Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą, kuriuo žvejyba Kuršių mariose apribota trečdaliu.

Tačiau nė rašalui nuo šio įsakymo nespėjus išdžiūti, žvejai verslininkai ėmė priekaištauti dėl esą žlugdomo jų verslo, grasina kreiptis į teismą ir Europos Komisiją.

Per daug intensyvi verslinė žvejyba

Nuo sausio 17 d. įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas, kuris numato, kad Kuršių mariose nebebus galima naudoti kai kurių verslinės žvejybos įrankių, mažinamas leidžiamų naudoti žvejybos įrankių skaičius. Įgyvendinus šias priemones, šiame vandens telkinyje bus pagerinta sterkų, žiobrių, ešerių, lašišų, šlakių, ungurių išteklių būklė. Mokslinių tyrimų duomenimis, sterkų išteklių būklė Kuršių mariose yra bloga, mažėja bendras žuvų gausumas ir biomasė. Viena iš prastos šių žuvų būklės priežasčių – per daug intensyvi verslinė žvejyba Kuršių mariose ir Baltijos jūros priekrantėje.

Tačiau tai, kad žuvų išteklių padėtis Kuršių mariose darosi grėsminga, neįtikina žvejų verslininkų ir ribojimais jie viešai piktinasi. Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Siga Jakubauskienė žiniasklaidai kalbėjo, kad Kuršių marių žvejams ribojimai buvo netikėti, esą jiems reikia laiko pasiruošti tokiems pokyčiams, ko verslas nesuspėjo. Tinklais ir gaudyklėmis žuvis gaudantys žvejai skundžiasi, kad dėl šio įsakymo daliai jų gresia bankrotas, jie savo ruožtu išsakė ketinimą aplinkos ministeriją (AM) paduoti į teismą. Pasigirdo kalbų, kad jie planuoja kreiptis ir į Europos Komisiją.

Kad tokie ribojimai verslininkams neturėjo būti staigmena, asociacijos „LT žuvys“ pranešime spaudai kalba šios asociacijos prezidentas Martynas Počebutas.

Pasak jo, verslininkai seniai galėjo numatyti, kad vienokie ar kitokie ribojimai bus, nes jau nuo 2021 metų Seime svarstomas Žuvininkystės įstatymo projektas, kuriuo buvo siekiama visiškai uždrausti verslinę žvejybą vidaus vandenyse, įskaitant ir Kuršių marias. Jį taip pat stebina ir žvejų verslininkų ketinimas skųsti AM sprendimą teismui.

„Mes puikiai suprantame, kiek kainuoja lėšų ir laiko bylinėtis su valstybinėmis institucijomis. Jeigu verslininkai tikrai vos galą su galu suduria, iš kur pas juos tokie pinigai visiems teisminiams ginčams ir lobizmui? Kas juos finansuoja?“, – cituojamas M. Počebutas.

Lietuvai priklauso tik ketvirtadalis Kuršių marių ir dėl to dažnai viešojoje erdvėje žvejai verslininkai skleidžia mitą, kad rusų žvejai išgaudys mūsų žuvį. Tačiau Rusijos žvejai negali tinklų ar gaudyklių statyti mūsų teritoriniuose vandenyse – tai būtų grubus pasienio ruožo kirtimo pažeidimas. Tai patvirtina ir AM Gamtos apsaugos politikos grupės specialistas Vilmantas Graičiūnas.

„Be jokios abejonės, rusai neturi jokios teisės žvejoti mūsų teritorijoje. Tai būtų nelegalus sienos kirtimas, mūsų pasieniečiai to neleidžia“, – pabrėžė jis.

Pasak V. Graičiūno, tiek Lietuvos, tiek Rusijos žvejai verslininkai turėdavo savo žvejybos limitus, tačiau rusai mūsų žvejams turėjo priekaištų dėl sterkų pergaudymo.

Žuvų migracija nesikeis

Dar vienas skleidžiamas mitas, kad apribojus mūsų žvejus verslininkus, Rusijos žvejai pasididins žvejybos kvotas ir tokiu būdu išgaudys mūsų žuvį. Su tuo nesutinka Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė. Jo teigimu, rusai iki šiol neišgaudydavo žuvų pagal savo turimas kvotas. O tai reiškia, kad jie nepagauna žuvies savo vandenyse tiek, kiek galėtų. Be to, rusai Kaliningrado srityje turi ir žuvivaisos skyrių, kuriame išaugintą žuvų mailių išleidžia į Kuršių marias. Nemažiau svarbu žinoti, kad per mūsų Kuršių marias eina ir žuvų migracijos keliai, todėl sumažinus tinklų ir marinių gaudyklių skaičių Kuršių mariose, žuvys tikrai nepamirš savo senųjų kelių ir nemaža dalis nerš mūsų vandenyse.

„Pažiūrėkime į migruojančias žuvis, pavyzdžiui, jūrinį syką. Jo migracijos keliai eidavo per Lietuvos teritoriją. Rusai iki šiol bando atkurti šią žuvį dirbtinio veisimo pagalba. Šios žuvys surenkamos tinklais ne Kuršių mariose, o Baltijos priekrantėje, t. y. žuvys, bandančios įplaukti į Kuršių marias, tiesiog surenkamos. Dar viena mums svarbi žuvis – žiobris. Žiobriai migruoja į Nemuną, žinoma, dalis jų patraukia į Rusijos upelius, tačiau dauguma jų kyla Nemunu“, – aiškina biologas R. Dailidė.

