Kandidatai į Klaipėdos miesto mero poziciją atsakė į dar vieną Klaipėdos bendruomenių asociacijos iniciatyvinės grupės pateiktą klausimą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (KMSA) strateginiame veiklos plane yra ~470 projektų/priemonių. 2023 metų biudžetas – beveik 300 mln. Eur. Daugiau nei pusę savivaldos biudžeto panaudojama KMSA ir jai pavaldžiose įstaigose dirbančių darbuotojų ir tarnautojų atlyginimams, ~14 proc. – socialinėms išmokoms ir kompensacijoms. Realioms investicijoms į naujo turto sukūrimą ir tvarkymą pastaraisiais metais lieka ~40 mln.

Didžiausių investicinių projektų sąraše yra 105 projektai, visiems jiems realizuoti prireiks 419 mln. Eur.

Projektų vykdymo terminai – nuo 2 iki 10, vidurkis 4,4 metų (2019 m. vidurkis buvo 3,4 metai ir kasmet nuosekliai didėjo) – neracionalu, ką puikiai atskleidė dviejų mokyklų – Vilniuje ir Klaipėdoje – statybų istorijos. Žinote jų detales? Trumpai priminsime: Vilniaus savivaldybės specialistai užtikrino, kad moderni, didesnė plotu, sporto ir pramogų infrastruktūra mokykla Vilniuje būtų pastatyta už mažesnę kainą ir 4 kartus greičiau, nei tą sugebės padaryti Klaipėdos specialistai (palyginimas lentelėje).

Ilgai vykdomi projektai – skausmas miestiečiams: užsibūnančios statybų aikštelės mieste, sąlygojančios nepatogumus dėl triukšmo, purvo, judėjimo ribojimų, galiausiai lemia išaugusias kiekvieno projekto kainas.

Taigi, klausimas kandidatams į merus: „SAVIVALDOS VYKDOMŲ PROJEKTŲ REALIZACIJOS VIDURKIS – 4,4 METŲ. KAIP TĄ VERTINATE? KO IMSITĖS?“.

Deja, ne visi kandidatai atsakė. Gal bijojo pristatę savo poziciją stipriai nepataikyti į rinkėjų lūkesčius, kiti branginosi ir nemanė, kad kažkokiai bendruomenių asociacijai verta skirti jų brangų dėmesį, dar kiti dirbo ir nerado laiko. Trumpiau išeina – BBD (bijojo/branginosi/dirbo).

Birutė Andruškaitė, Laisvės partija

Birutė Andruškaitė. Martyno Vainoriaus nuotr.

Nors savivaldos projektų vykdymo vidurkis – 4,4 metų, šis rodmuo gan subjektyvus ir turbūt nereikėtų lyginti baseino statybų su sienų apšiltinimo projektu. Sudėtingas projektas tikrai gali trukti ilgiau nei 4 metus, tačiau tai, kad kai kurie projektai užtrunka gerokai ilgiau negu turėtų, yra tarpinstitucinio projektų įgyvendinimo ir kokybiško valdymo trūkumas. Savivaldybės šį iššūkį išsprendžia sukurdamos naują kokybės standartą ir steigdamos išorinę projektų valdymo įstaigą. Tokią turi ir, pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė. Sukurta įstaiga perimtų kokybės kontrolę ir profesionaliai vykdytų projektų derinimo, parengiamuosius darbus bei užtikrintų vykdymą ir priežiūrą. Šis sprendimas padėtų ir miesto administracijai ir savivaldybės įstaigoms, pasidalinant sudėtingą projektų vykdymo naštą, centralizuojant projektų valdymą.

Klaipėdai reikia daugiau energijos ir drąsos! Mes galime judėti gerokai greičiau, galime pagauti pokyčių bangą, tada tapsime veržliu ir augančiu miestu.

Giedrius Bindza, Darbo partija

Giedrius Bindza – centre. Martyno Vainoriaus nuotr.

Vykdomų projektų vidurkis neturėtų būti ilgesnis nei 2 metai, todėl vertinu dabartinį vidurkį neigiamai. Tik išskirtiniai, didelės apimties ir didelio sudėtingumo projektai galėtų būti vykdomi iki max 5 metų (pvz. aplinkelio statyba ir pan.).

