Kandidatai į Klaipėdos miesto mero poziciją atsakė į Klaipėdos bendruomenių asociacijos (KBA) iniciatyvinės grupės pateiktą klausimą: kaip manote, ko labiausiai nori/tikisi klaipėdiečiai iš savivaldybės? Taip pat jų buvo paprašyta išvardinti tris pačius svarbiausius dalykus, kuriuos įmanoma realiai įgyvendinti, o pasiektus rezultatus būtų galima pamatuoti.

Deja, ir vėl ne visi kandidatai atsakė. Gal bijojo pristatę savo poziciją stipriai nepataikyti į rinkėjų lūkesčius, o kiti gal branginosi ir nemanė, kad kažkokiai bendruomenių asociacijai verta skirti jų brangų dėmesį, dar kiti galėjo daug dirbti ir nerasti laiko. Trumpiau išeina – BBD
(bijojo/branginosi/dirbo).

Atsakymai pateikiami kandidatų pavardžių abėcėlės tvarka:

Birutė Andruškaitė, Laisvės partija

Birutė Andruškaitė. Martyno Vainoriaus nuotr.

Atliepdama gyventojų klausimus, kurie jau ilgą laiką yra labai svarbūs didžiajai daliai Klaipėdos miesto šeimininkų, siekčiau šių sprendimų:

1. Savivalda turi būti arčiau žmonių. Turime auginti gyventojų įsitraukimą į sprendimų priėmimą ir dalyvaujamasis biudžetas suteikia šias sprendimo teises gyventojams. Šiandien skiriami 100 tūkst. Eur nėra pakankamai reikšminga suma. Siūlomas sprendimas būtų procentinė savivaldos biudžeto dalis, skiriama pagal gyventojų išreikštus balsus. Taip ne tik įgyvendintume gyventojų poreikius atitinkančius žingsnius, tačiau ir augintume įsitraukimą į sprendimų priėmimą. Be siekio būti mere arti žmonių ir drąsiai, atvirai bendrauti su miesto šeimininkais, siekiu priartinti gyventojus prie savivaldos, sukuriant e-savivaldos sprendimą aiškiam aktualios informacijos pateikimui ir gyventojų įsitraukimui. Tai leistų gyventojams ne klaidžioti tarybos posėdžių dokumentuose, bet aiškiai ir savalaikiai matyti bei suprasti svarstomus klausimus. Toks žingsnis ilgainiui galėtų turėti ir patariamąją funkciją, leidžiant gyventojams lengvai išreikšti savo nuomonę.

2. Parkavimo mieste klausimas- vienas labiausiai rūpimų gyventojams. Siūlau į jį pažiūrėti skirtingais kampais ir siekti ne tik įrengti daugiau parkavimo aikštelių mieste, bet ir suteikti visas galimybes tiems, kas mielai pasirinktų dviratį arba viešąjį transportą. Čia reikės atidumo peržiūrint infrastruktūrą ir suprastruktūrą, pvz. ar pakanka vietų, kur galima saugiai palikti dviratį. Taip pat prireiks sprendimų viešojo transporto populiarinimui ir čia miesto vadovas gali pademonstruoti lyderystę, renkantis tvaresnį judumo sprendimą kelionei į darbą.

3. Turiu pripažinti, kad nėra nei vieno atsakymo, kuris galėtų imti ir išspręsti visas mieste esančias problemas, nes miestas yra ekosistema, kur viskas svarbu. Tą ekosistemą mes esame apleidę ir miesto gyventojai (bei svečiai) tikrai neleis atidėti į šoną taršos klausimų. Čia kompromisų būti negali ir tos penkios taršos matavimo stotelės, kurių niekaip neįsigyjame, parodo, kad nei energijos, nei drąsos šiandien savivalda neturi. Sprendimai turi būti aiškūs: ne 5, o 50 taršos matavimo stotelių, duomenys – atviri, pateikiami realiu laiku, monitoringą atlieka nepriklausoma organizacija. Tada žengiame toliau, atverdami gyventojams prieigas prie Kuršių marių. Lygiagrečiai būtina lygiaverčiai atstovauti miestą uosto valdyme, prisiimant ne tik akcininko teises, bet ir pareigas.

Giedrius Bindza, Darbo partija – BBD

Artūras Bogdanovas, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos”

Artūras Bogdanovas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, sarašo nr.7, nuomone, yra daugiau negu trys svarbiausi dalykai, ko klaipėdiečiai tikisi iš savivaldybės. Su mūsų siūloma programa susipažinti www.demokratai.lt/klaipeda arba facebook.com/Kasdien.uz.Klaipeda

Klaipėda yra miestas, kuriame turi būti patogu kasdien. Todėl būtina pagaliau išspręsti automobilių stovėjimo aikštelių su daugiau vietų automobiliams gyvenamuosiuose mikrorajonuose problemą. Rezultatą pamatuoti bus labai lengva – klaipėdiečiai nesunkiai įvertins, ar darbas atliktas pusėtinai ar visu šimtu procentų.

Klaipėda – žalias miestas ištisus metus. Taršos mažinimą pradėsime nuo „Žaliosios bangos” miesto eisme plėtros. Klaipėdiečiams bus labai nesudėtinga įvertinti, kiek laiko jie praleidžia automobilyje vykstant į ir iš darbo. O savivaldybei nesudėtinga bus pamatuoti kiek mažėja išmetamųjų dujų sukeliama tarša Klaipėdoje.

Nė kiek nemažiau svarbu, kad Klaipėda būtų patrauklus miestas kiekvienam. Todėl bus išspręstas vaikų darželių ir mokyklų tinklo šiaurinėje miesto dalyje trūkumas. Šeimos, kurios nesulaukia kur vesti savo vaikus ugdyti, labai nesudėtingai galės atsakyti ar jau pakanka vietų jų atžaloms vaikų darželiuose ir mokyklose.

Saulius Budinas, Liberalų sąjūdis – BBD

Ligita Girskienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga

Ligita Girskienė. Martyno Vainoriaus nuotr.

Mūsų mieste piliečių nuomonės niekas neklausia ir nepaiso. Viską sprendžia kabinetuose susėdę valdininkai. Miestas planuojamas iš paukščio skrydžio. Jei visuomenė pabando pateikti pasiūlymus, pasakyti pastabas ar pan., dažniausiai būna apkaltinti nekompetencija, politikavimu. Tai turi baigtis. Įvairios visuomenės grupės turi turėti galimybę pareikšti nuomonę įvairiais, su miesto planavimu, plėtra, finansinių išteklių naudojimu, susijusiais klausimais. Reikėtų didinti bendruomenės įtrauktį į sprendimų priėmimą, bet ne dėl varnelės, o realiai. Rodiklis gali būti pamatuotas nustatant bendruomeniškumo indeksą.

Kita problema – nepotizmas, skaidrumas pirkimuose ir informacijos prieinamumas. Vis dar didelė dalis valdininkų ir valstybės tarnautojų nėra linkę tinkamai deklaruoti viešųjų ir privačiųjų interesų. Dažnai deklaracijose nurodoma tik minimali informacija. Nors Klaipėdos miesto savivaldybės administracija yra priėmusi sprendimus savivaldybės tinklapyje viešai skelbti savivaldybės tarybos narių, savivaldybės institucijų vadovų ir jų pavaduotojų, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų, valstybės tarnautojų einančių institucijų ar įstaigų struktūrinių padalinių vadovų ir jų pavaduotojų deklaracijų duomenis, sprendimas nėra vykdomas. Nėra vykdoma ir kontrolė. Susidaro palanki terpė korupcijai, nepotizmui ir pan. Nepotizmas, mano nuomone, išlieka labiausiai paplitusia korupcijos forma Klaipėdos miesto savivaldybėje ir tai yra tiesiogiai susiję su netinkamai įgyvendinamu Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu. Tiesioginiai vadovai vis dar neturi galimybių susipažinti ir nėra susipažinę su jiems pavaldžių asmenų privačių interesų deklaracijose pateiktais duomenimis ir nevykdo pareigos neskirti pavaldiems asmenims užduočių, susijusių su įstaigomis, įmonėmis, kuriose jie turi privačių interesų (akcijos, artimų asmenų darbas, narystė ir pan.), ar kitų užduočių, galinčių sukelti interesų konfliktą. Šią problemą būtina spręsti nedelsiant. Tai įneštų daugiau skaidrumo ir vykdant įvairius pirkimus.

