Hamburgas, Rio de Žaneiras, Sidnėjus, Singapūras – tai keletas garsių uostamiesčių, į kuriuos plaukia ne tik krovininiai laivai, bet ir milijonai turistų iš viso pasaulio. Klaipėda taip pat galėtų pretenduoti tapti vienu patraukliausiu Baltijos atostogų ir verslo turizmo uostu, įsitikinęs šiemet į Klaipėdos tarybą kandidatuojantis klaipėdietis Ugnius Radvila, prisijungęs prie kandidato į merus Audriaus Petrošiaus ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos komandos.

„Tačiau, kaip ir prieš kviečiant svečius į savo namus, juos susitvarkome, taip ir Klaipėdai dar reikėtų šioje srityje padirbėti“, – sako Ugnius Radvila, kuris beveik 30 metų dirba turizmo srityje ir yra vienas iš turizmo paslaugų įmonių grupės „Novaturas“ įkūrėjų.

Drąsūs sprendimai, padėję uostamiesčiams suklestėti

Išskirtinė Klaipėdos miesto geografinė padėtis ir vartai į Baltijos jūrą suteikia miestui daug pranašumų ir galimybių tapti tarptautiniu traukos centru.

„Klaipėda turi didžiulį turizmo potencialą, tačiau jį išnaudoti galima tik turint aiškią miesto plėtros strategiją ir darant ambicingus pokyčius, kaip tai padarė Sidnėjus, Singapūras, Hamburgas ar kiti turistus traukiantys pasaulio uostamiesčiai. Visi šie miestai per pastaruosius 20 metų sparčiai transformavosi ir kiekvienas jų rado laiką pralenkusių sprendimų, padėjusių miestams suklestėti“, – tvirtina beveik visą pasaulį apkeliavęs U. Radvila.

Kaip vieną sėkmingiausią uostamiesčio, virtusio pasauliniu traukos centru, pavyzdį Ugnius įvardija Australijos uostamiestį Sidnėjų, kuris prieš penkiasdešimt metų įgyvendino ambicingą daugiafunkcio operos ir kultūros renginių centro projektą, tapusio miesto ikona ir vizitine kortele.

Bures primenantis operos pastatas ant vandens tapo ne tik miesto, bet ir viso kontinento simboliu. Kasmet čia surengiama apie 3000 renginių, kuriuose apsilanko beveik 11 mln. svečių – maždaug tiek turistų iš užsienio aplanko Lietuvą per penkerius metus.

Sidnėjaus operos teatras. Pexels nuotr.

Panašų kelią prieš 5 metus pasirinko ir Hamburgas. Kaip pasakoja Ugnius Radvila, šis Vokietijos uostas dabar žinomas kaip muzikos miestas, pramoninį rajoną ant Elbės upės kranto pavertęs moderniu architektūros šedevru.

„Ant buvusių raudonų plytų pramoninių sandėlių iškilo naujas miesto simbolis – krištolinę karūną primenanti filharmonija su viešbučiu, restoranais, gyvenamaisiais apartamentais ir apžvalgos aikštele, iš kurios atsiveria miesto panorama. Nors dėl šio 120 tūkst. kv. m. pastato statybų buvo kilę abejonių, naujoji Hamburgo filharmonija jau per pirmuosius kelerius metus padėjo padidinti turistų srautus per 15 proc.,o vien tik šio pastato apžvalgos aikštelėje apsilankė daugiau kaip 15 mln. lankytojų“, – sako U. Radvila.

Hamburgo Elbės filharmonija. Pexels nuotr.

Drąsūs sprendimai investuojant į unikalius architektūros, kultūros ir pramogų objektus, pasak Ugniaus, pasitvirtino ir Singapūre, kuris net iš vandenyno sugebėjo atsikovoti daugiau žemės, kad turėtų naujos erdvės miesto plėtrai.

„Ant dirbtinai sukurtų salų iškilo nauji dangoraižiai, viešbučiai, o įlankoje sukurtas įspūdingas botanikos sodas. Turizmas šiame mieste–valstybėje yra viena pagrindinių ekonomikos varomųjų jėgų. Iki pandemijos saloje kasmet apsilankydavo apie 20 mln., o pernai apie 6 mln. užsienio svečių – tiek, kiek gyventojų turi pati sala, tapusi svajonių kryptimi turistams iš viso pasaulio“, – teigia U. Radvila ir priduria, kad tokių drąsių sprendimų reikėtų ir Lietuvos uostamiesčiui.

