Pernai rugpjūtį iš Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorės pareigų atleistai Indrai Tamašauskienei pirmos instancijos teisme nepavyko įrodyti savo tiesos.

 Indra Tamašauskienė. „Facebook” nuotr.

Atsakovais šioje darbo ginčo byloje buvo ir buvusi moters darbovietė, ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba. Moteris prašė teismo pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu, grąžinti į darbą ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką (vidutinis jos mėnesio atlyginimas – 2 902,8 Eur).

Rajono savivaldybė portalui delfi.lt buvo aiškinusi, kad tokį sprendimą lėmė darbuotojų skundas dėl mobingo ir tarnybinio automobilio naudojimas pažeidžiant tvarką. I. Tamašauskienė, kurios vyras Vytautas Tamašauskas šiuose savivaldos rinkimuose tapo konservatorių kandidatu į merus, tokius kaltinimus neigė ir padavė skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmams.

„Čia man kaip merui spręsti, ar aš pasitikiu įstaigos vadovu, ar ne. <…> Esu įstaigų vadovas ir, jei vadovas nebeturi mano kaip mero pasitikėjimo, aš turiu tokią teisę. Aš ja ir pasinaudojau“, – rugpjūtį vykusio Tarybos posėdžio metu sulaukęs atitinkamo klausimo aiškino rajono meras Bronius Markauskas.

Bylą išnagrinėjusi teisėja Inga Sakalauskaitė pirmadienį konstatavo, kad ieškinys yra atmetamas bei iš I. Tamašauskienės priteista 8 349 Eur bylinėjimosi išlaidų Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos naudai.

Pati I. Tamašauskienė išklausyti sprendimo neatvyko, tačiau atėjo aštuonios jos buvusios pavaldinės, žurnalistui sakiusios, kad šiame ginče „palaiko biblioteką”.

Teisėja paaiškino, kad tiek Vietos savivaldos įstatymas, tiek pačios bibliotekos nuostatai, tiek ir Tarybos reglamentas suteikia įgaliojimus merui atleisti direktorę, o rašytiniai įrodymai, liudytojų paaiškinimai bei pačios ieškovės elgesys leidžia daryti išvadą, kad ji galėjo prarasti tiesioginio vadovo – mero – pasitikėjimą.

Anot teisėjos, ieškovė neįrodė, kad jos sutuoktinio apsisprendimas dalyvauti rinkimuose nulėmė tokį mero sprendimą.

Kartu teismas konstatavo, kad biblioteka negalėjo laiku atsiskaityti su I. Tamašauskienė dėl jos pačios kaltės, nes buvusi direktorė neužtikrino, kad kuris nors kitas darbuotojas turėtų galimybę pasirašyti banko pavedimus.

Šis sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Po sprendimo paskelbimo į teismą atėjusios bibliotekininkės neslėpė džiaugsmo. Anot jų, toks sprendimas iš daugiau nei 50 darbuotojų kolektyvo nuliūdins tik kokias tris koleges ir pačią buvusią direktorę.

„Prie jos buvo tikrai blogai”, – teigė viena iš bibliotekininkių.

Teismo sprendimą savo paskyroje „Facebook” tinkle netruko pakomentuoti meras B. Markauskas.

