Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimas, per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo arba gavimo galima kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pažeistos dalykinės reputacijos gynimas teisme civiline tvarka

1. Ikiteisminė tvarka

Prieš kreipiantis į teismą, svarbu įsivertinti, ar juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidė visuomenė informavimo priemonė ar kitas subjektas, nes nuo pažeidimą padariusio subjekto priklauso tai, ar bus privaloma pasinaudoti ikiteismine tvarka.

Sekant CK 2.24 straipsnio 2 dalimi, jei juridinio asmens dalykinę reputaciją pažeidžiantys duomenys paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), privaloma surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Į teismą kreipiamasi, jei visuomenės informavimo priemonė paneigimo nepaskelbė per dvi savaites nuo reikalavimo gavimo dienos arba jei siekiama prisiteisti turtinę ir neturtinę žalą. Pažymėtina, kad visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jei paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei.

2. Paskleista nuomonė ar informacija (žinia, duomenys)

Kaip buvo minėta, juridinio asmens reputacija ginama ne tik nuo tiesos neatitinkančios ir juridinio asmens reputacijos žeminančios informacijos (žinios, duomenų) paskleidimo, bet ir nuo nesąžiningos nuomonės, kuri neturi pakankamo faktinio pagrindo ir yra įžeidžianti. Identifikavimas, ar buvo paskleista nuomonė ar informacija (žinia, duomenys) yra svarbus renkantis gynybos būdą bei apsibrėžiant įrodinėjimo dalyką, t.y. kokias aplinkybes byloje reikia įrodyti.

3. Gynimo būdai

Jei juridinio asmens dalykinė reputacija buvo pažeista paskleidus tiesos neatitinkančią ir juridinio asmens dalykinę reputaciją žeminančią informaciją (žinią, duomenis), tuomet juridinis asmuo turi teisę teisme reikalauti: pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais dalykinę reputaciją; teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius dalykinę reputaciją duomenis; atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

Jei juridinio asmens dalykinė reputacija buvo pažeista paskleidus įžeidžiančią, nesąžiningą nuomonę, tuomet juridinio asmens dalykinė reputacija gali būti ginama pripažįstant pažeidimą, ribojant arba pašalinant publikacijas, prašant priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Paneigimas nuomonės paskleidimo atveju negali būti taikomas, nes nuomonės negalima paneigti.

Kiekvienas iš aukščiau nurodytų gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą juridinio asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą.