Klaipėdos apygardos teisme toliau nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl Kuršių nerijos aplinkai esą padarytos daugiau nei 5,6 mln. eurų žalos rekonstruojant Nidos gatvę antradienį kaip liudytojai savo poziciją dėstė Savivaldybės administracijos vadovai.

Į teisiamųjų suolą šioje byloje sėdo bendrovės „Akordas 1“ vadovybė – šios įmonės direktorius ir akcininkas Gintautas Matulevičius bei direktoriaus pavaduotojas Mindaugas Karpičius. Jų vadovaujama įmonė 2020-ųjų gegužę su Neringos savivaldybe pasirašė 3,385 mln. eurų vertės sutartį dėl Nidoje esančios Taikos gatvės rekonstrukcijos. Vėliau sudarytais papildomais susitarimai galutinė darbų kaina buvo išaugusi iki beveik 3,9 mln. eurų.

Mindaugas Karpičius ir Gintautas Matulevičius. Martyno Vainoriaus nuotr.

Abiems vyrams bei pačiai įmonei pareikšti kaltinimai dėl piktnaudžiavimo, aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo bei saugomų teritorijų suniokojimo. Anot prokuratūros, tyrimo metu surinkta duomenų, kad 2020 metų gegužės–rugsėjo mėnesiais beveik 2 tūkst. tonų  frezuoto asfalto buvo neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose ir taip suformuoti trys keliukai. Asfaltą, kuris turėjo būti perduotas atliekų tvarkytojams ir iš jų gauta atitinkama pažyma, ištyrę specialistai jame rado tokių medžiagų kaip cinkas, chromas, varis, arsenas, švinas. Tokiais veiksmais, anot prokuratūros, buvo padaryta didelė žala gamtai, įvertinta daugiau nei 5 mln. eurų.

Pirmojo posėdžio metu prokurorui išdėsčius kaltinimus abu kaltinamieji teigė kaltės nepripažįstantys ir savo parodymus sakė duosiantys įrodymų tyrimo pabaigoje.

O antradienį posėdžio metu kaip liudytojai buvo apklausiami Neringos savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Šakalys bei jo pavaduotojas Sigitas Šveikauskas.

Neringos savivaldybės administracijos vadovai Egidijus Šakalys ir Sigitas Šveikauskas antradienio rytą turėjo leisti teisme. Martyno Vainoriauss nuotr.

E. Šakalys dėstė, jog darbo projekte buvo numatyta, kad turi vykti ir darbai, ir viena juosta važiuoti transportas, tačiau rangovas prašė visiškai uždaryti gatvę, kad galėtų dirbti gerokai sparčiau.

„Buvo paprašyta suderinti apvažiavimo schemą, pateikė su ženklais, kaip priklauso. Apie atidirbtą asfaltą sužinojome iš laidos „Mūsų gamta”, pasidomėjome, paprašėme „Akordo” ir pristatė iš laboratorijos duomenis, kad tai nekenksminga medžiaga, tuo ir pasibaigė”, – kalbėjo E. Šakalys.

Pasak jo, aplinkkelis buvo įrengtas tuose keliukuose, kuriais žiemą buvo išvežamas kertamas miškas, bet jie buvo labai blogos būklės, su duobėmis, giliomis provėžomis, tad statybininkai turėjo juos sutvarkyti taip, kad galėtų pravažiuoti lengvosios mašinos. O kokiu būdu jie bus tvarkomi, savivaldybės esą nedomino.

„Jie žinojo, kad reikia sutvarkyti ir sutvarkė. <…> Mums reikėjo, kad tas kelias būtų pravažiuojamas ir jis toks buvo, važiavo mašinos. Buvo gražiai sutvarkytas takas, gal tik vieną kitą grumstą reikėjo nurinkti. Kad pilta matėsi ten ne vien asfaltas buvo, buvo žvyras, susimaišė ir su spygliais, buvo gražus takelis.”, – teigė direktorius, tikinęs, kad už aplinkkelio įrengimą bendrovei mokėta nebuvo, nes čia buvo jos pačios interesas dirbti greičiau.

Anot E. Šakalio, vadinamajai Penkių kalvelių gyvenvietei žala nebuvo padaryta, nes ji yra toliau.

„Kol nesibaigė byla nežinau, ką daryti, keliukas gražiai atrodo, visi patenkinti ir važiuoja. <…> Jei būtų išpylę paprastą žvyrą, nebūtų buvę jokios problemos”, – teigė direktorius, pripažinęs, kad rangovas nesutiko surinkti stambių nugremžto asfalto gabalų ir tai darė pati savivaldybė.

Kaltinimą byloje palaikantis Klaipėdos apygardos prokuroras Donatas Blinstrubis pagarsino, kad E. Šakalys vykdant ikiteisminį tyrimą buvo apklausiamas kaip specialusis liudytojas. Administracijos direktorius pripažino, kad su vienu iš kaltinamųjų – G. Matulevičiumi – yra vienmečiai ir mokėsi tam pačiam institute, tačiau tiksliai taip ir nepaaiškino, kaip dažnai jie susitikdavo ir ar bendraudavo tik darbiniais reikalais.

Prokuroras prašė paaiškinti, ką reiškia byloje esančio telefoninio E. Šakalio ir G. Matulevičiaus pokalbio įraše girdimas kaltinamuoju tapusio verslininko pareiškimas, kad „pas jus yra kažkokia žiurkė ir reikia veikti atsargiai”.

„Tai žiurkė”, – tik tiek atsakė E. Šakalys, kuris ikiteisminio tyrimo apklausos metu buvo iškalbesnis ir teigė tada supratęs, jog Savivaldybės administracijoje yra skundikas, kuris informavo apie situaciją Aplinkos apsaugos departamentą.

Dalis senojo asfalto nugulė ir į vienintelį Neringoje likusį žvyrkelį Preiloje. Aiškindamas šią aplinkybę E. Šakalys dėstė, kad esą buvo leista vežti tik statybines atliekas, o ne asfaltą. Tokia iniciatyva, anot jo, atsirado iš statybininkų.

E. Šakalio pavaduotojas S. Šveikauskas teigė, kad pirmajame pasitarime dėl galimo aplinkkelio dalyvavo ir miškininkai, kurie esą tam neprieštaravo. Žodinis, anot jo, buvo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko pritarimas. Valdininkas sakė galintis dabar konstatuoti, jog buvo neapdairiai pasielgta, kad su miškininkais nesuderinta raštu.

„Žodžio prie bylos neprisegsi. Dabar siūlyčiau, kad visi pasirašytų ir krauju”, – sakė S. Šveikauskas.

Anot jo, apie medžiagiškumą minėtajame pasitarime nekalbėta. E. Šveikausko teigimu, sprendimas dėl aplinkkelio buvo priimtas bendru sutarimu, bet galutinius sprendimus visgi priima administracijos direktorius.

E. Šakalio pavaduotojas tikino, jog nežino, kas derino asfalto išpylimą Preiloje.

Antradienį posėdyje turėjo liudyti ir Neringos meras Darius Jasaitis, tačiau S. Šveikauskas teismui pristatė jo pasirašyta raštą, kad merui atvykti neleidžia sveikata – sukilo temperatūra ir jis jaučiasi labai blogai.

Bylą nagrinėjantis teisėjas Linas Pauliukėnas išreiškė viltį, kad meras teismui pristatys ir atitinkamą gydytojo pažymą.

Dėl piktnaudžiavimo įtariamiesiems gresia bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų, už aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimą – iki šešerių metų, už valstybinio parko suniokojimą – iki penkerių metų.