Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai priėmė sprendimą dar prieš porą metų pradėjote nagrinėti civilinėje byloje dėl nuotekų vamzdžio, kuriuo į marias tekėjo neišvalytos „Grigeo Klaipėda” nuotekos.

„Atvira Klaipėda” jau nekart rašė, kad ši byla gimė po to, kai į viešumą iškilo garsioji Kuršių marių teršimo istorija bei savo tyrimą atliko Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTSPI). Apie metus trukusio tyrimo metu buvo nustatyta, kad visa tokia trasa neturi statybos leidimo. Padariusi tokią išvadą, inspekcija nurodė ir „Grigeo Klaipėda”, ir uostamiesčio savivaldybės valdomai AB „Klaipėdos vanduo” pašalinti šį senąjį nuotekų tinklą.

Nesutikdamos su šiuo reikalavimu, abi bendrovės kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti tokį VTSPI nurodymą.

„Klaipėdos vanduo“ teismui dėstė, kad nedidele šio vamzdyno atkarpa naudojosi tik laikinai, maždaug nuo 1994 m. kovo iki 1996 m. lapkričio, kai reikėjo per ją nukreipti Gargždų nuotekas. Šis tinklas tada priklausė Celiuliozės ir kartono kombinatui – dabartinei AB „Grigeo Klaipėda“. „Klaipėdos vanduo“ aiškino, kad nuo to laiko šia vamzdyno atkarpa nebesinaudoja, nes ji yra seniai užplombuota, o plombos periodiškai atnaujinamos. Vandentiekininkų įsitikinimu, tokius nurodymus VTSPI turėjo duoti tik „Grigeo Klaipėda“.

Galiausiai savivaldybės įmonė pareiškė, kad išvados apie esą savavališką tinklo statybą yra paremtos ne konkrečiais įrodymais, o vien prielaidomis dėl statybą pagrindžiančių dokumentų trūkumo. Akcentuota ir aplinkybė, kad ši nuotekų tinklo atkarpa galėtų būti pritaikyta ir naudinga kaip avarinis slėginės linijos išleistuvas.

„Grigeo Klaipėda“ savo ruožtu teismui aiškino, kad tokio nuotekų tinklo statybos buvo numatytos dar 1987-ųjų lapkritį SSRS Miškų, celiuliozės-popieriaus ir medžio apdirbimo pramonės ministro pavaduotojo patvirtintoje projektavimo užduotyje dėl Klaipėdos celiuliozės – kartono kombinato rekonstrukcijos, kad čia galėtų vykti makulatūros masės gamyba. Tuometiniam Klaipėdos valstybiniam kartono kombinatui rangovas VSF-1 išvalyto vandens kolektorių perdavė 1991 m. rugsėjį. Anot įmonės, visi šie faktai įrodo, jog nuotekų tinklo projektavimo ir statybos procesas negalėjo vykti savavališkai. O visų reikiamų dokumentų bendrovė esą neturi todėl, kad projektavimo iniciatorius buvo tuometinė Klaipėdos teritorinė vandentiekio ir kanalizacijos valdyba.

„Grigeo Klaipėda“ taip pat pareiškė, kad jei teismas visgi pripažintų savavališkos statybos faktą, jį pašalinti turėtų ir „Klaipėdos vanduo”.

Trečiuoju asmeniu byloje buvusi Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nurodė, kad savo archyve nerado jokių duomenų apie tokio linijos statybą leidžiančio dokumento (leidimo) išdavimą.

Bylą išnagrinėjęs teisėjas Mantas Ūsas konstatavo, kad abiejų bendrovių ieškiniai yra atmetami.

Teismo vertinimu, svarbi aplinkybė yra ta, kad, jeigu nuotekų tinklas būtų buvęs statomas turint statybos leidimą, tai užbaigus statybos darbus, jis būtų buvęs priimtas naudoti surašant pastatyto statinio priėmimo naudoti aktą ir perduotas į įmonės balansą bei būtų atlikta statinių teisinė registracija. O tokių duomenų į bylą „Grigeo Klaipėda” nepateikė.

Pasisakydamas dėl „Klaipėdos vandens“ ieškinio teismas akcentavo, jog ši įmonė pateikė tik 2020 m. vasarį atlikto vamzdyno plombavimo aktą. O apie iki tol buvusias plombas, jų įrengimo datas duomenų nepateikė. Šios faktinės aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad „Klaipėdos vanduo“ nuo 1994 iki 2020 m. turėjo galimybę naudotis dalimi šio nuotekų tinklo. Tad jai kaip tinklo naudotojai irgi tenka pareiga pašalinti savavališkos statybos padarinius (nugriauti arba teisės aktų nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį dokumentą).

Lygiai tas pat akcentuota ir dėl „Grigeo Klaipėda“ – jai aktai ir nurodymai surašyti taip pat ne kaip statytojai, o kaip statinio naudotojai.

Toks sprendimas dar gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui.

Nagrinėjant šią bylą teisme liudijusi VTPSI atstovė Dalytė Rapalienė aiškino, kad būtent į šį ginčo vamzdį buvo nuvestos neišvalytos „Grigeo Klaipėda” nuotekos. Dėl tokios marių taršos dabar vyksta baudžiamasis procesas Šiaulių apygardos teisme.