Trečias svarbus dalykas, kurio tikisi visuomenė – projektų administravimo kokybė ir įgyvendinimo efektyvumas. Mano nuomone Klaipėdoje visos pastangos koncentruojamos į lėšų įsisavinimą, nors ir šioje srityje yra daug problemų. Neskiriama dėmesio arba jos skiriama per mažai projektų kokybei, ypač jei tai yra „kietieji” infrastruktūriniai projektai. Dažnai projektų įgyvendinimas vėluoja, o pridavimas vyksta kabinete. Sakau tai atsakingai. Būtina paskirti už kiekvieno projekto įgyvendinimą atsakingą asmenį ir periodiškai vykdyti projekto įgyvendinimo eigos kontrolę. Projektų priėmimas turi vykti faktiškai nuvykstant į objektą ir atidžiai jį apžiūrint specialistams. Atrodo savaime aiškus dalykas, tačiau ir pačiai teko susidurti ne kartą su atvejais, kada pridavimo aktą pasirašę asmenys objektą pirmą kartą pamatė atsiradus brokui.

Vytautas Grubliauskas, Lietuvos socialdemokratų partija – BBD

Audrius Petrošius, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Audrius Petrošius. Martyno Vainoriaus nuotr.

Mūsų su komanda šūkis – NAUJO AMŽIAUS KLAIPĖDA, o tai reiškia ir naują standartą kiekviename darbe. Klaipėdai ir miestiečiams nebeužtenka „paspręsti” problemas, norime kokybiško ir europinius standartus lenkiančių klausimų sprendimų.

1. Kompleksiškesni ir spartesni gyvenamosios aplinkos infrastruktūros darbai – tai ne pavienių kiemų tvarkymas, tačiau visų atitinkamo kvartalo kiemų sisteminis sutvarkymas, apimant visus elementus: parkavimo vietas, apšvietimą, takus, želdinius ir laisvalaikio bei poilsio erdves.

2. Mažesnės eilės pas gydytojus. Didžioji dalis šios srities klausimų sprendžiama nacionaliniu lygiu. Jau dabar imtasi iniciatyvos prailginti siuntimų pas specialistus galiojimo terminus, matyt, kad bus priimtas sprendimas, jog siuntimus galės išrašyti ir skubiosios pagalbos gydytojas, todėl pacientui, atvykus į priimamąjį, vėliau nebereikėtų atlikti papildomų nereikalingų žingsnių. Mes, kaip savivalda, galime ženkliai prisidėti ten, kur yra savivaldai deleguota valstybės funkcija – pirminės sveikatos priežiūros grandyje. Atsikratę didelių išlaidų, kurias savivaldybė patirdavo kasmetiniam ligoninės ir GMP stoties išlaikymui, nuo šiol galėsime skirti visą dėmesį tiesioginei savo funkcijai – sutaupytas lėšas nukreipti į pirminės sveikatos priežiūros sistemos tobulinimą.

Pastatysime naują Jūrinininkų polikliniką, rekonstruosime Klaipėdos miesto polikliniką (vadinama 3-oji). Sukursime sistemą, kai susirgus ar dėl kitų priežasčių negalint tam tikros srities specialistams priimti pacientų, eilės bus paskirstytos, nukreipiant juos pas tuo metu dirbančius specialistus kitose įstaigose.

3. Švarus oras ir aplinka mieste. Tai ne tik svarbi, bet būtina sąlyga kiekvienam miestiečiui. Veiksime kompleksiškai skirtingomis kryptimis:

sistemingai vykdysime oro taršos monitoringą, bendradarbiaudami su Klaipėdos universiteto mokslininkais, kad stebėjimo metodikos užtikrintų duomenų tikslumą. Principingai reikalausime laikytis teisės aktų reikalavimų aplinkosaugos srityje. Siekdami mažinti neigiamą uosto įmonių poveikį Kuršių marioms, reikalausime, kad visoje Klaipėdos uosto teritorijoje būtų surenkamos ir valomos paviršinės nuotekos;

siekdami mažesnės krovininio transporto keliamos oro taršos, su valstybės pagalba ne tik pabaigsime šiuo metu įrenginėjamą estakadą per Šilutės pl., bet pertvarkysime ir Baltijos/Taikos prospektų sankryžą, kuri taip pat taps dviejų lygių. Tokiu būdu užtikrinsime operatyvesnį iš uosto išvažiuojančio krovininio transporto išvykimą iš miesto;

viešojo transporto srityje toliau sparčiai vykdysime transporto priemonių elektrifikaciją, diegsime išmanaus srautų valdymo (žalių koridorių) sistemas kasdieniam gyventojų transportui;

deramą dėmesį skirsime žaliųjų plotų bei poilsio zonų kūrimui mieste, atversime daugiau erdvių prie vandens telkinių, pirmiausia, viešam naudojimui pritaikant AB „Klaipėdos energija“ teritoriją, esančią centrinėje miesto dalyje, taip pat inicijuojant procesus dėl galimos KLASCO teritorijos konversijos.

