Pirmos instancijos teismas patvirtino, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba (ŽEIT), tirdama vadinamųjų Palangos dušinių savininkės Natalijos Zolotnitskajos ir kitų asmenų skundą, pagrįstai nenustatė jokių pažeidimų dienraščio „Lietuvos rytas“ 2021-ųjų birželį paskelbtoje publikacijoje „Garsiosios dušinės uždarytos, o jų savininkai – užsisklendę“.

Vietoje dušinių Palangoje, Meilės alėjoje, pastatytas Natalijai Zolotnitskajai priklausantis statinys. Martyno Vainoriaus nuotr.

Į ŽEIT dėl minėtosios publikacijos buvo kreipusis ne tik N. Zolotnitskaja, bet ir Jurijus Zolotnitskis, Olga Popova bei bendrovės „Seafishtrade“ ir „Agroinvest“.

Zolotniskiai nurodė, kad jų garbę ir orumą pažemino šie publikacijos teiginiai: „Lietuvos ryto“ šaltinių teigimu, skandalingųjų dušinių statybą galėjo finansuoti prieš keletą metu iš Vakarų Sibiro regione esančio Kemerovo miesto į Kaliningradą persikėlusi gyventi vyresnė J. Zolotnitskio sesuo Margarita Zolotnitskaja”; „Kalbama, kad Rusijos oligarchams priklausiusi moteris iš Kemerovo atsivežė 40 mln. JAV dolerių ir Kaliningrade pradėjo investuoti į nekilnojamąjį turtą”; „Kurį laiką Lietuvoje negalėdamas dirbti D. Rakauskas išvažiavo projektuoti į Kaliningradą ir čia susitiko su M. Zolotnitskaja, pagal kurios užsakymą ten projektavo pastatus. Artimai susidraugavę jie tapo pora, o D. Rakauskas dėl to paliko savo šeimą”; „Kalbama, kad K. Gečui panorus atsikratyti probleminių statybų kopose D. Rakauskas galėjo tarpininkauti surandant pirkėją – turtingą rusę M. Zolotnitskają. Tačiau nebaigtų dušinių statybą iš K. Gečo pirko ne ji pati, o jos brolio žmona Natalija”; „Palangiškiai pasakoja, kad atnaujinus statybas kopose 2016 metų pabaigoje ant statybvietės tvoros matę informacinę lentelę, kurioje nurodyta, kad objekto užsakovė yra M. Zolotnitskaja”.

Skundo autoriai dėstė, kad rekonstrukcijos darbai buvo finansuota tik jų lėšomis, kurios nėra susijusios su jokiais oligarchais iš Rusijos Federacijos. J. Zolotnickis nurodė, jog neturi ir niekada neturėjo sesers vardu Margarita. Taip pat buvo dėstoma, kad publikacijoje esą vartojama neapykantos kalba, siejama su asmenų priklausomybe rusų tautybės žmonėms, kurstomas visuomenės priešiškumas ir kt.

„Seafishtrade“ skundą rašė dėl publikacijos teiginio „manoma, kad N. Zolotnitskajos vardu užrašytą vilą, kurią sudaro du korpusai su atskirais įėjimais, Palangos kopose pasistatė abu „Seafishtrade“ akcininkai“. Esą jis neatitinka tikrovės. „Agroinvest“ skunde dėstė, kad tikrovės neatitinka teiginys, jog ji pastaruoju metu jokios veiklos nevykdo.

Visgi ŽEIT šiuos skundus pripažino nepagrįstais ir tada jų autoriai jau kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. 

Bylą išnagrinėjusi kolegija, kurią sudarė teisėjos Gitana Butrimaitė,  Vita Valeckaitė ir Jolita Rasiukevičienė, konstatavo, kad fizinių asmenų tautybės ir galimos finansinės padėties nurodymas savaime negali būti vertinamas kaip keliantis kokias nors aliuzijas į neapykantos kurstymą.

Nesutiko teismas ir su pareiškėjų argumentais, kad publikacijoje pateiktos tik žinios, o ne nuomonė.

„Nuomonėmis pripažintuose teiginiuose buvo vartojami tokie žodžiai: „Lietuvos ryto šaltinių teigimu“, „galėjo“, „kalbama“, „palangiškiai pasakoja“, „manoma“. Ir šie žodžiai bei jų junginiai pagrįstai sudarė pagrindą atsakovui ginčo informaciją vertinti ne kaip kategorišką informacijos tvirtinimą, kuriai gali būti pritaikomas tiesos ir tikslumo kriterijus, o kaip subjektyvų svarstymą, nuomonę”, – rašoma teismo sprendime. 

Jame priminta ir Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad iš viešosios informacijos rengėjo (skleidėjo) negalima reikalauti absoliutaus tikslumo, o galima reikalauti tik elgtis sąžiningai, t. y. sąmoningai neiškraipyti ar nutylėti informacijos, siekiant įžeisti ar pažeminti kitą asmenį.

„Darytina išvada, kad žurnalistų etikos inspektorius teisingai konstatavo, kad viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) publikacijoje pateikė visuomenę dominančią informaciją apie pastatą, visai šalia Baltijos jūros kranto, ir ypač dėl to, kad prieš tai jis buvo bendro naudojimo. Žinios ir nuomonės publikacijoje buvo paskelbtos sąžiningai ir etiškai, neformuluojant žeminančio pobūdžio apibūdinimų. Pagrindinių visuomenės informavimo principų pažeidimų nenustatyta”, – rašoma sprendime, kuris dar gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. 

ISTORIJA

Prokuratūra du kartus – 2019 ir 2020 m. – buvo konstatavusi, kad vila vietoje buvusių dušinių pajūryje iškilo jo savininkui įvykdžius visus teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir sąlygas bei teismo įpareigojimus.

Atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad senasis 1975 m. čia iškilusių dušinių pastatas 1993-1994 m. buvo nugriautas tik iki pamatų. Statyba šiame sklype buvo pradėta dar 2007 m. spalio pabaigoje – lapkritį. Kiek vėliau, 2008 metais, ji buvo pripažinta savavališka, o dėl jos padarinių pašalinimo pradėtas teismo procesas. Po ketverių metų, 2012 m., teismas įpareigojo statytoją pašalinti savavališkos statybos padarinius parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiančius dokumentus. Kai šie teismo reikalavimai buvo įvykdyti, 2014 metais išduotas statybos leidimas statinio rekonstrukcijai įteisino 2007 m. rudenį pradėtus statybos darbus.

Teritorija, kurioje stovi pastatas, priskiriama Pajūrio juostai. Vadovaujantis Pajūrio juostos įstatymu, tiek nauja statyba, tiek pastato rekonstrukcija čia yra galima, jokie kategoriški draudimai joje netaikomi. Tiesa, šioje teritorijoje neleidžiami gyvenamosios paskirties statiniai. Tad prokurorai kartu akcentavo, kad šis privatus nekilnojamo turto objektas, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, gali būti naudojamas tik kaip negyvenamosios paskirties poilsio aptarnavimo (rekreacinis) pastatas. Dėl to gyventi jame nei nuolat, nei laikinai, nėra galima. Užtikrinti statinio naudojimo pagal paskirtį kontrolę yra Palangos savivaldybės funkcija.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dukart atsisakė nagrinėti skundą dėl tokių prokuratūros sprendimų.