Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti, tačiau susitarto išlaikymo forma ir dydis turi užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Jeigu tėvai nesusitaria, taip pat jei nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu.

Kilus ginčui tarp tėvų dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo, dažnai konsultacijų metu užduodami klausimai ar įstatymas numato konkretų išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį, kokie yra pagrindiniai kriterijai priteisiant išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Pixabay nuotr.

Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis išlaikymo nepilnamečiui vaikui nustatymą, yra Civilinis kodeksas, tačiau jame nėra įtvirtintas konkretus nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis. Teismas, priteisdamas išlaikymą nepilnamečiui vaikui, vertina konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujasi principu „pagal poreikius ir galimybes“, t.y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Nepilnamečio vaiko poreikių nustatymas

Taigi, vienas iš kriterijų apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai.

Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, teismų praktikoje pripažįstamas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikomas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

Sekant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti.

Teismui nustačius vaikui reikalingą išlaikymo dydį, dažnai teismų praktikoje iš nustatytos vaiko poreikių sumos atimama pagal Išmokų vaikams įstatymą teikiama išmokos suma, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas naujausioje praktikoje išaiškino, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas ne visais atvejais privalomai turi būti mažinamas išmokų pagal Išmokų vaikams įstatymą suma – tuo atveju, jei šalys turi finansines galimybes vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti.

Tėvų turtinės padėties nustatymas

Kitas svarbus kriterijus, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą – tėvų turtinė padėtis.

Nepilnamečiui vaikui negali būti priteisiamas didesnis išlaikymas, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas nustatinėja ir vertina tėvų turtinę padėtį.

Tėvų turtinė padėtis vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertinamas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti.