Penktadienio pavakarę Neringos meras Darius Jasaitis savo paskyroje socialiniame tinkle paskelbė įrašą apie tai, kad pastaruoju metu duomenimis apie jo ir žmonos nekilnojamąjį turtą domisi ne tik žiniasklaida, bet ir konkurentas būsimuosiuose rinkimuose liberalas Matas Lasauskas.

Analogiškus įrodymus apie domėjimąsi jų turtu sako gavę ir mero bendrapartiečiai, miesto Tarybos nariai Vaidas Venckus ir Arūnas Burkšas.

Į  XX a. 8-ajame dešimtmetyje JAV kilusio ir prezidentą Ričardą Niksoną iš postą išvertusio Votergeito skandalo, kai respublikonų viršūnių nurodymu buvo bandoma neteisėtai rinkti informaciją apie demokratus, mažytę kopiją panašioje istorijoje atsidūręs teisininkas M. Lasauskas tikina, kad minėtuosius duomenis rinko kliento užsakymu ir nesiruošia jų naudoti politinėje kovoje.

Darius Jasaitis ir Matas Lasauskas. vrk.lt nuotr.

Pasidomėjo dėl garsios bylos

„Artėjant rinkimams jaučiu visuomenės ir žiniasklaidos susidomėjimą mano šeimos turtu, tad teikiu informaciją viešai: Garažą su pagalbinėmis patalpomis Purvynės g. dabartinė mano sutuoktinė įsigijo 2006 m.; Žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį Klaipėdoje (0,12 ha) įsigijau 2016 m. (2022 m. baigtos sklypo dalinimo ir paskirties keitimo procedūros); Garažą Preilos g. paveldėjau 2021 m. po mamos mirties; Poilsio patalpas Purvynės g. („Marių vėtrungės“ komplekse) įsigijom 2020 m. (pirkimo ir būsto paskolos ėmimo procedūros baigtos 2022 m.). Turtas mano tėvelių namuose Preilos g.: 25 % buto su visais jo priklausiniais paveldėjau 2021 m. po mamos mirties; 23 kv. m. butą įsigijau 2021 m. brolio dovanotomis lėšomis; Palėpės dalį (4,96 kv. m.) įsigijome viešame elektroniniame aukcione 2023 m. Įvairios kalbos apie tariamą mano praturtėjimą ar statomus namus „už jūrų marių“ tėra eiliniai priešrinkiminiai plepalai…”, – penktadienį vakarop parašė D. Jasaitis.

Jis savo „poste” pažymėjo „Atvirą Klaipėdą”, tiriamosios žurnalisto centrą „Siena” bei lrytas.lt.

„Žinau, kad labiausiai domėjosi Matas Lasauskas”, – tekstą užbaigė meras.

Susisiekus su D. Jasaičiu ir pasiteiravus, kodėl gi gimė šis tekstas ir už kur atkeliavo žinios apie tai, kad domimasi jo šeimos nekilnojamuoju turtu, meras teigė, jog mintis tuo pasidomėti kilo po neseniai vykusio baudžiamosios bylos posėdžio, kurioje jam ir jo sutuoktinei teko liudyti. Pasak mero, kyšio davimu buvusiam „Neringos vandens” vadovui Dangerui Aleksandrovui kaltinamas verslininkas Tomas Petras Radikas teismo posėdžio metu ėmė vardinti visus tokius nekilnojamojo turto objektus ir klausinėjo apie juos.

„Tada ir kilo mintis užklausti Registrų centro, kas gi domėjosi mūsų turimu nekilnojamuoju turtu. Gavau išrašą. Jame matyti, kad ir „Atvira Klaipėda” domėjosi, bet čia kaip ir suprantama, jūs žurnalistai ir turite domėtis politikais, tyrinėti ir aiškintis. Bet kam to prireikė gerbiamam Matui Lasauskui? Juk nei aš jo klientas kokioje nors byloje, nei koks atsakovas. Parašiau oficialią užklausą, bet paaiškinimo iki šiol dar nesulaukiau”, – sakė meras.

Kad jo žodžiai apie M. Lasausko veiksmus nėra laužti iš piršto, meras įrodė pasidalindamas išrašu, gautu iš Registrų centro.

Vienas iš pavyzdžių, esančių Neringos mero pasidalintame išraše.

Domėjosi ir kitais konkurentais

„Žinau, kad labiausiai domėjosi Matas Lasauskas ir kitų viešų ir/ar privačių asmenų turtais neinformuojant savininkų kokiu tikslu buvo renkami duomenis. Šiuo metu savininkai ruošia oficialų kreipimąsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją pagal VĮ Registrų centro pateiktą informaciją”, – po mero „postu” pakomentavo jo kolega iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos”, Neringos tarybos narys Vaidas Venckus.

Susisiekus su juo, politikas tikino, kad išgirdęs iš mero istoriją dar iki jos paviešinimo socialiniame tinkle, iš pradžių pasijuokė, bet vėliau ir pats nusprendė irgi užsisakyti atitinkamą pažymą iš Registrų centro.

„Aptikau tą patį. Nežinau, kokiu būdu ir kodėl Mantas Lasauskas rinko informaciją apie mane. Nei kokių nors bylų turiu, nei kokio perspėjimo sulaukiau. Gruodį domėtasi, o iki šiol jokios informacijos nesulaukiau. Be to, kaip matau, buvo domėtasi konkrečiais adresais, o ten yra bendrasavininkių, kurių duomenys irgi gauti. Perdaviau savo teisininkams, kad nagrinėtų šį reikalą. Norėsiu išgirsti, kokios gi buvo domėjimosi priežastys. Ir kas svarbiausia, matyti, jog domėjosi ne kokia teisininkų kontora, o konkretus asmuo – Matas Lasauskas”, – sakė V. Venckus.

