Palangoje antradienį atidengtas paminklas Vasario 16-osios akto signatarui, pirmajam ir paskutiniam tarpukario Lietuvos prezidentui Antanui Smetonai.
„Šiandien švenčiame ypatingą progą. Prieš keletą metų kartu minėjome Palangos grąžinimą Lietuvai, o šiandien čia į mylimą Palangą simboliškai grįžta pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės prezidentas“, – kreipdamasis į susirinkusiuosius iškilmėse sakė prezidentas Gitanas Nausėda.
Savo kalboje šalies vadovas tikino, kad A. Smetona buvo pernelyg didelė ir ryški asmenybė, kad šiandien galėtume ją palikti nuošalyje. Visa savo esybe A. Smetona esą tebėra nepakeičiama praėjusio amžiaus pirmosios pusės Lietuvos istorijos figūra ir tikras mūsų šalies valstybingumo simbolis.
„Neatsitiktinai liberalus išeivijos istorikas ir sociologas Vytautas Kavolis – tikras nepriklausomybės kartos atstovas – yra pabrėžęs „smetonišką įsipareigojimą savo valstybei“, kaip vieną kertinių lietuvių tautinio sąmoningumo raidos elementų“, – sakė prezidentas.
Šalies vadovas pažymėjo, kad A. Smetona, žengdamas Jono Basanavičiaus ir Vinco Kudirkos pėdomis, geriau nei kas kitas įkūnijo lemtingą posūkį nuo pirmųjų nedrąsių svajonių apie kultūrinę ir politinę autonomiją prie ryžtingo nepriklausomybės siekio.
„Tie, kurie iki šiol atkakliai priešinasi A. Smetonos pagerbimui ir įamžinimui, tai daro rinkdamiesi matyti tik vieną jo turtingo ir kaip reta turiningo gyvenimo dalį, apribotą karinio perversmo, pamintos Konstitucijos ir legendomis apipinto pasitraukimo iš šalies. Panašiai, kaip tai buvo daroma sovietinės okupacijos metais, kai viešai minėti prezidentą buvo galima tik neigiamame kontekste“, – sakė G. Nausėda.
Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus savo ruožtu tikino, jog Palanga visada mokėjo ir moka pagerbti istorines asmenybes, skiria labai didelį dėmesį miesto paveldui ir istorijai.
Renginyje dalyvavęs kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius taip pat pabrėžė, kad prezidentas A. Smetona mėgo Palangą, visuomet čia buvo laukiamas ir dažnai lankydavosi.
„O šis paminklas mums primins, kad kultūra yra raktas, atrakinantis daug naratyvų, daug požiūrių ir daug širdžių“, – kalbėjo kultūros viceministras.
Paminklas iškilo Birutės al. ir A. Mickevičiaus g. sankryžoje esančiame skvere, šalia „Baltosios“ vilos, kurioje A. Smetona dažnai ilsėdavosi bei spręsdavo darbinius klausimus. Paminklas primena didelį atviruką ar knygą su prezidento atvaizdu. Skulptūros autorių teigimu, tokia forma pasirinkta neatsitiktinai – ja siekta atskleisti Antano Smetonos asmenybės daugialypiškumą.
Norint tai atskleisti, pasak architekto Gedimino Antano Sakalio, ieškota naujovišką požiūrį turinčio skulptoriaus, galinčio įgyvendinti šį sumanymą. Juo tapo Kazys Venclova.
„Dirbant kartu rastas sprendimas vienoje skulptūroje sutalpinti svarbiausius A. Smetonos bruožus – tvirtą politiką, švietėjišką veiklą ir tautos suvienijimo dvasią“, – kalbėjo G. A. Sakalis.
Tiesa, teko gerokai pasukti galvas, ieškant atsakymo, kokia skulptūros forma geriausiai atspindėtų prezidentą Antaną Smetoną. Anot K. Venclovos, tai buvo pakankamai sudėtinga užduotis.
„Jei būtume lipdę skulptūrą, tai būtų tik įsivaizduojamas prezidentas, o ne toks, kokį matome nuotraukoje. Todėl A. Smetonos įamžinimui
pasirinkta žinomiausia jo nuotrauka – ta, kurią žino visi šalies gyventojai – su paradine apranga, ordinais“, – pasakojo K. Venclova.
Esą jau pati skulptūros forma – atvirukas ar knyga – atspindi švietėjišką A. Smetonos veiklą. Skulptūrinę kompoziciją su pjedestalu sujungia ir pačią kompoziciją labai išryškina į atviruką –knygą įkomponuotas skirtukas – „Šviesos spindulys“. Jis tarsi palydi žiūrovą iki skulptūros, kviečia praeivius prieiti ir pabendrauti su A. Smetona. Naktį šią kompozicinę idėją atkartos šviesos srautas link gatvės, tarsi spindulys į jūrą. Tvirtą politiką esą simbolizuoja pati skulptūros medžiaga – plienas, nes geležis asocijuojasi su valia, tvirtumu, stiprybe.
Skulptūrinę kompoziciją reikėjo pritaikyti ir gamtinei aplinkai. Norėdami įsitikinti, kad skulptūra Palangoje tikrai gražiai atrodys ir puikiai įsilies į aplinką, skulptoriai išpjovė lygiai tokio dydžio, kaip planuojama skulptūra, maketą ir pastatė skulptūrai parinktoje vietoje.
„Kone dvi dienas stebėjome – ryte, dieną, vakare, naktį – kaip žmonės reaguoja. Galiausiai nusprendėme: gerai, darom“, – pasakojo G. A. Sakalis.
Pjedestalo kompozicija pasirinkta lenktų linijų, kuri pasikartoja Gedimino g. ir Birutės al. susikirtime. Nuo A. Mickevičiaus gatvės pjedestalinė kompozicija su gerai atsiveriančia erdve laiptais žiūrovą palydi link skulptūrinės kompozicijos. Iš kitos Birutės al. pusės pjedestalo plokštuma daugiau akcentuota ir vertikali, tarsi pristabdant praeiviui staigiai atsiveriančią erdvę link skulptūrinio akcento.
Skverelyje prie skulptūros įrengti suoliukai.
Sudėtinga man tai pamatyti. Manau,jog reiktų priprasti. O vertėtų to principo laikytis. Tad sveikinu netikėto darbo autorius! Gal rytoj sugeb4siu daugiau para6yti…
Edmundas Gedgaudas.