Kariniai Rusijos lėktuvai pasiekė pergalę prieš JAV ir NATO: antradienį virš Juodosios jūros, maždaug 150 km į pietus nuo okupuoto Ukrainos Krymo pusiasalio nudaigojo amerikiečių žvalgybinį bepilotį orlaivį „MQ- Reaper”. Tarptautinė žiniasklaida praneša, kad „Reaperis” buvo prarastas po to, kai du rusų naikintuvai SU-27 atakavo jį nenaudodami ginkluotės. TV kanalas NBC išplatino kompiuterinės grafikos klipą, kuriame parodė esą rusų naikintuvai vienas po kito dideliu greičiu praskriedavo po dronu versdami jį vis mažinti skrydžio aukštį. Praskridę kiek pakildavo ir išpildavo tam tikrą kiekį žibalo, kad, kaip tvirtina aviacijos viešumoje cituojami ekspertai, degus kuras patektų į drono variklį ir jis užsidegtų. Procesas vyko ligi tol, kol „Reaperis” sudužo nukritęs į jūrą.

Trečiadienį po vadinamojo Ramštaino susitikimo (forumas, kuriame NATO ir sąjungininkai aptaria karinę paramą Ukrainai) surengtoje spaudos konferencijoje JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas ir JAV Ginkluotųjų pajėgų Jungtinio štabo viršininkas generolas Markas Milley žurnalistams pasakojo, esą atakuojamas JAV dronas operatoriams perdavė vaizdo medžiagą, kuri dabar yra tyrinėjama. Tačiau amerikiečiai rusų pilotų veiksmus spėjo pavadinti „neprofesiolaniais ir pavojingais”. Į JAV Valstybės departamentą dėl incidento iškviestas Rusijos pasiuntinys Anatolijus Antonovas vėliau žurnalistams mėgino įteigti, esą ar amerikiečiai elgtųsi kitaip, jeigu rusiškas orlaivis „skraidytų kur nors šalia Niujorko ar San Francisko”.

Nuo Rusijos prieš Ukrainą pradėto karo pradžios, kaip teigė vienas rusų tinklaraštininkas, yra įprasta, kad šios šalies diplomatai tarptautinėje aplinkoje „šlapinasi jums į akis sakydami, jog tai – lietus”. Kada rusų kariškiai su politiniais lyderiais užsigeidžia, jų strateginiai bombonešiai skraido netoli Niujorko ir kitų šalių didmiesčių. „MQ-9 Reaper” gi buvo neginkluotas bepilotis. Vienas tų, kurie iš Sicilijoje arba Kretoje esančių karinių NATO bazių atskrisdavo žvalgybos į Juodąją jūrą. Ir ne tik „reaperiai”. Ko gero, jų surinkta informacija naudojosi ir ukrainiečiai.

Tačiau kad ir kokia buvo incidento priežastis, amerikiečiai jo neprovokavo, veikė tarptautiniuose vandenyse įjungę atsakiklius (skirtingai, nei rusų kariniai orlaiviai Baltijos jūroje), neįskrisdami į okupuoto Krymo oro erdvę.

Iš JAV pareigūnų reakcijos galima spėti, kad incidentas nesukels rimtų politinių pasekmių ir bus nurašytas į neišvengiamus nuostolius. Bent jau trečiadienį kitų „reaperių” įprastoje Juodosios jūros akvatorijoje nesimatė. Nors neoficialiai visiems yra aišku, kad incidentą išprovokavo Rusijos karinės oro-kosminės pajėgos.

Prieš kurį laiką šiose apžvalgose mano minėtas rusų karybos ekspertas Pavelas Felgenhaueris interviu prieš kelis metus sakė, kad tokie ar labiau „netyčiniai incidentai” gali sukelti neprognozuojamus konfliktus tarp Rusijos ir NATO.

Sekdamas proputinišką interneto aplinką neradau didelio džiaugsmo dėl tokios rusų aviacijos pergalės Juodojoje jūroje. Nors šiaip jau tų pergalių net karo fronto linijose nėra daug. Tačiau pastebėjau kitą aktyviai aptariamą naujieną: Kinijos gamtos išteklių ministerija paskelbė naujas privalomas žemėlapių toponimikos taisykles, kurios nurodo, kad vietoje kai kurių Rusijos Tolimųjų Rytų miestų bei regionų pavadinimų vertėtų naudoti kiniškus. Aiškinama, kad toji teritorija yra Rusijos imperijos okupuota dar 19-20 amžių sandūroje. Tarkime, Vladivostokas dabar turėtų būti vadinamas Haišenvėjumi, Chabarovskas – Boli, Blagoveščenskas – Hailanpiao, Sachalino sala – Kuedao. Iš viso – 8 miestai ir teritorijos.

Be to, prisimenamas aukšto Kinijos diplomato Wang Yi vizitas Maskvoje, kurio metu jis leido sau daug sakančią sentenciją: „Kinijos ir Rusijos draugystė – tvari uola, tačiau kiekvienas, tyrinėjantis dvišalių santykių istoriją, žino, kad tai – ištisa intrigų bei klastos enciklopedija”.

Įdomu tai, kad naujos topografijos taisyklės Kinijoje paskelbtos tuo metu, kada Maskvoje laukiama „taikdariško” kinų komunistų lyderio Xi Jinpingo vizito.

Žinant kokią atšiaurią Rusijos elito reakciją sukelia japonų užuominos apie Sovietų sąjungos laikais neteisėtai okupuotas „šiaurines teritorijas” (keturias Kurilų salas), suomių prisiminimai apie Talvisota (1939-1940 m. sovietų sukeltą Žiemos karą), arba tai, kad dalis lietuvių Kaliningradą principingai tebevadina Karaliaučiumi, iškalbingai atrodo faktas, jog mūsų aptariamu atveju Rusijos politikos elitas bei diplomatai sutartinai tyli.