Klaipėdos miesto savivaldybė ketina įnešti dar 250 tūkstančių eurų viešosios įstaigos „Neptūno” krepšinio klubas dalininko kapitalui didinti, nors pirmąjį tokio dydžio įnašą galit teikti grąžinti: prokuratūra reikalauja naikinti miesto Tarybos sprendimą.

Trečiadienį miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas pritarė dar 250 tūkstančių eurų skyrimui šiam klubui, balsuojat susilaikius tik mero pavaduotojui Arūnui Barbšiui. Jis pasiteiravo, koks pirmojo tokio pat dydžio įnašo likimas.

Andrius Kačalinas, savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas pranešė, kad byla dėl pirmojo Tarybos sprendimo teisme bus nagrinėjama gegužę.

„Atvirai Klaipėdai” jis pasakojo, jog į prokuratūrą kreipėsi Vyriausybės atstovė Klaipėdos ir Tauragės apskrityse, o ši – į teismą. Reikalaujama naikinti Tarybos sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta investuoti į „Neptūno” krepšinio klubo viešąją įstaigą.

Jeigu savivaldybė šią bylą teisme pralaimėtų, „Neptūnas” gautus pinigus turėtų grąžinti. Tokiu atveju, greičiausiai, toks pat pat likimas lauktų ir antrojo savivaldybės indėlio, dėl kurio galutinai apsispręs miesto Taryba.

Paklaustas, kuo motyvuojamas reikalavimas panaikinti savivaldybės sprendimą ir kartu grąžinti ketvirtį milijono eurų, A. Kačalinas sako, kad reikalavimas grindžiamas Vyriausybės nutarimu, kuriuo reglamentuojama, kokiomis sąlygomis savivaldybės gali investuoti.

Nors tiek dėl pirmojo, tiek dėl antrojo savivaldybės sprendimo įnešti 250 tūkstančių eurų viešosios įstaigos „Neptūno” krepšinio klubas dalininko kapitalui didinti aiškinamuosiuose raštuose išsamiai dėstoma, jog atlikus šiuos veiksmus laukiama ne finansinės, o socialinės grąžos, Vyriausybės atstovo institucijos ir prokuratūros tokie argumentai neįtikino.

Praėjusių metų rugsėjo viduryje Klaipėdos miesto savivaldybė sutiko tapti „Neptūno” krepšinio klubo dalininke, o lapkritį specialiame vieno klausimo savivaldybės Tarybos posėdyje nusprendė „Neptūnui” skirti 250 tūkstančių eurų dydžio finansinę injekciją. Sprendimo projekto aiškinamajame rašte buvo dėstoma, kad toks įnašas būtų naudojamas žaidėjų, trenerių, aptarnaujančio personalo atlyginimams išmokėti, atsiskaityti su tiekėjais (Klaipėdos autobusų parkas, saugos tarnyba „Argus”), mokėjimams žaidėjų agentams, „Švyturio” arenos už arenos nuomai.

O antroji finansinė injekcija „Neptūno” krepšinio klubui motyvuojama siekiu užtikrinti įstaigos veiklą ir jos tęstinumą, nors spalį svarstant analogišką klausimą miesto Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto posėdžio metu Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis teigė, jog tikimasi „kad tai netaps tokia tradicija, kad didiname dalininkų kapitalą”.

Numatoma, kad 150 tūkstančių iš šios sumos bus skirta žaidėjų darbo užmokesčiui, „siekiant išlaikyti stabilią finansinę situaciją, komandoje, išvengti klubo nemokumo, nepatirti papildomų nuostolių jei žaidėjas kreiptųsi į FIBA arbitražą”. Taip pat taip esą siekiama, kad Klaipėda turėtų aukščiausio lygio krepšinio komandą, žaidžiančią LKL, KMT, Europos turnyruose.

40 tūkst. eurų būtų skirta trenerių štabo atlyginimams, 25 tūkstančių – „Švyturio” arenos nuomos kaštams padengti. Dar po 10 tūkstančių turi būti atseikėta už paslaugas Klaipėdos autobusų parkui ir saugos tarnybai „Argus”. O 15 tūkstančių eurų numatyti žaidėjų agentams.

