Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai per pusantrų metų paskelbė jau antrą sprendimą dėl vadinamųjų Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos („Klasco”) palapinių.

„Atvira Klaipėda” jau ne kartą rašė, kad aiškintis, ar legaliai ši uosto kompanija dar 2016-2017 metais pastatė tokius laikinus sandėlius Valstybinė teritorijų planavimo ir statybų inspekcija (VTPSI) ėmėsi 2019-ųjų pavasarį. Ji po tyrimo konstatavo, jog  darbai buvo atlikti neturinti privalomo statinio statybos projekto ir statybą leidžiančio dokumento. Taip, anot inspekcijos, buvo pažeistos Statybų įstatymo nuostatos.

VTPSI tada surašė privalomąjį nurodymą iki 2020 metų sausio 25 d. nugriauti palapines ir sutvarkyti statybvietę. Tačiau „Klasco” su juo nesutiko ir užsuko teismų karuselę.

Iš pradžių vyko iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nukeliavęs bylinėjimasis dėl to, kuriame teisme turi būti nagrinėjama byla. Pagaliau prasidėjus bylinėjimuisi dėl esmės 2021 m. rugpjūtį Klaipėdos apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė paskelbė, kad įmonės skundas atmetamas kaip nepagrįstas – anot teismo, tokie sandėliai yra nekilnojamojo turto objektas. Tačiau apeliacinį „Klasco” skundą išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. gruodį konstatavo, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, ar palapinės yra nekilnojamieji daiktai, taip pat buvo įžvelgtas pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Jau pirmo į Klaipėdos apylinkės teismą sugrįžusios bylos posėdžio metu pernai balandį šalys pasisakė dėl pakartotinės ekspertizės ir bylą nagrinėjanti teisėja Audra Hadrovska priėmė sprendimą ją paskirti bei sustabdyti bylą iki ji bus atlikta ir pateiktos išvados. Ekspertizė ir jos išvadų rašymas bei naujo posėdžio paskyrimas užtruko apie devynis mėnesius.

Galiausiai išnagrinėjus bylą teismas paskelbė, jog „Klasco” skundas ir vėl yra atmetamas.

Sprendimo rezoliucinę dalį paskelbusi teisėja A. Hadrovska viešai pagarsino ir kai kuriuos jo motyvus. Anot teismo, byloje buvo nustatyta, kad minėtajame leidime rekonstruoti sandėlį palapinių statybos sprendiniai nenumatyti, pateikta tik bendra pastatymo vietos ir palapinių matmenų informacija.

Projektą rengusios bendrovės „Studija 33″ teismui paaiškino, jog projektavo tik sandėlio rekonstrukciją, o ne palapinių statybas.

Taip pat teismas konstatavo, jog byloje esantys duomenys paneigia „Klasco” versiją, kad kompanija turi Klaipėdos savivaldybės pritarimą palapines laikyti iki 2025 metų bei tada spręsti dėl tolesnio jų stovėjimo.

Teismas atmetė ir „Klasco” teiginį, jog privaloma vadovautis teismo eksperto Dariaus Kalibato išvada, kad palapinės yra kilnojamasis turtas. Sprendime primenama, kad tokių ekspertų išvados teismui nėra privalomos ir yra tik vienas iš įrodymų. Sprendime pabrėžiama, jog yra pagrindas abejoti šio eksperto kvalifikacija, nes jis savo išvadas parengė vadovaudamasi ne visais tuo metu kai buvo statomos palapinės galiojusiais teisės aktais. Taip pat šis ekspertas neanalizavo palapinių techninių pasų ir instrukcijų.

Teismas priminė, kad kitas teismo ekspertas prof. Sigitas Mitkus šioje byloje buvo konstatavęs, jog teismo ekspertas negali atsakyti į klausimą, ar šie trys objektai yra statiniai pagal Statybos įstatymo normas, nes tai esąs teisinis klausimas.

Teismo sprendime taip pat pabrėžiama, kad dar vienas iš esminių požymių, liudijančių, jog palapinės yra nekilnojamasis turtas – jų negalima perkelti į kitą vietą neišardžius, o tai padarius liktų tik pavieniai statybos produktai. Sprendime priminta dar 2012 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad montuojami ypač didelio ploto sandėliai, angarai ar garažai turi būti laikomi statiniais, nes jų laikančiosios konstrukcijos montuojamos statybvietėje, ir, norint perkelti į kitą vietą, juos būtina išardyti.

Teismas atmetė ir „Klasco” teiginius, kad šios palapinės esą niekaip nepažeidžia viešojo intereso. Sprendime akcentuojama, kad inspekcija tyrimą pradėjo gavusi Klaipėdos bendruomenių asociacijos skundą. Tai, kad palapinės iškilo uždaroje teritorijoje, anot teismo, nepaneigia fakto, kad ji yra Klaipėdos mieste bei nesuteikia teisės įmonei nevykdyti visiems statytojams privalomų statybos procesui keliamų reikalavimų, nesilaikyti statybą reglamentuojančių norminių aktų.

Sprendime paminėta ir aplinkybė, jog išvažiuojamojo teismo posėdžio metu tuometinis įmonės vadovas Vytautas Štumbergas pripažino, jog šiuo metu jokie sandėlio remonto darbai, dėl kurių iškilo šios palapinės, nevyksta.

Konstatavęs, kad palapinės visgi yra nekilnojamasis turtas teismas sutiko ir su VTPSI išvada, jog jos pastatytos neturinti reikiamo leidimo ir inspekcijos reikalavimas yra teisėtas.

Šis teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

INFORMACIJA

Pastatytų palapinių ilgis siekia nuo 85 iki 100 m, plotis – po 48 m, aukštis – 15 m. Mažiausios plotas siekia 4 080 kv. m, kitų dviejų – 4 320 ir 4 800 kv. m.