Dėl nuolat jūros nuplaunamo kranto ir pastebimai mažėjančio Melnragės paplūdimo ruožo Aplinkos ministerija parengė Pajūrio juostos tvarkymo 2023-2032 metams programą, kurioje, be kiti ko, pažymima, jog „problemiškiausi Lietuvos Baltijos jūros kranto ruožai yra susiję su antropogenine veikla (ypač kartu su gamtiniais veiksniais): hidrotechniniai statiniai, jų eksploatacija (Klaipėdos ir Šventosios uostai, Palangos tiltas) ir intensyvia rekreacija”.
Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės netenkina pajūrio krantotvarkos priemonės, numatytos minėtoje programoje, kurią rengiasi tvirtinti aplinkos ministras. Savivaldybė siūlo korekcijas, t.y. parengti ir Klaipėdos rekreacinės zonos povandeninių smėlio pylimų formavimo planą.
Administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio pasirašytame rašte ministerijai pažymima, kad „povandeninio pylimo (gamtinio sėkliaus analogo) formavimas sąlygojo 2022-2023 metais aktyvų pajūrio paplūdimio kranto ardymą atkarpose ties I-ąja ir II-ąja Melnragėmis – jūros bangų ir povandeninių srovių išplauti paplūdimiai iki pat kopų (pažeistos pačios kopos), yra sunaikinta (nuplauta) paplūdimio infrastruktūra”.
Tą esą pripažino ir vietiniai mokslininkai. Tik atkarpoje ties šiauriniu molu pylimas atliko savo vaidmenį: čia paplūdimys praplatėjo, pylimo smėlis palaipsniui juda į kranto pusę.
Todėl savivaldybės siūlo parengti Klaipėdos rekreacinės zonos povandeninių smėlio pylimų formavimo planą. Nurodoma, kad planas turi būti moksliškai pagrįstas, o tam būtina atlikti povandeninių jūros priekrantės srovių krypčių ir greičio kitimo bei naujų duburių susidarymo galimybių ir povandeninių smėlio pylimų modeliavimą ir analizę.
Siūloma formuoti ir periodiškai papildyti smėliu povandeninius pylimus. Pylimams formuoti ir jų funkcionalumui palaikyti siūloma panaudoti iš Klaipėdos uosto įplaukos kanalo gilinimo ir valymo metu iškastą smėlį bei kitus švaraus jūros smėlio šaltinius.
Tuo metu Aplinkos ministerijos parengtoje programoje Klaipėdos rekreacinėje zonoje yra numatyta kopagūbrio viršūnę bei pažeistą vakarinį kopagūbrio šlaitą kasmet dengti šakų klojiniais bei nutiesti 5 naujus takus ir kasmet atnaujinti dalį laiptų bei takų, o vieną taką panaikinti.
Taip pat numatyta periodiškai pildyti smėliu 2022 metais supiltą povandeninį pylimą ties I Melnragės paplūdimiu, o pylimui formuoti ir jo funkcionalumui palaikyti panaudoti iš Klaipėdos uosto įplaukos kanalo gilinimo ir valymo metu iškasamą smėlį.
INFORMACIJA
Pajūrio juostos tvarkymo programa 2023–2032 m. nustato krantotvarkos priemones svarbioms arba būdingoms krantų savybėms išsaugoti ar atkurti, sumažinti klimato kaitos poveikį Baltijos jūros žemyniniam ir Kuršių nerijos krantui.
Atsižvelgiant į 1992 m. Helsinkio konvencijos dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos (HELCOM) rekomendacijas 15/1, 16/3, programoje pirmenybė teikiama krantotvarkinėms priemonėms, pagrįstoms gamtinių analogų imitacijos principais.
Lietuvos Baltijos jūros krantas skiriamas į dvi dalis: Baltijos jūros žemyno krantą, kuris driekiasi 38,49 km ir Kuršių nerijos krantą – 51,03 km. Baltijos jūros kranto būklę lemia vis dažnesnės pakrantę ardančios uraganinės audros, sumažėjęs su pagrindinėmis vandens srovėmis atnešamas smėlio srautas, antropogeniniai veiksniai.
Dabar jau nuolat jūros nuplaunamo kranto ir pastebimai mažėjančio Melnragės paplūdimo
Tas vyksta po to kai pagylyno uosta.