Teisybės dėlei, turėtume vertinti ne kiek vykdomi projektai vidutiniškai užtruko, bet kiek vidutiniškai vėlavo. Nes jei projekto įgyvendinimas planuojamas 3 metus, ir atliekamas per 2 metus, reiškia turime efektyvumą ir tikėtina – ir lėšų taupymą. Todėl ne kartą esu išsakęs požiūrį, kad Klaipėdai reikia peržiūrėti projektų valdymo organizavimą bei informacijos pateikimo formatą.

Taip pat sieksiu, kad būtų įdiegta projektų vykdymo motyvacinė sistema atsakingiems asmenims, ir ši motyvavimo sistema turėtų būti susieta su savalaikio projekto įgyvendinimo bei sutaupymo rodikliais.

Taigi, imsiuosi:

– Projektų planavimo ir vykdymo peržiūra;

– Atnaujinti vykdomų projektų reguliarią peržiūrą;

– Už projektų vykdymą ir priežiūrą atsakingų darbuotojų kompetencijos didinsimas;

– Taikomos projektų motyvavimo sistemas peržiūra arba diegimas už projektus atsakingiems darbuotojams.

Artūras Bogdanovas, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos”

Miestiečių lūkestis yra laiku įgyvendinti projektai, nes dažnu atveju tai svarbu jų kasdienių poreikių tenkinimui. Juolab ilgas investicinių projektų įgyvendinimo laikas yra viena pagrindinių projektų išbrangimo priežasčių. Geriausias to pavyzdys – mokyklos Senvagės gatvėje statyba. Girdžiu, kad kalčiausias prastas techninis projektas, ko pasekoje atsirado daug papildomų darbų. Kyla klausimas, o ar reikalaujame atsakomybės iš projektuotojų? Statybų rangovas, panašu, taip pat niekam tikęs, dirba lėtai, o didesnę laiko dalį skiria projekto netikslumų paieškai siekiant papildomais darbais išbranginti statybas. Bet čia vėl kyla klausimas, ar sutarties nutraukimas su statybos darbų rangovu nebuvo svarstomas?

Sprendimai būtini siekiant įnešti kokybę į procesų valdymą. Pradžiai sutarčių su rangovais kokybės didinimas. Ne mažiau svarbu jau esamų sutarčių priežiūros kontrolė. Tai yra pagrindiniai teisiniai įrankiai sklandžiam projektų įgyvendinimui. Būtina investuoti į darbuotojų kvalifikacijos didinimą.

Ne mažiau svarbu vadybiniai gebėjimai ir lyderystė valdant procesus. Turiu patirties, kaip viešajame sektoriuje galima taikyti projektinio valdymo metodus. Nauda jaučiama net keliais aspektais: projektas įgauna aiškų planą, kuriamos projekto valdymo komandos iš darbuotojų, kurie turi skirtingas kompetencijas, vyksta nuolatinis projekto įgyvendinimo stebėjimas ir dar daugiau – darbuotojams vykdomi nuolatiniai mokymai siekiant efektyvumo. Aišku, visa tai įmanoma tik esant vadovų pritarimui ir lyderystei.

Saulius Budinas, Liberalų sąjūdis

Saulius Budinas. Martyno Vainoriaus nuotr.

Per ilgai besitęsiantys, vėluojantys svarbūs miestui projektai, darbai jau tapo šios kadencijos miesto valdžios vizitine kortele. Dar praėjusioje kadencijoje, man dirbant administracijos direktoriumi, įdiegėm projektų valdymo sistemą. Tad įrankių yra, administracijos darbuotojų, sugebančių dirbti, irgi turim, trūksta miesto vadovų atsakomybės, lyderystės, o gal paprasčiausiai kompetencijos. 2022 metų spalio mėnesio miesto tarybos posėdyje svarstant strateginio veiklos plano pakeitimus, buvo pakoreguota virš 40 priemonių, daugumos vykdymą perkeliant į ateinančius metus. Taip neatsakingai planuoti ir dirbti toliau nebegalima.

Man dirbant savivaldybės administracijos direktoriumi situacija buvo visiškai kitokia. Esu atsakingas, žinau kaip reikia dirbti, kaip motyvuoti darbuotojus, kad pasiekti išsikeltus tikslus.

Arvydas Ektis, Lietuvos žaliųjų partija

Arvydas Ektis. Martyno Vainoriaus nuotr.

