Kovo 24 d., 15 val., Klaipėdos universiteto Aula Magna konferencijų salėje (Herkaus Manto g. 90) bus pristatyta vilnietės menininkės ir žurnalistės Lilijos Valatkienės paroda „Vydūnas – žinomas, bet nepažintas“, skirta vienam iškiliausių lietuvių filosofų, rašytojų ir kultūros veikėjų Vilhelmui Storostui-Vydūnui (1868-1953).

„Mažoji Lietuva man visais laikais buvo pati didžiausia. Todėl noras pažinti ją iš vidaus buvo didesnis, nei pagunda likti gimtajame Vilniuje. Vydūno filosofija, jo idėjos, požiūris į gyvenimą, atšiaurus Mažosios Lietuvos klimatas suformavo mano charakterį, išugdė manyje „tvirto stuburo“ filosofiją, galinčią atlaikyti visas gyvenimo audras“, – „Atvirai Klaipėdai” yra sakiusi menininkė.

Ji kurį laiką dirbo Šilutėje ir nuo tada pamilo šį karštą, kuriam duoklę atiduoda ir šia paroda.

Apkeliavusi Vydūno gimtąsias ir laikinos prieglaudos, kūrybos bei darbo vietas, Lilija po kruopelytę rinko išbarstytą istorinį palikimą, aktualizuodama didžiojo filosofo ir mąstytojo Vydūno svarbą, jo literatūrinio palikimo unikalumą, kuriame labai ryškiai atsispindi ir kasdienybės trapumas.

Parodą sudaro dokumentinių fotografijų ciklai, atskleidžiantys Vydūno veiklos ir jo nelengvą gyvenimo kelią iš Mažosios Lietuvos per Tilžę į Vokietiją.

Mąstytojo pėdsakais nukeliavusi L. Valatkienė parodoje demonstruoja ir savo foto refleksijas.

Šiemet pažymime Vydūno 155-ąsias gimimo ir 70-ąsias mirties metines.

Paroda bus eksponuojama mėnesį, iki balandžio 24 d.

INFORMACIJA

Vilhelmas Storostas gimė 1868 m. Jonaičiuose, Mažojoje Lietuvoje. Po studijų Ragainėje bei Prūsijos universitetuose mokytojavo Kintuose, vėliau Tilžėje. Ten praleido didžiąją dalį savo gyvenimo, sukūrė daugiau nei 60 filosofinių veikalų, dramų ir istoriografinių darbų, vadovėlių, dainų rinkinių, vertimų.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Vydūnas paliko bombarduojamą Tilžę ir pasitraukė Vokietijos gilumon. Po itin vargingų dvejus metus trukusių klajonių pasiekė Detmoldą. Šiame mieste Vydūnas tęsė kūrybinį darbą – skaitė paskaitas, rašė straipsnius lietuvių ir vokiečių kalbomis, leido knygas. Detmolde šviesuolis praleido paskutiniuosius septynerius metus, ten buvo ir palaidotas.

1991 m. jo palaikai grąžinti į Lietuvą ir perlaidoti Bitėnų kapinėse ant Rambyno kalno.