Sprendimo projektą lydinčiame aiškinamajame rašte teigiamas, kad „iš investavimo objekto bus gauta ne tik pelno (pajamų), bet ir gautas socialinis rezultatas (švietimo, kultūros, mokslo, aplinkos, sveikatos ir socialinės apsaugos, kitų panašių sričių) arba užtikrintas veiksmingesnis Lietuvos Respublikos įstatymuose ir Vyriausybės nutarimuose nustatytų valstybės ir savivaldybės funkcijų atlikimas.“ 

Aiškinama, kad „Neptūno” krepšinio klubas yra aukšto meistriškumo, jo sudėtį nuolat papildo Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtiniai. Pabrėžiama, kad įstaiga vykdo veiklą sporto srityje ir valdo ne tik vyrų krepšinio komandą „Neptūnas“, bet ir moterų krepšinio komandą „Neptūnas“ bei vyrų krepšinio komandą „Neptūnas – Akvaservis“. 

Tokia investicija esą sudarys sąlygas klubui „Švyturio” arenoje organizuoti rungtynes, sporto renginius, o „pritraukus kuo daugiau žiūrovų į areną, klubas galės uždirbti pajamų iš bilietų prekybos, taip pat  prisidės prie miesto gyventojų poilsio ir laisvalaikio organizavimo, tokiu būdu bus įgyvendinama ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 29 punktas įtvirtinta savarankiškoji Savivaldybės funkcija – plėtoti kūno kultūrą ir sportą, organizuoti gyventojų poilsį”.

„Tvari įstaigos veikla yra labai svarbi krepšinio sporto šakos vystymui Klaipėdoje ir leidžia pasiekti socialinį rezultatą sporto srityje”, – dėsto Savivaldybės administracija.

„Atvira Klaipėda” jau rašė, kad po to, kai Klaipėdos miesto taryba nusprendė perimti 9/20 dalis šios įstaigos dalininkų kapitalo, tarp jos dalininkų nebeliko Deivido Jackos, Tomo Daugėlos, UAB „Rietuva” ir Vidmanto Dambrausko.

Pernai gruodį vykusiame dalininkų susirinkime buvo patvirtinti nauji įstaigos įstatai. Juose yra įtvirtinta ir dalininkų struktūra, nurodant, kam ir kiek priklauso dalių: Klaipėdos savivaldybė valdo devynias, Sigitas Ambrazevičius – septynias, po vieną priklauso Vidui Augaičiui, Mariui Girčiui, Vytautui Lygnugariui ir Arūnui Tumai. 

Klubo valdybą buvo dabar sudaro Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis, Finansų skyriaus vedėja Kristina Petraitienė ir jos pirmininku išrinktas M. Girčys. Iš įstaigos vadovo pareigų atsistatydinus S. Ambrazevičiui laikinuoju vadovu iki konkurso būdu bus išrinktas nuolatinis, tapo Vilius Sukonas, jau vadovavęs „Neptūnui”. Laikinajam vadovui, kuriam nustatyta 40 valandų darbo savaitė, paskirtas 3000 eurų mėnesinis atlyginimas atskaičius mokesčius.

Klubas vasario pabaigoje išplatino pranešimą spaudai, kuriame dėstė, kad „intensyviai bendradarbiaujant su Klaipėdos miesto savivaldybe” buvo parengtas 3 metų finansinis planas (biudžetas) ir 2023-2025 metų strateginis veiklos planas. Planuojamas 2023 m. biudžetas – 2,27 mln., 2024 m. – 2,33 mln., 2025 m. 2,54 mln. eurų.

2021 m. liepos – 2022 m. birželio laikotarpį apimančioje paskutinėje įstaigos finansinėje ataskaitoje rašoma, kad klubas gavo 1,957 mln. eurų pajamų – jos buvo 450 tūkst. didesnės nei prieš tai buvusiu finansiniu laikotarpiu. Taip pat šis laikotarpis jau baigtas turinti teigiamą finansinį rezultatą – 6 859 Eur, kai 2020-2021 m. buvo fiksuotas 156 007 eurų dydžio nuostolis.

Per ataskaitinį laikotarpį Klaipėdos savivaldybė klubui iš viso skyrė 1 335 232 eurų. Dar 5 433 eurus pridėjo jos valdoma bendrovė Klaipėdos autobusų parkas.

Didžiąją klubo išlaidų dalį – 1 091 314 eurų – sudarė žaidėjų ir trenerių išlaikymas.

Šiuo metu „Neptūnas” tarp 12 LKL klubų užima 7-ąją vietą (iškovojo 10 pergalių ir patyrė 12 pralaimėjimų. Uostamiesčio ekipos kelias Karaliaus Mindaugo taurės link šiemet baigėsi nepasiekus finalo ketverto – duris į jį uždarė Jonavos „CBet“.