Klaipėdos savivaldybės taryba reguliuoja pinigų sriautus. Ji nusprendė, kad reikia apmokestinti teritorijos priežiūrą, jį nusprendė, kad reikia plėsti mieste apmokamą parkingą, ji nusprendė, kad reikia nutiesti pėsčiųjų taką iš Sportininkų rajono į Melnragės paplūdimį, nes kilo didžiulis gyventojų nepasitenkinimas, jog pėsčiomis nebegali nuo stadiono pasiekti jūros.

Tiesa, klaipėdiečių pasipiktinimas dėl užtverto perėjimo iš Vitės kvartalo į Melnragės gyvenvietę vyko prieš 20 metų. Geležinkelis ir uoste dirbančios krovos kompanijos užblokavo praėjimą, pakabino grąsinantį užrašą, atseit, rūpinasi miestiečių saugumu. Manau, kad nuraminti nepatenkintus klaipėdiečius, o ne išspręsti problemą, buvo panaudota nemaža pinigų suma – pėsčiųjų tilto projektui. Projektą finansavo uosto krovos įmonės. Kiek tokių brangių neįgyvendintų projektų guli Klaipėdos savivaldybės archyve, kuris randasi Liepų 11 pirmame aukšte, stalčiuje? Liepų 11 tapo brangių projektų kapinaitės.

Buvo paruoštas projektas, kuris turėjo Lideikio prospektą sujungti su Malūninkų gatve.

2022 metų sausio 1 d. Vitės kvartalo gyventojai, kurie per savo langus mato Kuršių marias, kurie turėjo taką, kad pėsčiomis galėtų pasiekti Baltijos jūrą, gavo iš miesto valdžios dovaną, kuri vadinasi taip, apmokestiname mašinų stovėjimą Sportininkų rajone iki Malūninkų gatvės.

Martyno Vainoriaus nuotr.

Savivaldybė aiškina, jog priėmė tokį sprendimą ne tiek siekdama papildyti miesto biudžetą, kiek norėdama sumažinti aplinkos taršą bei triukšmą. Jei tikrai būtų rūpėję ne apiplėšti Vitės kvartalo gyventojus dar viena rinkliava, tai seniai būtų nutiesę pėsčiųjų taką į Melnragę.

Už parkavimą surinkti pinigai turėtų atitekti savivaldybei. Parkavimo vietų gausinimui. Deja, surinkti pinigai yra naudojami parkingo administracijos išlaikymui, galimai, ten etatai yra išpūsti, nes iš surinktos sumos savo reikmėms jie pasilieka 56 %, o 11% atitenka miestui. Klaipėdiečiai tapo gudrių pasipelnijimo projektų aukomis. Gyventojai miesto valdžiai tapo vergais, atiduodantis duoklę, t.y. mokantis įvairiausius mokesčius.

Gyvenam visi viename mieste ir visiems jau atsibodo kalbos apie esamą netvarką. Gyventojai pyksta, kai kalba apie kiemų priežiūros mokestį. Jį privalo mokėti, tačiau žolė yra nepjaunama. Pasirodo, kad savininkas negali nupjauti medžio šakos, kad šviesiau būtų. Tvarka tokia, kad turi mokėti už šakos nugenėjimą. Mokėti reikia už teritorijos priežiūrą, už mašinos stovėjimą, už medžio šakos nupjovimą, o dar kainos auga ir už buto šildymą, elektrą ,dujas,vandenį. Kur dar administravimo paslaugos?

Savivaldybė pinigus renka, o tinkamos paslaugos nesuteikia. Kiemuose automobiliai nesutelpa, gatvės nevalytos.

Įvairių mokesčių gausumas miesto gyventojams tapo kilpa, iš kurios nežinai kaip išsivaduoti, o apie taupymą tenka jau užmiršti.

Šiandien savivaldybes darbuotojai dirba miesto biudžeto įsisavinimui, o kažkada savivaldybės tarnautojai dirbo gyventojui.

Jau daugiau kaip 10 metų renkame Vitės rajono seniūnaitį. Galiu pasakyti ne visi turi laiko ir noro eiti šias pareigas už 70 eurų į mėnesį. Tuos pinigus gali naudoti tik kanceliarijai arba kurui, o išlaidų čekius turi pristatyti Savivaldybės administracijai.

Pirmą kartą iš kandidatės į merus išgirdau, kad jos politinė karjera prasidėjo nuo žemiausio politinio laiptelio, t.y. nuo seniūnaičio pareigų. Visada galvojau, kad politikas tampa, kai kandidatuoja į tarybos narius. Pasirodo klydau. Nieko nenoriu įžeisti, bet seniūnaitis jau politinė figūra.

Gaila, kad savivaldybėje pirmame aukšte dulka daugiau kaip 10 metų neįgyvendinti projektai, o juk už darbą buvo sumokėta. Galbūt klystu, nes visko galiu ir nežinoti. Žinau, kad 2004 m. už projektą, o tai pėsčiųjų perėja į Melnragę iš stadiono pusės, krovos įmonė pasirašė sutartį ir pervedė pinigus už darbus. 2012 m. pagal trišalę sutartį uosto krovos kompanijos ir savivaldybė už projektą sumokėjo apie 900 000 litų. Galiu ir čia klysti, juk esu paprastas žmogus ir žvakės nelaikiau, o tik kalbėjau su projektų rėmėjais.

Kaip išsirinkti valdžią, kuri nustotų mokesčiais smaugti savo gyventojus? Kaip išsirinkti valdžią, kuri būtų atsakinga už paruoštų projektų įgyvendinimą? Kodėl valdžia sau iškelia pagrindinį užduotį – biudžeto įsisavinimą, bet ne gyventojų problemų sprendimą? Ar liksime amžini valdžios vergai?

Tai – teksto autoriaus nuomonė