NAUJO AMŽIAUS KLAIPĖDOJE suteiksime daugiau energijos ir veržlumo numatytų tikslų įgyvendinimui, kad mieste gerai jaustųsi visi gyventojai – nuo pačių mažiausių iki senjorų.

Naglis Puteikis, Tautos ir teisingumo sąjunga – BBD

Arvydas Vaitkus, visuomeninis rinkimų komitetas

Arvydas Vaitkus. Martyno Vainoriaus nuotr.

1. Miesto valdžios institucijos privalo gerinti komunikaciją su miesto gyventojais. Miesto valdžios bendravimo stoką su klaipėdiečiais įvardina visos mieste veikiančios bendruomenės. Todėl ateityje ketiname organizuoti reguliarius susitikimus su gyventojų, soc. rūpybos įstaigų, kultūros sektoriaus, švietimo ir kitų miesto bendruomenių atstovais, siekiant sukurti aktyvią komunikacinę rutiną su kuo platesniu visuomenės nuomonių atstovų ratu. Taip pat peržiūrėsime esamą savivaldos struktūrą ir imsimės priemonių didinti žmogiškųjų išteklių ir technologinius pajėgumus komunikacijos srityje. Pasitelkiant šiuolaikines priemones užtikrinsime, kad į kiekvieną miestiečio laišką ir užklausą būtų atsakyta. Šios veiklos rezultatus bus galima sekti tiek statistiškai pagal atsakytas gyventojų užklausas, tiek ir stebint besikeičiantį žmonių požiūrį į miesto savivaldą.

2. Klaipėdos mokyklų renovacijos klausimas privalo būti išspręstas per ateinančius 4 metus, nes šiandien kartu su jaunąja miesto karta mokyklose dažniausiai auga ir pelėsis. Esame pasiruošę parengti 4-ių metų baigtinį Klaipėdos mokyklų renovacijos planą. Taip pat ketiname pateikti bent du ekonomiškai patrauklius naujų mokyklų statybos projektus, kurių sporto ir laisvalaikio erdvės būtų atviros ir miesto neformalaus ugdymo veiklų organizatoriams bei kitiems aktyviems miesto bendruomenės nariams.

Ketiname operatyviai imtis ir sprendimų plečiant Klaipėdos ikimokyklinių įstaigų infrastruktūrą. Mūsų planuose numatyta įgyvendinti mobilių modulinių klasių programą, kuri padėtų lanksčiai spręsti mokyklų ir ikimokyklinių ugdymo įstaigų patalpų trūkumo mieste problemą. Tokias sistemas matėme Skandinavijos šalyse bei Vokietijoje ir jos pasiteisino praktikoje.

Šių procesų naudą bus galima vertinti pagal užbaigtus projektus, akivaizdžiai pagerėjusia miesto ugdymo įstaigų infrastruktūrą ir mažesnes eiles į miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas.

3. Transporto ir eismo problemos mieste šiandien reikalauja ryškių sisteminių sprendimų. Klaipėda yra vos 150 tūkst. gyventojų miestas, su trimis pagrindinėmis magistralinėmis gatvėmis, tačiau jis vis vien kenčia nuo automobilių spūsčių ypač piko valandomis. Todėl ketiname inicijuoti Pietinio aplinkkelio statybos projektą, kuris, aplenkiant miesto gatves, iš Šilutės plento ir pietinės uosto dalies nukreiptų krovininio transporto srautus į kelią Klaipėda – Šilutė (kelias Nr. 141). Taip pat imsimės iniciatyvos iškelti Naujosios perkėlos vasaros srautą (virš 0,5 mln. automobilių) iš miesto centro į pietinę uosto dalį per Pietinį aplinkkelį, kur būtina įrengti naują perkėlą į Smiltynę.

Mūsų programiniuose planuose yra ir nuovažos nuo Palangos plento į Tilžės gatvę įrengimas, traukinių eismo miesto teritorijoje ribojimas, Lypkių gatvės įvažos į Šilutės- Klaipėdos kelią projekto užbaigimas ir kiti reikšmingi projektai, kurių įgyvendinimo naudą bus galima matyti per akivaizdžiai sumažėjusias automobilių spūstis ir pagerėjusius taršos rodiklius mieste.

