Trečiadienį, vasario 22 d., Prano Domšaičio galerijoje rinkosi ,,Aukuro“ ir Vydūno gimnazijų dešimtokai. Jie turėjo bendrą integruotą 2 val. pamoką netradicinėse erdvėse ,,I. Meras ,,Lygiosios trunka akimirką”. Ką apie homo sapiens mums pasakoja įvairi žmonijos patirtis? Laivė rinktis, kai nėra laisvės.‘‘ 

Reaguodamos į ateinančių atnaujinamų programų iššūkius ir kompetencijų ugdymo galimybes, šią veiklą inicijavo ir vykdė lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos, šio rašinio autorės Lilija Bručkienė ir Laima Kaupienė iš Vydūno ir ,,Aukuro“ gimnazijų kartu su edukatore, Imanuelio Kanto bibliotekos kultūrinės veiklos koordinatore V. Narveišyte.

Mokinių laukė nemenki iššūkiai: grupėse su nepažįstamais bendraamžiais per labai ribotą laiką sukurti minčių žemėlapius, dvigubo burbulo žemėlapius, pasiruošti pristatymams dirbant sūkurio metodu, į savo menines interpretacijas integruoti Prano Domšaičio ekspozicijos elementus, reflektuoti naudojantis menininkų kūriniais. Mokytojų didžiausias iššūkis – suplanuoti veiklas ir judėjimą erdvėse taip, kad beveik 40 mokinių galėtų grupėse produktyviai, kūrybiškai dirbti ir mokydamiesi vieni iš kitų, bendradarbiaudami sugebėtų įveikti pateiktų aplinkybių sunkumus. Pabaigos didžiausias iššūkis – patiems vaikams suteikta reali galimybė rinktis ir prisiimti atsakomybę už su jų kasdienybe susijusius veiksmus.

Taip literatūroje aprašomos situacijos, meno kūriniai Prano Domšaičio galerijoje, šių dienų aktualijos, asmeninės patirtys ir net ateities įsipareigojimai tapo vienu bendru patyrimu, ypač intensyviai išgyventu per kelias valandas.

Ar mums pavyko?

Pasibaigus pamokai vaikų šypsenos, atsisveikinimai apsikabinant su komandos draugais iš kitos gimnazijos, refleksijos metu aptariamos pamokančios situacijos rodė, kad taip.

Ar prasminga tokia veikla?

Bendravimas su žmonėmis, kuriuos menkai pažįstame – tai tos realios situacijos, į kurias pakliūname beveik kiekvieną dieną. Gana dažnai tenka siekti bendrų rezultatų su asmenimis, kurių panašios arba visai kitokios patirtys ir žinios, kurių nepažįstame arba pažįstame tik labai paviršutiniškai.

Tuos susitikimus lemia ne tik kryptinga veikla, bet ir atsitiktinumai. Panašios aplinkybės buvo ir Prano Domšaičio galerijoje. Mokėmės bendradarbiauti ir siekti rezultatų nežinomoje aplinkoje su nepažįstamais žmonėmis. Tam reikėjo naudotis turimomis žiniomis ir anksčiau įgytais įgūdžiais. Tai buvo nauja ir tikrai prasminga veikla.

Dėkojame mokiniams, kurie priėmė iššūkius ir veikė duotomis aplinkybėmis, jų tėveliams, kurie pasitikėjo ir tikėjo mokytojų veiklos prasmingumu, kolegoms, kurie sudarė sąlygas mums išvykti į galeriją, adminstracijos atstovams, kurie rūpinosi, domėjosi, skatino eksperimentuoti.

Labai dėkojame Prano Domšaičio galerijai, sutikusiai į savo erdves įsileisti gimnazistus bei jų mokytojus, ir edukatorei, I. Kanto bibliotekos kultūrinės veiklos koordinatorei V. Narveišytei, kuri visada mielai prisideda prie įvairiausių iššūkių ir padeda mokytojams realizuoti pačius keisčiausius sumanymus.

Mūsų laisvė rinktis iššūkius, rizikuoti, eiti dar nepramintais takais ir takeliais, ieškoti įdomių, netikėtų sąlyčio taškų tiek tarp skirtingų gimnazijų, tiek ir pasitelkiant kultūros įstaigų galimybes buvo realizuota. Drąsa veikti kitaip, tikimės, bus geras impulsas jaunajai kartai suvokiant mokymosi procesų ir kasdienybės ryšius, nebijant rizikos ir atsakomybės dėl prasmingų idėjų.