Pirmiausia, specialistų trūkumas ir jų kompetencija riboja galimybes. Manyčiau, jog projektų valdymui būtų galima bandyti pritraukti tikrai gerus specialistus juos motyvuojant atlygiu ir darbo sąlygomis arba samdyti privačias įmones projektams moderuoti užsibrėžiant tikslą – kokybė ir greitis.

Ligita Girskienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – BBD

Vytautas Grubliauskas, Lietuvos socialdemokratų partija – BBD

Audrius Petrošius, Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai

Audrius Petrošius. Mindaugo Mikulėno nuotr.

Nors tai atrodo ilgas laiko tarpas, vis tik per pastaruosius ketverius metus investicinių projektų skaičius išaugo daugiau nei du kartus. Jų valdymas yra didelis iššūkis savivaldybės administracijos atsakingiems skyriams. Tačiau mano ir visos TS -LKD komandos tikslas – nesiorientuoti vien tik į greitį. Pirmiausia, visi projektai turi būti realizuoti kokybiškai ir laiku. Tam turime suburti savo srities profesionalus.

Tokio tikslo įgyvendinimui esame programoje numatę sprendimą. Miesto investicinių projektų valdymą pavesime specializuotai įmonei, kuri rūpinsis projektų įgyvendinimu nuo jų parengimo iki įgyvendinimo pabaigos.

Pavaldžioje savivaldybei įstaigoje būtų ne tik projektų valdymas, statybų techninė priežiūra, nedidelių apimčių architektūrinių projektų kūrėjai, kartu su architektų sąjunga galintys organizuoti konkursus. Tokioje įstaigoje dirbtų specialistai, kuriems galėtume užtikrinti konkurencingą rinkoje atlygį.

Naujame Klaipėdos amžiuje prioritetas bus teikiamas kokybei, tačiau tai nereiškia, kad projektų įgyvendinimo terminai netrumpės – kokybiškai atlikti parengiamieji darbai leis maksimaliai išvengti projektų korekcijų įgyvendinimo stadijose, todėl tikimės ir spartesnio vykdomų projektų realizacijos tempo. Plačiau apie tai galite skaityti www.audriuspetrosius.lt

Naglis Puteikis, Tautos ir teisingumo sąjunga – BBD

Arvydas Vaitkus, Visuomeninis rinkimų komitetas – BBD

Remigijus Žemaitaitis, Partija „Laisvė ir teisingumas”

Remigijus Žemaitaitis – pirmame plane. Martyno Vainoriaus nuotr.

Tiesiog kitaip ir būti negalėjo ir būti ir yra. 100 % pinigų įsisavinama, kai vyksta Jazz festivalis, nes ten moka, kaip tą daryti. Analizuojant pateiktą informaciją akivaizdu, kad nėra sudėti grafikai ir kontrolė. Tai, kas priimtina versle. Kiekvieną savaitę vyksta gamybiniai ir tada vertinama, kas padaryta, kiek padaryta, dėl ko negalima padaryti ir pan. O čia akivaizdžiai nėra žmogaus, kuris atliktų kontrolę.

Pas mane kaip ir dirbant Vilniaus m. savivaldybėje su ES ir savivaldybės projektais buvo atsakingi trys asmenys. Kartu su meru pirmadienį 10-11 val darydavome projektų reviziją, kas ir kiek atliktą. Tada aš ketvirtadienį 9-10 val. Kas padaryta per tą laiką. Lyderio trūkumas ir asmeninės atsakomybes stoka. Ir dar vienas dalykas, kas, manau, trukdo Klaipėdos savivaldybei pasiekti tokių rezultatų, korupcija, kuri vyksta su viešais pirkimas ir priėmimo-perdavimo aktų pasirašymo. Pvz., korupcinis projektas baseinas, kur dabar narai be šulinio, o įmonei bankrotas, mokyklų darželių renovacija, priimti pastatai be patikrinimų, kur dabar vanduo eina kiaurai, pelėsis lenda, o savivaldybės atstovai net nemato.

Viešieji pirkimai perkama pigiausia kaina, kur įmonė turi tik direktorių, finansistą ir 5 advokatus, tai akivaizdu, kad konkursai perparduodami. Prie manęs, jei konkursas kainuos 10-15 % brangiau, bet svarbu, kad statybos darbus atliktų 70-90 % iš savų resursų be subrangų. Geriau brangiau, bet greičiau, patikimiau ir su garantija.