Klaipėdai reikia spartinti pokyčių tempą

Kaip pastebi Ugnius, jo gimtojoje Klaipėdoje jau vyksta atsinaujinimas, tačiau jo tempas turėtų būti spartesnis. Norint, kad uostamiestis galėtų drąsiai pretenduoti į patraukliausių turizmui uostamiesčių prie Baltijos dešimtuką, pasak jo, reikėtų atlikti visą kompleksą pokyčių.

„Jei artimiausioje ateityje norime sulaukti didesnio tarptautinio susidomėjimo Klaipėda, daugiau užsienio lankytojų ir verslo turistų, pirmiausia turėtume pradėti nuo infrastruktūros gerinimo. Nereikia daug investicijų sutvarkyti informacines nuorodas ir padaryti, kad turistams reikalinga miesto informacija būtų lengvai prieinama, kad mieste būtų lengviau judėti pėsčiomis, dviračiais ar visuomeniniu transportu pasiekti miestą iš Palangos oro uosto“, – pažymi U. Radvila.

Vandens transportas – neišnaudota Klaipėdos galimybė

Nors Klaipėda įsikūrusi ant Baltijos jūros kranto, vandens ir jūros turizmas – menkai teplėtojama sritis. Pasak U. Radvilos, būtent vandens turizmas Klaipėdos verslui gali padėti augti ir pritraukti į miestą didesnį turistų srautą iš šalių aplink visą Baltijos jūrą.

„Vandens ir jūros turizmas turėtų tapti strategine Klaipėdos miesto plėtros ašimi. Klaipėda neturi oro uosto, o skrydžių pasirinkimas iš Palangos nėra itin didelis. Dabar skrydžiai iš Palangos labiau pritaikyti emigracijoje dirbantiems regiono gyventojams, bet ne turistams. Klaipėdai strategiškai svarbios susisiekimo kryptys su Vokietija, Prancūzija, kitomis Baltijos jūros valstybėmis – tai leistų padidinti atvykstamojo turizmo srautus“, – teigia U. Radvila.

Klaipėda dažnai tampa tik kryžkele, kurioje lankytojai stabteli tik trumpam ar net pravažiuoja pro šalį keliaudami į greta esančius kurortus.

„Manau, kad jūros turizmas – unikali Klaipėdos galimybė. Į miestą galime pritraukti daugiau svečių, pasiūlę daugiau maršrutų laivais ir sukūrę tam reikalingą infrastruktūrą“, – pažymi U. Radvila.

Pasak jo, Klaipėdai reikalingas naujas keleivinis jūrų terminalas, kokius turi kiti didieji Europos ar pasaulio uostamiesčiai. Toks terminalas Klaipėdos uoste galėtų atlikti ne tik keleivių aptarnavimo funkciją, bet ir tapti viso miesto traukos centru: čia galėtų veikti kavinės, restoranai, parduotuvės ir teikiamos įvairios laisvalaikio paslaugos.

„Geriau sutvarkę susisiekimo su Klaipėda infrastruktūrą ir pasiruošę priimti didesnį svečių srautą, galėsime pritraukti daugiau laivų, keltų ir lėktuvų maršrutų“, – įsitikinęs kandidatas į miesto Tarybą.

Klaipėdai reikėtų daugiau renginių

Renginiai, verslo konferencijos, seminarai – tai dar viena sritis, kuri Klaipėdai galėtų padėti pritraukti daugiau lankytojų, atvertų platesnes galimybes vietos verslui ir leistų padidinti pajamas į miesto biudžetą.

„Klaipėdai neužtenka vienos Jūrų šventės. Mokslo, kultūros, meno ir laisvalaikio renginiai uostamiestyje turėtų vykti visus metus, 24 valandas per parą. Šioje srityje reikėtų didesnės miesto iniciatyvos, o taip pat ir parodyti didesnį išradingumą. Kol kas miesto kultūros gyvenimas išgyvena sąstingį ir lėšų trūkumą, todėl meno ir kultūros ištroškusiems miestiečiams bei svečiams neturi itin daug ko pasiūlyti. Be to, uostamiestyje neturime vietos, kur galėtume organizuoti didesnius kultūrinius ar tarptautinius renginius, todėl manau, kad Klaipėdoje būtina įkurti kongresų ir parodų centrą“, – įsitikinęs U. Radvila.

Pasak jo, nauji kongresų rūmai galėtų tapti Klaipėdos miesto simboliu ir vizitine kortele. Juose galėtų vykti įvairūs kultūros, mokslo, verslo ir pramoginiai renginiai ištisus metus. Tai padėtų uostamiesčiui ne tik patekti į tarptautinių renginių žemėlapį, pritraukti į miestą svečių, bet taip pat ir spręsti verslo skatinimo problemą.

Politinė reklama apmokėta iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų Klaipėdos miesto rinkimų kampanijos sąskaitos. Užs. Nr. 2023/02/22