„Kol vyko teismas, sąmoningai nekomentavau šios istorijos. Nekomentavau net tada, kai kita pusė visuomenei pateikdavo iškraipytus faktus ar net melą. Nekomentavau, nes tikėjau savo sprendimu ir teisine mūsų sistema, kuri pagaliau šioje istorijoje sudėliojo visus taškus. Tiems, kas nesekė šios istorijos, priminsiu, kad praėjusių metų rugpjūčio 5-ąją savo potvarkiu atšaukiau Indrą Tamašauskienę iš užimamų pareigų. Tą lėmė dvi priežastys. Pirmoji, buvusi bibliotekos vadovė tarnybinį automobilį, kuris buvo nupirktas bibliotekai už mokesčių mokėtojų pinigus, naudojo kaip savo asmeninį. Juo kasdien po keliasdešimt kilometrų važiuodavo namo, naudojo savo atostogų metu. Nors tarnybinis automobilis gali būti naudojamas TIK tarnybinėms veikloms, tačiau Indra Tamašauskienė šį faktą ignoravo ir kiekvieną mėnesį vien važinėjimams namo tarnybiniu automobiliu, išlaikomu iš mokesčių mokėtojų pinigų – lizingas, kuras, draudimas, prasukdavo po kelis šimtus kilometrų. Antra priežastis – darbuotojų skundai dėl buvusios vadovės elgesio. Teisme darbuotojai patvirtino, kad buvusi vadovė vartojo prieš juos nepagarbius kreipinius, pakeltą toną, įžeidinėjo, o žmonės palikdavo darbą „savo noru“, nes nebematė jokių išeičių. Ko gero, visi sutiksite, kad niekam nėra suteikta jokia teisė žeminti kitus. Tad sprendimą atšaukti Tamašauskienę iš pareigų taip pat priėmiau ir siekdamas apsaugoti darbuotojus nuo tokių darbo sąlygų. Jaučiuosi tvirtai priėmęs tokį sprendimą, nes, mano manymu, tokie žmonės, kaip Tamašauskienė, kurie žemina savo darbuotojus, o mokesčių mokėtojų pinigus naudoja savo asmeniniams poreikiams, negali dirbti viešajame sektoriuje”, – rašo B. Markauskas.

Pati I. Tamašauskienė savo paskyroje „Facebook” tinkle sprendimą pakomentavo gerokai vėliau.

„Kova už teisybę nesibaigė, nors kita pusė jau iššovė šampaną. <…> Neslėpsiu, sprendimas man netikėtas. Pirmosios instancijos teismo sprendimą gerbiu, tačiau manau, kad jis yra iš esmės nepagrįstas ir tai ketinu įrodyti jau aukštesniame, apeliacinės instancijos, teisme. Aš NIEKADA nebūčiau kreipusis į teismą, jeigu bent kažkas iš to, kas apie mane viešai sakoma, būtų buvę tiesa. Ar žmogus gali ryžtis teisminiams procesams jeigu jaučiasi neteisus? Ir dar prieš rinkimus, žinodamas, kad tiesa anksčiau ar vėliau išaiškėja? Žinoma, kad ne. Jeigu būčiau buvusi neteisi, kažką blogo padariusi, būčiau tylėjusi ir nieko nedariusi. O dabar esu pasiryžusi eiti iki galo, nes tikiu teisine valstybe ir tuo, kad tiesos nepaslėpsi. Tiesa anksčiau ar vėliau nugalės. Bet labiausiai, ko norėčiau, tai kad daugiau niekam netektų patirti to, ką tenka patirti man. Rinkimai baigsis jau netrukus ir šis procesas taps nebeaktualus, bet už tiesą kovosiu iki galo”, – rašo buvusi direktorė.

Ji bibliotekai vadovavo nuo 2021-ųjų rugsėjo 20 d.

ATNAUJINTA. Teiginiai iš teismo sprendimo:

Ieškovė mano, kad jos atleidimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes ji nepadarė jokių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą pasitikėjimo praradimui, be to atsakovas neatliko jokio tyrimo dėl jos pažeidimų. <..> Mano, kad nėra pagrindo pripažinti, kad laikydama tarnybinį automobilį po darbo valandų savo kieme ji galėjo prarasti darbdavio pasitikėjimą, nes jos žiniomis analogiškas saugojimo tvarkas yra nusistatę ir kitų savivaldybės įstaigų vadovai, tačiau tik jos atžvilgiu traktuojama kaip pažeidimas. <..> Nurodo, kad tarnybinis automobilis buvo naudojamas išimtinai jos darbinių funkcijų atlikimui. <…> Nurodo, kad atsakovas net netyrė anoniminiame skunde pateiktos informacijos, neišklausė jos, o jau sekančią dieną priėmė skundžiamą potvarkį, todėl tai turėtų būti vertinamas kaip atsakovo siekis atleisti ją iš pareigų ir taip su ja susidoroti kaip su sąžiningai dirbančia, tačiau nepatogia darbuotoja, nes ji atsisakė vykdyti neteisėtus atsakingų savivaldybėse asmenų reikalavimus, pvz. nurodymą tenkinti bibliotekos darbuotojos prašymą atleisti ją iš užimamų pareigų pagal DK 54 straipsnį šalių susitarimu ir išmokėti 6 mėn. kompensaciją.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pateikė atsiliepimą ir nurodė, kad <…> praėjus vos keletui mėnesių po to, kai ieškovė pradėjo vadovauti bibliotekai, savivaldybės tarybos narius pasiekė žinios apie konfliktinius naujosios direktorės santykius su darbuotojais ir įtampą kolektyve. Nuo pat ieškovės tapimo bibliotekos direktore prasidėjo didelė darbuotojų kaita, o savivaldybės tarybos narius pasiekdavo darbuotojų nusiskundimai dėl ieškovės elgesio. <…> Iš ieškovės pateiktos informacijos merui tapo aišku, kad tarnybinis automobilis buvo nuolat laikomas ieškovės gyvenamosios vietos adresu nuo pat jo nuomos pradžios. <…> Nurodo, kad 2022-08-02 buvo gautas anoniminis skundas dėl netinkamo ieškovės kaip direktorės elgesio ir tai, kad darbuotojai formaliai išeina savo noru neapsikentę ieškovės elgesio, nes ieškovė su darbuotojais dažnai bendrauja pakeltu tonu ir nepagarbiai. 2022-08-02 buvo atvykęs bibliotekos darbuotojų atstovas, kuris mero pavaduotojoms bei administracijos direktoriaus pavaduotojui pateikė konkrečius pavyzdžius, patvirtinančius, kad ieškovė darbuotojus baugina, daro jiems spaudimą, bendrauja arogantiškai ir darbuotojai itin bijo, kad ieškovė susižinojusi pavardes tų, kurie skundžiasi jos elgesiu, ieškovė jiems keršys. Nurodo, kad atsakovė turi įrodymų, kad ieškovė taikė nuobaudas darbuotojams, kaip pvz. ilgametei darbuotojai D. C. drausminė nuobauda buvo skirta už tai, kad ji ėjusi bibliotekos pavaduotojos pareigas, išdrįso duoti interviu LRT plius televizijos laidos „Kultūros diena“ kūrėjams, nes jos elgesys buvo įvertintas kaip „neatsakingas“ ir „pažeidžiantis įgaliojimus“. Pažymi, kad D. C. buvo nubausta ne už tai, kad atstovaudama biblioteką pateikė neteisingą informaciją, o vien dėl paties fakto, kad ji kalbėjo su žurnalistais. <…> Atšaukus ieškovę iš pareigų tos pačios dienos popietę ieškovė per bibliotekos skyriaus vedėją L. D. kreipėsi į bibliotekos darbuotojus prašydama skubos tvarka padėti „paneigti keliamus kaltinimus“ ir darbuotojams buvo nurodyta „parašyti kas pritaria, kas nepritariate“. Bibliotekos darbuotojai atsakovui pateikė L. D. žinutę vidinėje bibliotekos darbuotojų grupėje, kuri buvo parašyta 14:07 val. Iš darbuotojų pateiktų fragmentinių susirašinėjimų šioje grupėje matyti, kad ir sekančiomis dienomis ieškovė nepaliko buvusių darbuotojų ramybėje, ji informavo darbuotojus, kad „turėsite progą truputi nuo manęs pailsėti, nes kurį laiką nesusitiksime“. Be to, iš susirašinėjimų matyti, kad ieškovė aiškinosi, kas galėjo taip meluojančiai ją apšmeižti ir nepaliko darbuotojų ramybėje, kas tik patvirtina, kad darbuotojai pagrįstai bijosi ne tik ieškovės, bet ir jos aplinkos. Dalis bibliotekos darbuotojų, kurie 2022-08-05 pasirašė raštą „dėl Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio direktorės darbo“ 2022-08-20 atsakovą informavo, kad jie buvo priversti pasirašyti tą raštą dėl ieškovės elgesio, nes tiek pati ieškovė, tiek jos pavaldinė reikalavo pasirašyti tą raštą nedelsiant ir jie bijodami pasirašė šį raštą.

Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, ieškovei einant bibliotekos direktorės pareigas, atmosfera įstaigoje buvo įtempta. Tarp ieškovės ir darbuotojų ne kartą kilo įvairaus pobūdžio konfliktai (dėl darbo apmokėjimo, darbų paskirstymo ir kt.), kuriuos sprendžiant ieškovė visuomet siekė užtvirtinti savo viršenybę, menkinti darbuotojo nuomonę ar poziciją. <…> Darbuotojai bijojo ieškovės, skundėsi, kad bibliotekos vadovė laisvadienių metu nurodo atlikti įvairias darbo funkcijas, kiršina darbuotojus tarpusavyje, menkina jų darbo rezultatus ir pan. Ieškovės atšaukimo iš pareigų dieną, tai yra 2022-08-05 po pietų ieškovė ir bibliotekos metodinio skyriaus vedėja L. D. parengė raštą Klaipėdos rajono merui, kuriame nurodyta, jog darbuotojai nejuto įtampos, netinkamo elgesio ir t.t. Darbuotojams primygtinai buvo siūloma pasirašyti šį raštą ir pati ieškovė su L. D. vaikščiojo po darbuotojų kabinetus ir klausinėjo darbuotojų ar jie skundėsi savivaldybės atstovams, ar rašė pranešimus ir pan. Nurodo, kad visą 2022-08-05 dieną ieškovė buvo bibliotekoje ir aktyviai bendravo su darbuotojais. Net ir po atšaukimo ieškovė įvairiais būdais (pranešimais bibliotekos darbuotojų mesendžerio grupėje, asmeniniais pranešimais, teiginiais, išsakytais buvusiems pavaldiniams atvykimo į Biblioteką metu) trikdo, gąsdina buvusius pavaldinius ir juos kiršina. <…> 2022-09-22 ieškovė dalyvavo bibliotekoje vykusioje diskusijoje „Žinau, ką renku“ ir į biblioteką atvyko 40 min. prieš renginį ir vaikščiojo po bibliotekos kabinetus ieškodama darbuotojų, kurie atsakovui raštu pasakojo apie santykius su buvusia vadove bei rašto pasirašymo aplinkybes ir priekaištavo darbuotojams ir klausinėjo, ką jie darys, kai ieškovė sugrįš į darbą ir pan. 2022-10-06 ir 2022-10-10 ieškovė lankėsi bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros skyriuje Gargžduose ir bibliotekos Jakų filiale, kur taip pat vaikščiojo po patalpas, nurodinėjo darbuotojams, kokius papildomus daiktus reikia įsigyti ir žadėjo darbuotojus lankyti po kiekvieno teismo posėdžio. Ieškovė šaipėsi iš bibliotekos Jakų filialo ūkvedžio, klausinėjo kas jam padėjo parašyti raštą (nes pats neva negeba). Darbuotojai dėl tokio ieškovės elgesio patyrė stresą ir įtampą. <…> Atšaukus ieškovę iš pareigų ji reikalavo, kad darbuotojai, kurie dėl jos elgesio skundėsi savivaldybei, prisipažintų. Ieškovė teigė, jog bibliotekos darbuotojai privalo „šį melą patvirtinti arba paneigti“, grasino, kad darbuotojams teks atsakyti ir teisme, ir po artėjančių savivaldybių tarybų rinkimų. Antai ieškovė darbuotojams nurodė – „Tokia šlykšti yra politika, bet mes ateisime su nauja politikos karta ir atskleisime kortas tų, kurie oi kaip skaudžiai teisinsis“.

Teismo posėdžio metu ieškovė neigė, kad ji šaukė, žemino darbuotojus, nes ji yra etikos specialistė ir turi nemažą patirtį, vertina bendravimo kultūrą ir vertina žmones ir bendravimą su jais. Priešingai ji kūrė, brėžė tikslus ir jos tikslai per trumpą darbo laikotarpį buvo pasiekti, ji sulaukė didžiulio palaikymo, buvo pavyzdžiu, visada buvo kolegų vertinama, neturėjo priekaištų savo kolektyvui ir pati buvo gerai įvertinta. Nurodė, kad turi didžiulį palaikymą iš darbuotojų, nes nė vienas darbuotojas nejautė jokios baimės jai dirbant. Pažymėjo, kad ji yra reikli ir iš kitų reikalauja, kad būtų atliktas darbas, todėl mano, kad struktūros sutvarkymas ar reikalavimas atlikti savo pareigas pagal instrukcijas nėra mobingas. Priešingai prieš ją buvo taikomas mobingas, nes ji buvo spaudžiama per spaudą. Mano, kad griuvus koalicijai viskas pasikeitė.

Klaipėdos rajono savivaldybės atstovas, meras Bronius Markauskas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė yra žmogus, nemokantis išklausyti kritikos. <…> Tai, kad ieškovė laiko mašiną nuosavame kieme, jam buvo staigmena. Ieškovė atvykus pasiaiškinti neginčija fakto, kad laikė automobilį namo kieme, bet tai buvo daroma pastoviai ir net atostogų metu. Tarnybinio patikrinimo dėl anoniminio skundo niekas neatliko, nes skundas tik patvirtino jau ankstesnius jo turimus signalus apie bibliotekos negerumus darbo kolektyve ir jis suprato, kad ieškovė yra žmogus, nesugebantis priimti kritikos, nes iš jos neišgirdo „mere supratau, daugiau taip nedarysiu“. Iki atleidimo jis turėjo ne mažai signalų, kurie lėmė jo apsisprendimą atšaukti.

Laikinai einanti direktorės pareigas A. B. N. teismo posėdžio metu paaiškino, kad <…> kovo mėnesio pradžioje jos buvo parašyta sukviesti visus centrinės bibliotekos darbuotojus čia ir dabar, ir vyko viešas „dievų“ darbuotojų linčas: viena darbuotoja buvo aukštinama, o kita žeminama, kiti darbuotojai buvo vadinami „liežuvautojais“, „gyvatėmis“, buvo pasiūlyta kam nepatinka dirbti, eiti už bibliotekos sienų į turgų. <…> Nurodė, kad balandžio mėnesį įvyko pirmas metodininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo darbuotojai iš visų bibliotekos filialų ir susirinkimo metu ieškovė pradėjo aiškintis santykius, ant lentos buvo rašomos darbuotojų darbo užmokesčių kintamosios dalys, pareigybių lygiai, nors tai yra konfidenciali informacija. Menkinančių epitetų tiek apie bibliotekoje dirbančius žmones, tiek apie išorėje esančius žmones, tiek apie savivaldybėje dirbančius atstovus girdėjo iš ieškovės kasdien ne tik ji, bet ir kiti darbuotojai. Ieškovei nepalankūs žmonės buvo menkinami, žeminami. <…> Tokiose intrigose jie gyveno ir darbuotojai nuolatos kiršinami. Vietoj to, kad pokalbio metu išsiaiškintų aplinkybes, buvo iš karto fiksuojamos drausminės nuobaudos, reikalaujama žmonių pasiaiškinimų, ir tai buvo ne vieną kartą. <…> Nuolatos buvo ieškoma kritikos objektų ir kaip vienas iš tokių buvo buvusi vadovė D. C., apie ją nuolat buvo pasakojama, kad ji nemoka dirbti, kaip blogai dirba ir tai darė ne tik prie darbuotojų, bet ir kituose susitikimuose, švenčių metu. <…> Paskutiniais mėnesiais tarp jos ir ieškovės kilo įtampa, kai buvo gauta nuotrauka su tarnybiniu automobiliu ieškovės kieme. Ieškovė grįžusi po susitikimo su meru, viešai kalbėjo ir diskutavo, kas galėjo žinoti, kur ji gyvena, kas galėjo nufotografuoti tarnybinį automobilį ir buvo pirštu parodyta į ją ir pasakyta: „A., tu žinojai, kur aš gyvenu. Gal tu ir nufotografavai?“. <…> Taip pat ieškovė prašė jos meluoti merui apie tarnybinio automobilio paėmimą atostogų metu ir apie tai, kad ji neva žinojo, kad automobilyje degė kažkokia lemputė ir reikėjo tą mašiną vežti remontuoti. <…> Patvirtino, kad tarnybiniu automobiliu daugiausiai naudojosi tik ieškovė, nes ji pati pirma užsirašydavo, kad ji važiuos. Nurodė, kad buvo atvejis kai IT skyriaus vedėja 5 dienas į mokymus Klaipėdoje važiavo nuosavu automobiliu ir mokėjo už automobilio stovėjimą Klaipėdoje, nors tuo metu direktorė neturėjo jokių suplanuotų išvykų ar komandiruočių, o ieškovės pasakymas buvo: „nu aš tikrai 5 dienas be mašinos nebusiu“. <…> Paskutinę dieną ji parašė, kad palaiko ieškovę, tačiau ji buvo atostogose ir ji norėjo išlikti neutrali, nes bijojo, o šią dieną tokios žinutės nerašytų. <…> Kai darbo santykiai nutrūko, kurį laiką šiek tiek mandagiai ji bendravo su ieškove, nes ji jai rašydavo asmenines žinutes, bet jau po savaitės po 23.00 val. vakare ji iš ieškovės gavo krūvą asmeninių žinučių su gąsdinimais, ką ji daro, kad ji tuoj grįš ir žemino kitus darbuotojus ir ji nustojo su ja bendrauti.