Reikalausime LR Vyriausybės ir Susisiekimo ministerijos priimti mūsų parengtą Vyriausybės nutarimo projektą, kuriame numatoma krovininio geležinkelio sąstatų nukreipimą į uosto kompanijas tiesiogiai, nevažiuojant per visą miestą. Atlaisvėtų Tilžės g. ir Rimkų g. sankryžos, mieste neliktų geležinkelio keliamų vibracijų. Taip pat ketiname peržiūrėti ir apmokestinimo už parkavimą sistemą mieste. Neteisinga, kad žmonės gyvenantys savo rajone už parkavimą turi mokėti daugiau nei į rajoną atvykstantys. Taip pat svarstysime galimybę mokamo parkavimo prievolę centrinėje miesto dalyje taikyti pagal sezoniškumą. Savo programoje taip pat esame aiškiai numatę, kad visos lėšos, surenkamos mieste už transporto priemonių parkavimą, turi būti skiriamos naujų parkavimo vietų įrengimui daugiabučių namų kiemuose. Šių iniciatyvų rezultatus mieste taip pat bus galima aiškiai stebėti didėjančiu parkavimo vietų bei mažėjančiu baudų už netinkamai priparkuotus automobilius skaičiumi.

Remigijus Žemaitaitis, Partija „Laisvė ir teisingumas”

Remigijus Žemaitaitis – pirmame plane. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nesu dantukų fėja ar kalėda, todėl pažadų dalinti neketinau ir žmonių kvailinti nenoriu. Tai kas man svarbu šiandien Klaipėdoje:

1. Infrastruktūra. Automobilių parkingas, ką būtų galima daryti iš GPM ir parkingo surinkto mokesčio statyti 2+3 aukšto aikšteles. 2 po žeme, 3 virš jos, taip žalius plotus saugant, ir ant viršaus sporto aikštyną daryti. Vietos 50/50 savivalda gyventojai. Mėnesinis mokestis
galėtų būti nuo 30-50 eur. Bet žmogus turi savo parkingo vietą. Kartu jos būtų statomos apsaugos zonose, tai triukšmą (garsą) nuo gatvės surinktų. Prie to paties – šviesoforų naikinimas ir ėjimas prie žiedinės sistemos.

2. Sveikatos sistema poliklinikos, tai pavaldu savivaldybei, tai daktarų stipendijos, kad jie ateitų čia dirbti, taip galėtume reguliuoti srautus su konkurencingais atlyginimais.

3. Švara. Minijos g. ir Šilutės plente įrengti oro taršos matuoklius, triukšmo, principas teršėjas moka. Jeigu gamyklos X vandens valymas dabar kainuoja 3 eur, bet pagal nuotekas ir jų valymą mums kainuoja jas išvalyti 5 eur, tai tuos 5 eurus ir mokės, tai nustato tarybos sprendimu.

Čia yra mano kaip Klaipėdoje būnančio žmogaus ekstra problemos.

Kartu turime problemą švietimo vadyba, kuri yra apgailėtina iš valdžios, senamiesčio problema ir pajūris.

Skaitantysis turbūt susimąstė, kokie gi svarbiausi dalykai, kurių tikimasi iš savivaldos administracijos ir juos atstovaujančių politikų taryboje, būtų jo TOP3 sąraše. Sutapo su čia kandidatų pateiktais?

Klaipėdos miesto savivaldybė, rengdama Klaipėdos miesto strateginį plėtros planą 2021–2030 metams, 2019 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais, pasitelkusi Klaipėdos universiteto mokslininkus, atliko Klaipėdos miesto gyventojų apklausą. Apklausa siekta išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie gyvenamąją aplinką ir strategines miesto plėtros galimybes. Šį tekstą iliustruojančioje skaidrėje Jūs matote apklausoje dalyvavusiųjų (viso 1695 žmonės, iš jų 1086 apklausti internetu, 609 gyvai) įvardintas TOP3 problemas.

Kai tursime atsakymus į kitą raštu užduotą klausimą, pristatysime Jums.

Norėdami sužinoti daugiau apie norinčių vairuoti Klaipėdos miestą požiūrį stebėkite LRT | TV laidą.