M. Počebutas pastebi, kad karo Ukrainoje kontekste imta manipuliuoti, esą jei ne mūsų žvejai verslininkai, tai rusai išgaudys žuvis. „Rusų veiksmai Ukrainoje yra nepateisinami ir sveiku protu nesuvokiami. Tai šalis agresorė, tačiau ištraukti „ruso kortą“ kalbant apie Kuršių marias – žema. Norint suprasti žvejybos šiame vandens telkinyje specifiką, reikia žinoti apie žuvų migraciją, akvatorijas. To dažniausiai žmonės nežino ir nesidomi, todėl lengvai pasiduoda manipuliacijoms“, – sako „LT žuvys“ asociacijos vadovas.

Sterkų drastiškai mažėja

Itin didelį susirūpinimą Kuršių mariose kelia sterkų populiacija. Šių itin vertingų žuvų kiekvienais metais mažėja. Ichtiologai jau kuris laikas siūlo riboti šių žuvų verslinę žvejybą. 2022 metų Gamtos tyrimų centro ataskaitoje konstatuojama, kad sterkų ištekliai yra mažesni nei daugiametis vidurkis.

„Pergaudyti ne tik sterkai, bet ir jų maistas. Kalbu apie tai, kad didstinčių mažėjimas turi reikšmingos įtakos ir sterkų populiacijai. Vis dėlto, didžiausią įtaką padarė žmogus, nes motininės sterkų bandos buvo tiesiog išgaudytos“, – atvirai kalba biologas R. Dailidė.

Daug straipsniuose kalbama apie žvejų verslininkų ribojamą, tačiau nutylima, kiek kitų verslų žlugo, ar buvo prisiversti persiorientuoti dėl verslinės žvejybos.

Ilgametės laidos žvejams „Viename gale kablys“ vedėjas Paulius Korsakas į pajūrį iš Vilniaus atsikėlė prieš penkiolika metų būtent dėl to, kad Kuršių marios buvo laikomos tikra žvejų Meka. Tačiau metams bėgant žuvų Eldoradas ėmė tuštėti, o kritiniu laikotarpiu Paulius vadina pastaruosius septynerius metus, kai žuvies smarkiai sumažėjo. Jis taip pat pasakoja apie žvejybos gidus, kurie buvo priversti parduoti savo katerius, nes nebegalėjo klientų plukdyti į marias ieškoti trofėjinių laimikių. Kiti žvejybos gidai persiorientavo ir į marias plukdo nebe žvejus, o poilsiautojus, turistus. Dar daugiau, garsus žvejas sako, kad ir laidą „Viename gale kablys“ vis rečiau filmuoja Kuršių mariose ar Nemuno deltoje, nes čia surasti didesnių žuvų vis sunkiau.

„Mūsų verslinė žūklė nepamatuota ir neproporcinga. Plėšrios žuvies mažėja drastiškai. Sterkų, ešerių, lydekų klausimas pats skausmingiausias. Matydavome turgavietėse ant prekystalių 30–35 cm dydžio sterkiukus. Tai sterkų vaikai, kurie nespėdavo išneršti. Kuršių mariose mirksta ne tik neprotingo dydžio tinklai, gaudyklės, bet ir jų kiekiai nenormalūs“, – atvirai kalba P. Korsakas.

Panašios nuomonės laikosi ir M. Počebutas. Pasak jo, verslinės žvejybos ekonominė vertė yra stipriai kvestionuojama, nes žvejai verslininkai ne taip jau retai kalba, kad dirba nuostolingai, užsimena apie darbuotojams mokamą minimalų atlyginimą.

„Vien žvejai mėgėjai įsigydami žvejybos leidimus 2022 metais į biudžetą įnešė 1,6 mln. eurų. O kur dar papildomi mokesčiai, kuriuos sumoka žvejybos reikmenų parduotuvės, kaimo sodybos, kurias žvejai nuomojasi, pilami degalai, lankomos kavinės. Kokiais skaičiais galėtų pasigirti žvejai verslininkai?“ – klausia M. Počebutas.

Žuvį perka iš žuvų ūkių

Viešojoje erdvėje kalbama, kad uždraudus ar apribojus verslinę žvejybą, pajūryje neliks žuvies.

Tačiau rūkyklos Kunigiškėse savininkas Rolandas sako, kad vietos žvejai retai kada pasiūlo žuvies, todėl jau kuris laikas perka importinę arba iš akvakultūros ūkių. Dažnai ant prekystalio guli afrikiniai šamai, vaivorykštiniai upėtakiai ar akvakultūroje užauginti unguriai.

„Nėra pas mus žuvies, nelabai ką ten pagauna. Be to, smulkios žuvies klientai nenori, kas valgys ašakas? Karšiai daugiausia atvyksta iš lenkų, jūros ešeriai, skumbrės iš Norvegijos, Danijos. Taip pat perku afrikinius šamus, vaivorykštinius upėtakius iš mūsų žuvų ūkių. Žmonėms jokio skirtumo, žuvis pagauta iš jūros ar užauginta, jos skonis visai nesiskiria“, – rūkomų žuvų asortimentą pajūrio rūkykloje pristato Rolandas.