Liudyta L. D. paaiškino, kad ji prisiėmė atsakomybę rinkti parašus ir bandė suformuoti sakinį, kad darbuotojai nejautė jokio spaudimo iš ieškovės pusės. <…> Dalis darbuotojų po mėnesio atsisakė savo parašų. Nurodė, kad ji jokio spaudimo nedarė darbuotojams. <…> Ieškovei atėjus į kolektyvą buvo labai sunku ir galimai kolektyvas pasimetė, nes ieškovė buvo reikli, darbšti ir iš kitų to reikalavimo. Mano, kad mobingu negalima laikyti jei reikalaujama atlikti darbą. Šiuo metu ji pati jaučia iš kolektyvo mobingą, nes kolektyvas yra nusistatęs prieš ją, nes ji apie ieškovę turi savo nuomonę. Ieškovė jos tik prašė pagalbos, tačiau parašų rinkti neprašė ir ji pati priėmė sprendimą rinkti parašus.

Liudytoja R. P. nurodė, kad dalyvavo renkant parašus, nieko nevertė pasirašyti, kai kurie darbuotojai pasirašydami prašė nenurodyti jų duomenų, nes bijojo susidorojimo. <…> Patvirtino, kad kolektyvas šiuo metu yra suskaldytas dėl I. Tamašauskienės atleidimo.

Liudytoja G. I. teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo sujudimas dėl vadovės atleidimo, buvo renkami parašai. Ji nepasirašė, nes negalėjo pasirašyti po tais žodžiais, nes matė darbinę aplinką, buvo psichologinė įtampa, žmonės menkinami, niekinami, pasakomi negražūs epitetai.