Pasak jo, teko girdėti, kad panašioje situacijoje atsidūrė ir partijos kolega, taip pat miesto Tarybos narys Arūnas Burkšas.

Pastarasis „Atvirai Klaipėdai” sakė, kad iš mero apie tokią istoriją sužinojo ketvirtadienį ir paklausė patarimo pasidomėti, ar kartais ir jis nėra tokio intereso objektas.

„Padariau užklausą. Gerai, kad sėdėjau, kai sulaukiau atsakymo. Taip ir yra. Domėjosi gruodžio 14 dieną. Nežinau, kuo gi aš galėjau sudominti. Dabar esu kaip ir visi konservatoriai, aiškinę, kad dėl Bartoševičiaus skandalo yra šoke. Esu šoke. Visiškai nesuprantu. Juk žmogus išsilavinęs, turi būti labai protingas. Kam jam daryti tokius dalykus? Suprantu, kad gal su meru kokius nors teisinius reikalus turi, bet prie ko čia aš? Juo labiau, kad žinau jį dar nuo tada, kai buvo vaikas, kartu pasportuodavome, gražiai bendraujame”, – kalbėjo A. Burkšas.

Pašnekovo teigimu, jis dar nenusprendė, ką darys toliau. Esą linksta palaukti, kaip nuspręs meras ir V. Venckus, nes čia ir teisinių išlaidų gali būti, o pats jis dar sekmadienį savaitei laiko išvažiuoja paatostogauti.

„Kai kolegos pramins kelią, žiūrėsiu, ką daryti”, – sakė A. Burkšas.

Dirbo kliento naudai?

Susisiekus su M. Lasausku jis tikino, jog duomenis apie D. Jasaičio šeimos turtą rinko pagal kliento įgaliojimą, vykdydamas teisinę užduotį. Nei apie ją, nei apie patį klientą daugiau jam pasakyti esą neleidžia Advokatūros įstatymas.

Paklausus, ar tai negali būti susiję su T. P. Radiko byla, pašnekovas tikino, kad nežino tokio asmens.

Pasiteiravus, ar jis rinko duomenis ir apie V. Venckų, M. Lasauskas sakė negalintis to dabar prisiminti.

Kadangi A. Burkšas iš pradžių neatsiliepė į žurnalisto skambutį ir perskambino jau tik po pokalbio su M. Lasausku, teko dar kartą pastarajam paskambinti ir paklausti apie A. Burkšo atvejį.

„Visi veiksmai buvo atliekami vykdant teisinius pavedimus”, – dar kartą patikino M. Lasauskas, akcentavęs, kad surinkti duomenys buvo naudojami tik tam tikslui, o ne kokiai nors rinkiminei agitacijai.

Ką sako teismai?

Kaip tik šią savaitę Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjų kolegija priėmė sprendimą administracinėje byloje, kai buvo ginčijamas Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, kad vienas advokatas, rinkdamas įrodymus, reikalingus apginti savo atstovaujamųjų klientų teises, pažeidė Bendrojo duomenų apsaugos reglamentą (BDAR).

„Atsakovas šioje administracinėje byloje Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, nutarusi, jog advokatui reikėjo gauti tik vieno iš trečiųjų asmenų turimo nekilnojamojo turto skaičių ir tą galima buvo padaryti kreipiantis į Registrų centrą su prašymu, nutarė, kad advokatas pažeidė BDAR, todėl inspekcija sprendimu taip pat pareiškė advokatui papeikimą. LVAT byloje nustatė, kad pareiškėjas yra advokatas, ir atstovaudamas klientus civilinėse bylose, atliko paiešką bei suformavo tretiesiems asmenims priklausančio NTR duomenų išrašą, peržiūrėjo tretiesiems asmenims dalinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto duomenis”, – rašoma teismo pranešime spaudai.

LVAT šioje byloje konstatavo, kad advokatai turi teisę gauti Registre tvarkomus duomenis, reikalingus teisinėms paslaugoms – teisės konsultacijoms (patarimams teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimui, atstovavimui teisės klausimais, gynybai bei atstovavimui bylų procese. Tai yra viena pagrindinių advokato teisių, tačiau konkrečiu atveju būtina įvertinti pareiškėjo įrodymus dėl Registro duomenų reikalingumo, t. y. jų ryšio su teisinių paslaugų teikimu.

„Pareiškėjo pateikti procesiniai dokumentai civilinėse bylose bei pateikti paaiškinimai patvirtino, kad pareiškėjas Registro duomenis naudojo, siekdamas įrodyti konkrečias aplinkybes civilinėse bylose, t. y. pareiškėjas pagrindė Registro duomenų reikalingumą, jų ryšį su teisinių paslaugų teikimu. Atsižvelgęs į advokato diskreciją pasirinkti konkrečias priemones kaip ir (arba) kokia apimtimi konkreti teisinė paslauga turėtų būti teikiama, ir įvertinusi tai, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo naudoti Registro duomenys civilinėse bylose nėra akivaizdžiai nesusiję su šiose bylose įrodinėtinomis aplinkybėmis, LVAT padarė išvadą, kad pareiškėjas negalėjo būti laikomas pažeidusiu BDAR 5 straipsnio 1 dalies c punkte įtvirtintą duomenų kiekio mažinimo principą”, – konstatavo LVAT.