Liudytoja E. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra Dovilų filialo vyriausioji bibliotekininkė ir bibliotekos Darbo tarybos pirmininkė. <…> Su ieškove jai sunkiai sekėsi bendrauti, o vėliau prasidėjo kitų darbuotojų skundai. <…> Darbuotojai jai skambindavo po darbo valandų į jos asmeninį telefoną, nes buvo įbauginti, o ne darbo metu. Darbuotojai skundėsi, kad vienus darbuotojus į močiutės laidotuves išleisdavo be prašymo išeiti į atostogas, o kitos darbuotojos į mamos laidotuvės neišleido be pateikto prašymo. <…> Iki tol ji kaip darybos tarybos pirmininkė dalyvaudavo darbuotojų vertinime, nes darbdaviai ją kviesdavo, o ieškovė nurodė, kad ji nedalyvaus. <…> Vieno susirinkimo metu <…> direktorė paviešino visiems jos darbo užmokesčio kintamąją dalį, kuri be ko buvo nurodyta didesnė nei ji gauna. <…> Buvo atvejis, kad vieno susitikimo metu kitų akivaizdoje ją ieškovė ignoravo kaip darbo tarybos pirmininkę, o po to ją pažemino, kaip tarybos pirmininkę, kad ji nėra profsąjunga ir taip leisdama suprasti, kad darbo taryba neturi jokių teisių. Ji ne kartą darbuotojams sakė, kad skundai turėtų būti raštiški, tačiau darbuotojai bijojo, nes nenorėjo prarasti darbo. <…> Darbuotojos jai skundėsi, kad vienoms darbuotojoms leidžia anksčiau išeiti, o kitoms neleidžia, tai yra taikomi nevienodi standartai. <…> Nurodė, kad vertinimus darbuotojai pasirašinėjo bendrai salėje beveik po dviejų mėnesių, pažeidžiant konfidencialumą ir po vertinimo pokalbio darbuotojams net nebuvo nurodyta darbuotojui kokia bus skiriama kintamoji darbo užmokesčio dalis ir išėjęs po pokalbio darbuotojas nežinojo, kokią kintamąją dalį jis gaus.

DAR ATNAUJINTA. Trečiadienio vakarą I. Tamašauskienė atsiuntė el. laišką, kuriame parašė, kad reaguodama į publikaciją norėtų pateikti savo poziciją, „kodėl tai yra politinė byla” ir kodėl ji skųs šį sprendimą Klaipėdos apygardos teismui.

Pateikiame jos atsiųstą tekstą:

Pirma, iškart po mano atleidimo, 25 darbuotojai pasirašė už tai, kad mane paliktų darbe. Dalies darbuotojų (5) parašų atsiėmimai ir mobingo liudijimai prasidėjo tik tada, kai aš pateikiau teismui ieškinį ir tada, kai ginti merą stojo su LVŽS dirbantis advokatas Evaldas Valčiukas, kuris taip pat dirba su „Agrokoncernu“ ir LVŽS partijos pirmininku Ramūnu Karbauskiu. LVŽS advokatas šioje byloje atstovavo tiek bibliotekos poziciją, tiek mero. Kam merui samdyti politinį advokatą mano atleidimo iš darbo byloje, jeigu tai ne politinė byla?

Antra, spaudimui nepasidavusius ir mane palaikančius bibliotekos darbuotojus pradėjo spausti ir siūlyti bendradarbiauti. Viena mano naudai liudijusi liudininkė, kuri nepasidavė spaudimui, po liudijimo mano naudai buvo priversta išeiti iš darbo – paskutinė jos darbo diena buvo vasario 20 d. Nors ji pradirbo 43-is metus, negavo jokios išeitinės kompensacijos. Ji buvo visų filialų vadovė, tačiau filialų darbuotojai nebuvo pakviesti atsisveikinti.

Trečia, mane palaikantys bibliotekos darbuotojai, spaudoje sužinoję, kad biblioteka, atstovaujama LVŽS advokato E. Valčiuko, pateikė prašymą teismui manęs negrąžinti į darbą, dar kartą surinko parašus, kad prieštarauja tokiai bibliotekos pozicijai, cituoju jų raštą:

„Indra Tamašauskienė visada su darbuotojais elgėsi tinkamai, todėl nesuprantame, kodėl ji negalėtų būti grąžinta į darbą tuo atveju, jeigu teismas jos atleidimą pripažintų neteisėtu. Šiai dienai kolektyvas yra supriešintas ir įbaugintas, bijantis dėl savo darbo vietų ir todėl nenorintis viešai, spaudoje, išreikšti bei pateikti savo nuomonės paskelbtiems teiginiams. Tačiau vieni tyliai, kiti – aktyviai, rinkdami kolegų parašus, pasisako už tai, kad gerbiamas meras Bronius Markauskas ir toliau dalyvautų teisminiame procese, nes būtent jis nusprendė atleisti direktorę iš užimamų pareigų, o Jono Lankučio viešosios bibliotekos l.e.p. direktorė Aurelija Butkutė–Norkevičienė teisme nekalbėtų už visą kolektyvą, ir ko jie iš tikro nori. Todėl darbuotojų vardu gerb. Teismo prašome įvertinti visas tikrąsias faktines aplinkybes ir, išnagrinėjus bylą, savarankiškai priimti sprendimą dėl Indros Tamašauskienės grąžinimo į darbą“, – teigiama 2022 m. lapkričio 25 d. bibliotekos darbuotojų rašte.

Rašte jie patys nurodė, kad bijo dėl savo darbo vietų. Net 9 darbuotojai išdrįso pasirašyti originaliais parašais, nors jau buvo vykdomas susidorojimas su tais, kurie mane palaikė. Aš turiu tą raštą ir teismo proceso metu apie jį kalbėjau, rodžiau. Deja, teismas sprendime apie tai nieko nepasisakė.

Ketvirta, mano vyro kandidatavimas į merus buvo galutinis lašas, lėmęs jų menamą pasitikėjimo praradimą. Aš jiems niekada nebuvau palanki, nes atsisakiau vykdyti jų neteisėtus nurodymus, t.y.:

1. Klaipėdos rajono vicemerė Ligita Liutikienė spaudė mane įdarbinti jos pažįstamo, Klaipėdos r. savivaldybės tarybos rinkimuose kandidatuojančio LSDP sąraše nr. 44 Vaclovo Griušio dukrą be konkurso. Atsisakiau tai padaryti. Turiu tai patvirtinančius garso įrašus.
2. Meras, L. Liutikienė ir tarybos narė Rūta Cirtautaitė spaudė mane išmokėti R. Cirtautaitei 6 mėnesių išeitinę kompensaciją, nors ji pati norėjo išeiti iš darbo. Aš atsisakiau tai padaryti, nes tai būtų prieštaravę Darbo kodeksui. Tada prasidėjo susidorojimo su manimi pradžia – buvau pašalinta iš M. Vaitkaus projekto. Turiu šį spaudimą patvirtinančius garso įrašus ir elektroninius laiškus.
3. Būdama vadovė, kėliau merui klausimą dėl sunaikintų bibliotekos oficialių dokumentų, neteisėto 20 metų trukusio įdarbinimo ir lėšų švaistymo, tačiau buvau mero paprašyta apsaugoti savivaldybę nuo skandalo ir nesikreipti į teisėsaugą.
4. 2022 m. liepos 28 dieną, likus 9 dienoms iki mano atleidimo, informavau merą elektroniniu paštu, kad vis dėlto imsiuosi veiksmų teisėsaugos institucijose ištirti turto švaistymo faktą bibliotekoje, tačiau nespėjau – mano vyrą patvirtinus kandidatu į merus buvau atleista, sužinojusi apie atleidimo faktą iš spaudos pranešimo internete.

Taigi, drįstu teigti, jog tai politinė byla ir aš turiu visus to įrodymus. Ir būtent todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuris buvo priimtas pagal mero pasikviestų liudininkų parodymus, man kelia labai daug klausimų.

Kodėl teismas nieko nepasisakė dėl to, kad meras pats teismo posėdžio metu pripažino, kad mano atleidimo iš darbo potvarkyje buvo nurodytos melagingos aplinkybės? Potvarkyje buvo teigiama, kad anoniminiame skunde nurodytas aplinkybes patvirtino bibliotekos darbuotojai žodžiu ir raštu. Tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad nebuvo apklaustas joks darbuotojas nei raštu, nei žodžiu. Į šiuos klausimus ir turės atsakyti apeliacinės instancijos teismas.